Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

LR Aplinkos ministro įsakymai

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Teisinė informacija Teisės aktai LR Aplinkos ministro įsakymai

2008 m. balandžio 14 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS

DĖL MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATŲ

2008 m. balandžio 14 d. Nr. D1-199
Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2007, Nr. 77-3044) 15 straipsniu:
1. Tvirtinu Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 39-1280);
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. D1-572 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 3-51);
2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. D1-317 „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 80-2911);
2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. D1-508 „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 120-4572);
2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. D1-603 „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų bei Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 118-4851).

APLINKOS MINISTRAS ARTŪRAS PAULAUSKAS
______________

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199

MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (toliau vadinama – Nuostatai) nustato miško atkūrimo ir įveisimo, miško želdinių ir žėlinių priežiūros, apsaugos ir miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių kokybės reikalavimus.
2. Šių Nuostatų reikalavimai privalomi valstybinių miškų valdytojams ir naudotojams. Privačių miškų savininkams privalomi 4, 5, 6, 7, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 23, 24, 25, 33, 37, 38, 39 ir 40 šių Nuostatų punktai, kiti punktai – rekomenduotini.
3.
KEISTA:
2009 10 27 įsakymu Nr. D1-623 (nuo 2009 11 01)
(Žin., 2009, Nr. 130-5654)

Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:
medynų ir krūmynų pertvarkymas – medynų ir krūmynų kirtimas ir želdinimas siekiant vertingesnių norimos paskirties ir rūšinės sudėties miško želdinių arba žėlinių;
miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas augo;
miško kenkėjai – organizmai (mikroorganizmai, bestuburiai arba stuburiniai gyvūnai), kenkiantys miško medžiams, mažinantys jų prieaugį, bloginantys jų kokybę ir darantys nuostolius;
miško veisimas – miško želdinimas ir žėlimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo;
miško želdiniai – žmogaus pasodinti arba įveisti sėjant sėklas miško medžiai ir krūmai (ne mažesniame kaip 0,1 ha plote) atkuriant arba įveisiant mišką (terminas dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką). Mišriu miško atkūrimo ir įveisimo būdu atkurtas arba įveistas miškas priskiriamas želdiniams, kai želdinti medeliai arba krūmai sudaro 50 proc. ir daugiau šiuose Nuostatuose nustatyto jų skaičiaus;
miško želdinimas – miško atkūrimas arba įveisimas sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis;
miško želdinių ir žėlinių atsodinimas – pakartotinis sodmenų sodinimas arba sėklų sėjimas žuvusių arba negyvybingų miško želdinių arba žėlinių vietoje;
miško žėlimas – miško atsikūrimas arba įsiveisimas be žmogaus pagalbos arba taikant miško žėlimą skatinančias priemones;
miško žėlimo skatinimas – palankių sąlygų miško žėlimui sudarymas, taikant specialias ūkines priemones;
miško žėliniai – savaime sužėlę miško medžiai ir krūmai ne mažesniame kaip 0,1 ha plote, atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemėms, kuriose miškas prieš tai neaugo (terminas dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką). Miško žėliniams priskiriamas miškas, kai savaime išaugę medeliai sudaro daugiau kaip 50 proc. šiuose Nuostatuose nustatyto medelių skaičiaus;
plantaciniai želdiniai – specialios paskirties (auginami prekinei medienai, energetinei žaliavai ir kt.) vienos medžių ar krūmų rūšies želdiniai;
tikslinės medžių rūšys – medžių rūšys, kuriomis turi būti atkuriamas ar įveisiamas miškas;
želdavietė – sklypas miškui želdinti;
želvietė – sklypas miškui želti.
4. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti mišką, atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūrą, apsaugą, atsodinti žuvusius želdinius ir žėlinius, prižiūrėti ir saugoti juos nuo gaisrų, miško kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių.
5. Rezervatiniai (I gr.) miškai atkuriami jiems natūraliai atželiant, ekosistemų apsaugos (IIA gr.), rekreaciniai (II B gr.), apsauginiai (III gr.) ir ūkiniai (IV gr.) – natūraliai atželiant ar želdinant.
6. Saugomose teritorijose, esančiose bet kurios funkcinės paskirties miškuose, miškas atkuriamas ar įveisiamas vadovaujantis šių Nuostatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veiklą saugomose teritorijose, reikalavimais.
7.
KEISTA:
2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)
(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

Vidutinės ir ilgos rotacijos plantaciniai želdiniai, kurių auginimo trukmė ilgesnė kaip penkeri metai, priskiriami miško želdiniams. Trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai, kurių auginimo trukmė penkeri ir mažiau metų, miško želdiniams nepriskiriami. Plantaciniai miško želdiniai gali būti auginami tik tuose plotuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo, išskyrus atvejus, kai jie sodinami moksliniams tyrimams atlikti.

