Geras šeimininkas savo turtą suskaičiuoja

Pinigai – ne iš biudžeto

Pastaruoju metu kartais stebimasi – kodėl valstybės įmonės miškų urėdijos registruoja miškus Nekilnojamojo turto registre?  
Šį darbą dabar atlieka visoje Lietuvoje dešimtys žemėtvarkininkų, miškotvarkininkų, miškininkų, registro specialistų. Jie registruoja miškais apaugusius žemės sklypus - inventorizuoja juos, matuoja, sudaro brėžinius ir žemėlapius,  parengia bylas bei kitus dokumentus.
Miškų sklypų ribas jau daug kur „papuošė“ mažos miškininkų supiltos kalvelės, kurių viršuje raudonuoja plastiko kaiščiai. Tai – riboženkliai. Jų Lietuvoje jau dešimtys tūkstančių. Šie ribų ženklai žymi sklypų posūkius, ir kuo tų posūkių daugiau, tuo daugiau ir riboženklių.
Darbas nemažas:  Lietuvoje valstybinių miškų yra daugiau kaip milijonas hektarų, juos prižiūri 42 urėdijos.
Aplinkos, Finansų ir Žemės ūkio ministerijų skaičiavimu, ši registracija kainuos apie 100 milijonų litų. Didžioji šios sumos dalis – ne mokesčių mokėtojų pinigai, o miškų urėdijų lėšos, kurių jos gauna pardavusios medieną. Antai už pernai realizuotą medieną urėdijos miškams registruoti rezervavo 34 mln. Litų.
Iš valstybės iždo bus sumokėta tik už miestų ir nacionalinių bei regioninių parkų miškų registravimą. Tam valstybė skyrė 10 milijonų litų.

Nurodo įstatymai

Kodėl to prireikė? Argi miškų ribos neaiškios? Juk jos nusistovėję, rodos, jau daug metų? Valstybės miškai ligi šiol teisiškai nebuvo registruoti, ir jei, tarkime, kiltų ginčas su gretimo privataus savininku dėl teritorijos – teisme nebūtų lengva įrodyti, kiek žemės priklauso vienam ir kiek kitam.
Be to, neturėdamas pažymėjimo apie nuosavybę negausi europinės paramos. Reikia šio teisės dokumento ir kitais atvejais. Kiekvienas mūsų savo turtą esame įregistravę. Registruoti yra namai, sodybos, žemės sklypai, butai, automobiliai ir kitoks brangesnis turtas. Tad nenuostabu, jog ir valstybė nusprendė įregistruoti savo turtą - miškus.
Padaryti šį darbą nurodyta prieš keletą metų patikslintame Žemės įstatyme. Šio teisės akto 8 straipsnis įpareigoja apskričių viršininkus perduoti mišku apaugusią valstybės žemę neatlygintinai naudotis miškų urėdijoms pagal panaudos sutartį. Įstatymas nurodė šią sutartį panaudos gavėjo lėšomis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. „Patikėjimo teise perduodamas tik įregistruotas turtas“, - akcentuojama Žemės įstatyme.
O Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnis nurodo, jog „miškų urėdijos patikėjimo teise valdo joms Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms atlikti valstybinę miško žemę“.
Vyriausybės 2006-2008 metų programa patikslino, jog šis darbas turi būti atliktas per dvejus metus. Vyriausybė pavedė apskričių viršininkams rengiant ar keičiant žemės reformos žemėtvarkos projektus iki 2007 m. liepos 1 d. suformuoti valstybinės miško žemės sklypus, o paskui juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir perduoti  miškų urėdijoms.

