Kas išsergės Lietuvos girių retenybes

   „Gamtai gali padėti daug kas, tačiau išgelbės tik žmonių sąžinė“, - taip dar prieš beveik du šimtus metų rašė vokiečių rašytojas Johannas Wolfgangas Goethe. Šie garsiojo humanisto žodžiai dar labiau aktualūs šiandien, kai kone kasdien matome, girdime ir skaitome apie gamtos praradimus. 
   Antai pastaruoju metu žiniasklaida ne kartą pranešė apie sunaikintus retųjų paukščių lizdus. Iškirtus 4 hektarus privataus miško Vilniaus apskrities Nemenčinės seniūnijoje, lizdo neteko juodieji gandrai.
   Kitas nusikaltimas gamtai įvykdytas taip pat privačiame miške Utenos apskrityje: medkirčiai nurėžė medį, kurio uokse buvo įsikūrusi žvirblinių pelėdų pora su jaunikliais. Jų pjūklo neišvengė ir tie medžiai, į kuriuos buvo įkelti inkilai su perinčiomis margasparnėmis musinukėmis.
   Tiek juodieji gandrai, tiek žvirblinės pelėdos – reti, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti paukščiai. O juk miškus brangina ne tik žmonės. Girios daugybei augalų bei gyvūnų yra gimtieji namai. Šimtai, tūkstančiai augalų ir gyvūnų išnyktų, jei išnyktų miškai.

Paukščius gina įstatymai 

   „Joks įstatymas ar kitoks teisės aktas neapsaugos reto paukščio būsto, jei žmogus neturės sąžinės. Kuo greičiau ir daugiau pasipelnyti iš kertamų miškų nori ne vienas privataus miško savininkas. Valstybiniuose miškuose tvarka geresnė, tačiau ir urėdijose reiktų pamąstyti, kaip galima būtų geriau apsaugoti retus paukščius“, - sako generalinis šalies miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas. 
   Jo vadovaujama Generalinės miškų urėdijos taryba pasiūlė miškų urėdijoms nevykdyti pagrindinių kirtimų valstybiniuose miškuose nuo balandžio 15 d. iki gegužės 15 d. – tuo metu peri daugelis retųjų paukščių. Netrukus šis siūlymas bus apsvarstytas urėdų gamybiniame susirinkime. Generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas tikisi, jog šiai iniciatyvai bus pritarta.
   Be to, miškų urėdijoms nurodyta sustiprinti kirtimų kontrolę, jog nebūtų trikdomi retieji paukščiai.
Retuosius augalus ir gyvūnus gina ne vienas šalies įstatymas. Lietuvos Respublikos miškų įstatyme įpareigojama paisyti aplinkosaugos reikalavimų - mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, saugoti biologinę įvairovę.
   Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. patvirtintos Pagrindinių miško kirtimų taisyklės draudžia pagrindinius kirtimus aplink saugomų rūšių paukščių lizdavietes. O ir kitokie kirtimai yra draudžiami nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Šiuo laikotarpiu prie retųjų paukščių lizdų turi tvyroti ramybė.
   Minėtose taisyklėse net nurodyta, kokiu atstumu aplink retų paukščių lizdavietes draudžiami plyni ir neplyni pagrindiniai kirtimai. Nuo juodojo gandro, erelio žuvininko, didžiojo apuoko lizdaviečių šis atstumas 200 metrų, nuo gyvatėdžio, didžiojo erelio rėksnio, kilniojo ir jūrinio erelių, sakalo keleivio lizdų – 150 metrų, nuo juodojo ir rudojo peslių, vapsvaėdžio, mažojo erelio rėksnio, vištvanagio, gervės lizdų – 100 metrų, nuo startsakalio, pelėsakalio, sketsakalio lizdų – 50 metrų. Šiuos skaičius rekomendavo ornitologai.
   Kurtinių tuokvietėse uždrausti plyni kirtimai. O ir kitų rūšių kirtimai, išskyrus sanitarinius kirtimus masinio miško kenkėjų antplūdžio metu, šiose tuokvietėse bei jų apsaugos zonose draudžiami nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.
   Be to, Pagrindinių miško kirtimų taisyklės įpareigoja kertant mišką palikti biržėse medžius, kuriuose yra kitų retųjų paukščių lizdų, ir apie juos koncentruoti biologinės įvairovės apsaugai paliekamų medžių grupes.

