|
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1817 „Dėl Žuvinto biosferos rezervato įsteigimo, Žuvinto biosferos rezervato nuostatų, Žuvinto biosferos rezervato ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ buvo įsteigtas Žuvinto biosferos rezervatas, į kurio sudėtį pateko VĮ Marijampolės miškų urėdijos Buktos girininkija. Įsteigus biosferos rezervatą Buktos girininkijoje buvo išskirtos funkcinės zonos: gamtiniai rezervatai- 680,2 ha, draustiniai- 1713,4 ha, ekologinės apsaugos zona- 1212,7 ha, ekosistemų atkūrimo zona- 779,2 ha, ūkinė zona- 933,7 ha, dėl to apribota ūkinė veikla. Lietuvos Resbubiikos Vyriausybė 2004-04-08 nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo" Žuvinto biosferos rezervatas patvirtintas kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija. Į šią teritoriją pateko ir Buktos girininkija. Vadovaujantis LRV 2004-03-15 nutarimu Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių, apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo" Buktos girininkijoje kaip paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje draudžiama vykdyti sanitarinius kirtimus. LR Aplinkos ministro 2004-04-29 įsakymuu Nr. Dl-223 „ Dėl Aplinkos ministro 2004 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. Dl-57 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, ir jose randamų Europinės svarbos natūralių buveinių ir rūšių sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" Buktos girininkijos Buktos miškas patvirtintas kaip gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija. VĮ Marijampolės miškų urėdijoje miškotvarkos projekte 2004-2013 m. numatyta metinė urėdijos kirtimų apimtis 96200 m³., tame skaičiuje Buktos girininkijoje 16100 m³ per metus. Buktos girininkijoje numatyta kirtimų apimtis sudaro 16,7 % visos miškų urėdijos kirtimų apimties. Buktos girininkijoje medynai užima 4153,1 ha plotą. Girininkijoje brandžių medynų tūris 1 ha yra 337 m3. III (apsauginiuose) ir IV (ūkiniuose) grupės miškuose brandūs ir perbrendę medynai sudaro 263109 m3, t. y. 53 % visų medynų tūrio. 2004 m. VĮ Marijampolės miškų urėdijos miškotvarkos projekte Buktos girininkijoje suprojektuota 10 metų laikotarpyje tarpinio naudojimo kirtimais kasmet iškirsti vidutiniškai po 3700 m3 medienos, tame skaičiuje 1300 m³ iš sanitarinių kirtimų (atsižvelgiant į Žuvintos biosferos rezervatą ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas miškotvarka projekte Buktos girininkijoje sanitarinių kirtimų apimtis numačiusi sumažintas) ir pagrindinio naudojimo kirtimais kasmet vidutiniškai po 12400 m3 medienos. 2005 m. girininkijoje suprojektuota tarpinio ir pagrindinio naudojimo kirtimais iškirsti 3,88 m3 medienos iš 1 ha, tuo tarpu metinis medienos prieaugis 6,44 m3 iš 1 ha. Laiku neiškirtus brandžių ir perbrendusių medynų mediena genda ir prarandama jos prekinė vertė. Praeityje visi Buktos girininkijos miškai buvo ūkinės paskirties. 1990- 2004 metais šiuose miškuose kas met buvo iškertama vidutiniškai po 14300 m3 medienos. Vykdant kirtimus ir kitą ūkinę veiklą Buktos miške saugomi objektai neišnyko, atsirado naujų, buvo įkurta gamtiniai rezervatai ir draustiniai. Yra tikimybė, kad ateityje bus visiškai uždrausta ūkinė veikla Buktos miške, dėl ko VĮ Marijampolės miškų urėdijos teritorijos gyventojai, medienos perdirbimo įmonės, katilinės neteks vidutiniškai 16100 m3 žaliavų kasmet. Marijampolės miškų urėdija uždraudus kirtimus Buktos miške prarastų 1120400,00 Lt pajamų per metus, tai yra apie 20 % visų metinių pajamų. Atsižvelgiant į aukščiau minėtų norminių aktų reikalavimus ir į mažą VĮ Marijampolės miškų urėdijos teritorijos miškingumą negalime pilnai patenkinti urėdijos teritorijos gyventojų, medienos perdirbimo įmonių ir katilinių poreikių apsirūpinant malkine ir padarine mediena. Taip pat miškų urėdija negavusi planuotų pajamų negalės tinkamai ir savalaikiai įvykdyti numatytų miško ūkinių darbų (miško atkūrimo, įveisimo, apsaugos ir priežiūros).
Kęstutis Bielskus Marijampolės miškų urėdas
|