Apskrityse neskubama

Kai kuriose urėdijose, pavyzdžiui, Alytaus ir Trakų, dauguma miškų jau įregistruoti. Antai iš 29 tūkst. ha Trakų valstybinių miškų įregistruota 22 tūkst. ha. Apie 80 proc. šio darbo jau padaryta ir Alytaus urėdijos giriose.
Šiems darbams atlikti urėdijos skelbia konkursus, kuriuose parenkami mažiausią kainą pasiūlę žemėtvarkos specialistai. Jie matuoja miškus, nustato jų ribas bei parengia projektą. Po to šie projektai registruojami Nekilnojamojo turto registre. Žemėtvarkininkų parodytose vietose miškininkai patys įkasa riboženklius.
Žemėtvarkos darbus koordinuojanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos iš pradžių leido sklypų ribas nustatyti vadinamaisiais preliminariais matavimais - pagal atnaujintą kartografinę medžiagą. Hektaras taip išmatuoto miško urėdijoms kainavo apie 33 litus.
Šiemet Nacionalinė žemės tarnyba nurodė sklypus matuoti geodeziniu būdu – palydoviniais padėties nustatymo prietaisais (GPS), kurie leidžia taško padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje nurodyti net 5 cm tikslumu. Šis būdas dvigubai brangesnis, tad toms urėdijoms, kuriose liko matuoti ir registruoti dar daug miškų, teks gerokai paploninti savo “pinigines”.
Iki šių metų sausio 1 dienos žemėtvarkininkai išmatavo 558 tūkst. ha miško žemės sklypų, arba 53,1 proc. valstybinių miškų ploto, tam miškų urėdijos išleido 9,2 mln. Lt savo lėšų.
Minėtoje Vyriausybės programoje nurodyta valstybės miškų registraciją užbaigti 2008 metais. Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno nuomone, įvykdyti šį įpareigojimą nebus lengva. „Ne visų apskričių administracijos skuba daryti žemėtvarkos projektus – kai kurios teisinasi, jog dar nebaigta Žemės reforma“, -  pagrindinę problemą įvardijo V.Vaičiūnas. Jis pritaria Generalinės miškų urėdijos siūlymui registravimo terminą pratęsti.

Kainą nustato rinka

Galbūt šį darbą paspartintų Valstybinės miškotvarkos tarnybos ir Valstybinio miškotvarkos instituto medžiaga? Šios įstaigos jau seniai šalies miškuose inventorizuoja miškus, vykdo jų apskaitas.  Tačiau jų dokumentų miškams užregistruoti Nekilnojamojo turto registre nepakanka.
Su tuo sutinka ir Valstybinio miškotvarkos instituto direktorius Alfredas Galaunė. “Prieš keletą metų buvo siūlyta įteisinti miškų sklypų ribas pagal mūsų anksčiau parengtas schemas, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba užprotestavo. Mat miškotvarkos kartografinė medžiaga parengta ne pagal matavimus, o dešifruojant ir patikslinant natūroje ortofoto planus.
Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tai nėra labai tikslu, todėl tenka kadastrinių miško sklypų ribas nustatyti matuojant natūroje geodeziniais instrumentais  - GPS imtuvais, skaitmeniniais teodolitais”, - aiškina A.Galaunė.
O Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazys Maksvytis priduria, jog miškotvarkos dokumentai miškams registruoti netinka ir todėl,  jog pagrindinis jų objektas – miško ištekliai, o ne sklypų ribos. „Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nurodyta registruoti turtą labai tiksliai, todėl tam reikia specialių metodų“, - sako K.Maksvytis.
 100 milijonų litų valstybės miškams įregistruoti – ar ne pernelyg brangu? Tačiau žemėtvarkos projektų kainas reguliuoja ne valstybė, o rinka. Apskričių administracijos, urėdijos skelbia konkursus – juose ir paaiškėja kaina.
K.Maksvyčio nuomone, miškus registruoti, ir kuo tikslesniais - geodeziniais metodais reikėjo jau anksčiau. „Būtų mažiau buvę nesusipratimų su privačių miškų savininkais“, - apgailestavo Nacionalinės žemės tvarkymo tarnybos vadovas.