Draudžia net lankytis

   Minėtose taisyklėse numatyta ir daugiau kirtimų apribojimų. Pavyzdžiui, uždrausta kirsti pirmos grupės – rezervatinius miškus. Kaip žinoma, juose įsikūrę daugiausia retųjų augalų ir gyvūnų.
   Saugomų teritorijų miškuose, priskirtuose II ir III miškų grupėms, o nacionaliniuose parkuose – visuose miškuose pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d.
   Rekreaciniuose miškuose nurodyta kirsti tik ne poilsiavimo sezono metu. Visuose miškuose, kur tik įmanoma, rekomenduota teikti pirmenybę neplyniems kirtimams. 
   Tose draustinių dalyse, kur saugomi augalai ir paukščiai, pagrindiniai miško kirtimai turi būti vykdomi tik rudenį ir žiemą.
   Kirtimų draudimus retųjų paukščių lizdaviečių apsaugos juostose ir kurtinių tuokvietėse primena ir Vyriausybės patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Vienintelė jose numatyta išimtis – stichinės nelaimės, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius. Tokių išimčių nebūna daug.
   Beje, ornitologiniuose draustiniuose draudžiama ne tik kirsti medžius bei dirbti kitokius ūkio darbus paukščių radavietėse ir aplink jas, bet net ir lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.

Ekologiniame Europos tinkle

   Daugelį retųjų augalų ir gyvūnų rūšių Lietuvoje saugo „Natura 2000“ – visas Europos Sąjungos šalis aprėpiantis ekologinis tinklas. LR Saugomų teritorijų įstatymas šio tinklo teritorijose draudžia arba riboja tokią veiklą, kuri gali turėti neigiamą poveikį saugomoms saugomoms augalų ir gyvūnų rūšims bei buveinėms.
   Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr.399 Lietuvoje paukščių apsaugai paskirtos 77 svarbios teritorijos (PAST), daugiausia – miškuose. Jos užima 545 tūkst. 836 ha plotą, arba 8,4 proc. šalies teritorijos. Antai juodieji gandrai aptikti ir saugomi Biržų (Biržų r.), Šimonių (Anykščių r.) ir Žaliosios (Kupiškio r.) giriose, Dotnuvos ir Josvainių (Kėdainių r.), Taujėnų ir Užulėnio (Ukmergės r.) ir Vainuto (Šilalės r.) miškuose. Nenuostabu – miškotvarkininkai Kėdainių urėdijos miškuose nustatė net 28, Panevėžio urėdijoje – 27, Tauragės urėdijoje – 25, Biržų urėdijoje – 23, Kaišiadorių ir Ukmergės urėdijose – po 20, Kauno urėdijoje – 18 juodųjų gandrų lizdų.
   Šiemet aplinkos apsaugos pareigūnai dėl saugomų paukščių minėtose teritorijose neišdavė 9 leidimų kirsti mišką, o už lizdų ir paukščių sunaikinimą nubaudė 6 asmenis.
   Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės skyriaus duomenimis, miškų kontrolės pareigūnai kasmet patikrina apie 25 tūkst. privačių miško sklypų, 1800 individualių miškotvarkos projektų, 2800 kirtimui numatytų biržių. „Kasmet rengiamos ir akcijos „Miškas“, kuriose daug dėmesio skiriama retiesiems paukščiams saugoti“, - primena Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Artūras Balčius.
   Privačių miškų savininkams iš ES paramos fondo „Natura 2000“ už aplinkosaugos ribojimus bei paukščių lizdaviečių ir perimviečių apsaugą mokamos kompensacijos. Valstybinius miškus prižiūrinčioms urėdijoms, nors jų giriose retųjų paukščių yra gerokai daugiau negu privačiuose miškuose,  kompensacijos kol kas nemokamos.

Svarbu surašyti lizdus

   Visiškai pritardami gamtos mylėtojų nerimui dėl retųjų paukščių apsaugos, vis dėlto kai kuriuos žiniasklaidoje pateiktus argumentus miškininkai siūlytų patikslinti.
    Antai buvo teigiama, esą Skandinavijos šalyse – Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, taip pat Vokietijoje vasarą miškai iš viso nekertami. Tačiau minėtose šalyse galioja panašios paukščių apsaugos taisyklės kaip ir pas mus:  miškai ten nekertami tik paukščių lizdavietėse ir aplink jas nuo balandžio iki rugpjūčio.
   Tai patvirtino ir neseniai šiose šalyse lankęsis bei jų miškininkų patirtį studijavęs Aplinkos ministerijos Miškų departamento miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Donatas Dudutis.
   Kad būtų išvengta retenybių netekčių, miškų savininkams ir prižiūrėtojams pirmiausia būtina išsiaiškinti, kuriose miškų vietose yra įsikūrę retieji paukščiai.
   Valstybinis miškotvarkos institutas (VMI) jau daug metų nustato Lietuvos raudonosios knygos objektų radavietes miškuose, paženklina jas miško tvarkymo schemose ir praneša apie tai miškų savininkams bei prižiūrėtojams, o šie organizuoja lizdaviečių apsaugą. Inventorizuojant bei registruojant surinkti duomenys praverčia projektuojant miško tvarkymą, ypač kirtimus. Šį VMI darbą remia Aplinkos ministerija.
   Dar 1988 metais šis institutas pradėjo Lietuvos raudonosios knygos gyvūnų ir augalų radaviečių inventorizavimo darbus atskirose Lietuvos miškų urėdijose. 1988-1995 metais buvo registruotos Raudonosios knygos radavietės 20-ties urėdijų miškuose, 1996 ir 1997 metais – dešimtyje urėdijų ir Dzūkijos nacionaliniame parke, 1998 - 1999 metais – devyniolikoje urėdijų ir Aukštaitijos nacionaliniame parke, 2000 - 2001 metais – dvidešimtyje urėdijų ir Kuršių nerijos bei Dzūkijos nacionaliniuiose parkuose. Vien 2000 – 2001 metais buvo surinkta duomenų apie 2174 Lietuvos raudonosios knygos gyvūnų ir augalų radavietes.
   Retųjų paukščių lizdaviečių duomenys visose miškų urėdijose koreguojami kas penkeri metai, o ir miškotvarkos ciklo metu šie duomenys kas dešimt metų   peržiūrimi ir atnaujinami.
   VMI tinklalapyje adresu http://www.lvmi.lt/vmi/files/rko/rko.htm pateikiamas iki 2004 m. nustatytų retųjų paukščių lizdaviečių skaičius Lietuvos miškų urėdijose ir nacionaliniuose parkuose. Šie duomenys nedaug skiriasi nuo tų, kuriuos savo tinklalapyje pateikia Lietuvos ornitologų draugija - http://www.birdlife.lt/index.php/informacija
   Antai ornitologų duomenimis, Lietuvoje 2001 metais buvo 600-800 juodųjų gandrų, o miškotvarkininkai jų lizdaviečių urėdijų miškuose suskaičiavo 462. Turint galvoje, jog lizde įsikuria pora paukščių ir atsiveda jauniklių – šis skaičius maždaug atitinka ornitologų nustatytąjį.

Talkina ir ornitologai

   Lietuvos ornitologų draugija taip pat padeda miškininkams aptikti retųjų paukščių lizdus, konsultuoja girių prižiūrėtojus. Antai Kaišiadorių miškų urėdijos prašymu šios draugijos nariai pastaraisiais metais vykdo projektą „Retų saugomų paukščių lizdaviečių nustatymas VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos valstybiniuose miškuose ir galimos jų apsaugos priemonės“. Šis darbas minėtai urėdijai kainuos 20 tūkst. litų, o jį šį rudenį užbaigus, ornitologų rekomendacijos bus pateiktos visoms šalies urėdijoms.
   Šiomis dienomis Ornitologų draugija savo interneto tinklalapyje paprašė  savo narių ir kitų mylinčių paukščius žmonių pateikti informacijos apie Lietuvoje ir Europoje saugomų paukščių rūšių užimtus lizdus. Miškininkai tokia parama džiaugiasi.
   Valstybinių miškų prižiūrėtojų nuomone, juoduosius gandrus, žvirblines pelėdas ir kitas girių retenybes galima apsaugoti tik sutelktomis gamtos mylėtojų ir sergėtojų jėgomis – kai jų paveikta šalies valdžia ir visa visuomenė suvoks, jog miškai yra unikalūs ne tik mediena, bet ir žvėrimis, paukščiais bei kitais gamtos turtais.