II. ŽELDAVIETĖS, ŽELVIETĖS IR DIRVOS PARUOŠIMAS

8. Paruošiant želdavietę ar želvietę miškui želdinti ar želti, nustatomas jos plotas ir, atsižvelgiant į jos sąlygas, nuleidžiamas paviršinis vanduo, pašalinami nepageidaujami medžiai ir krūmai, jų atžalos ir ataugos, taikomos priemonės miško kenkėjų ir grybinių ligų židiniams surasti, naikinti ir jų daromai žalai mažinti, biologinei įvairovei gausinti (įrengiami vandens telkiniai – girdyklos miško gyvūnams, sodinamos nektaringų ir ornitochorinių augalų grupės ir kt.).
9. Įveisiant mišką, želdavietės ar želvietės ribos kampuose turi būti pažymėtos stulpeliais.
10. Dirva miško želdiniams ruošiama ištisai (ariant, frezuojant, kultivuojant ir kt.) arba iš dalies (išariant vagas, padarant aikšteles, kauburėlius ir kt.), atsižvelgiant į želdavietės sąlygas. Dirva gali būti neruošiama užmirkusiose, pelkinėse nenusausintose augavietėse, 35° ir statesniuose šlaituose. Suplūktose žemės ūkiui naudotose dirvose dirva ruošiama apie 40 cm gyliu.

III. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS IR TANKIS

11.
KEISTA:
2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)
(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

Miško želdinių ir žėlinių rūšinė sudėtis parenkama atsižvelgiant į augavietės sąlygas ir miško funkcinę paskirtį, laikantis šių reikalavimų:
11.1. atkuriant mišką, želdinių ar žėlinių sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 50 proc. Nuostatų 1–3 prieduose nurodytų tikslinių medžių rūšių, išskyrus atvejus, kai valstybiniuose ekosistemų apsaugos (II A gr.), apsauginiuose (III gr.) ir visuose privačiuose miškuose baltalksnynai ir skroblynai paliekami atželti, ir visų nuosavybės formų II–IV gr. pušynuose buvusiuose šakninės pinties židiniuose atkuriamas miškas;
11.2. atkuriant mišką tik spygliuočių medžių rūšimis, Nb augavietėse grupėmis (ne mažiau kaip 1 proc. želdavietės ar želvietės ploto) turi būti veisiami nektaringi lapuočiai medžiai ir krūmai arba išsaugomi jų savaiminukai;
11.3. II–IV gr. pušynuose buvusiuose šakninės pinties židiniuose miškas turi būti atkuriamas lapuočių medžių rūšimis (šis reikalavimas netaikomas Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje);
11.4. atkuriant eglynų kirtavietes, kuriose eglių kelmų su centriniu puviniu yra 40 procentų ir daugiau arba nuo grybinių ligų ar vabzdžių kenkėjų pažeidimų žuvusių spygliuočių kirtavietes, želdinių ar žėlinių sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 50 procentų lapuočių medžių rūšių;
11.5. įveisiant mišką, želdinių ar žėlinių rūšinė sudėtis projektuojama atsižvelgiant į rekomendacijas „Miško želdinimo ir žėlimo skatinimo technologiniai modeliai žemės ūkiui nenaudojamose žemėse“ (Vilnius, 2005).
12. Ūkiniuose (IV gr.) miškuose, išskyrus juose esančias saugomas teritorijas, kirtavietės paliekamos atželti tomis pačiomis tikslinėmis medžių rūšimis tik tais atvejais, kai prieš tai augę ir šalia augantys tų pačių medžių rūšių medynai yra ne žemesnės kaip antros selekcinės grupės (jeigu selekcinė grupė nenustatyta – ne žemesnio kaip antro boniteto, pušies medynai Dzūkų ir Sūduvos aukštumos kilmės rajone (LT/P6) – ne žemesnio kaip trečio boniteto), išskyrus Nae, Ua, Ub, Uc, Pa, Pb, Pc, Pd ir nusausintas Pa ir Pb augavietes, kuriose medynų selekcinė grupė neribojama.
13.
KEISTA:
2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)
(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

Projektuojant ir sodinant želdinius, jų tankis ekosistemų apsaugos (IIA gr.), apsauginiuose (III gr.) ir ūkiniuose (IV gr.) miškuose turi atitikti Nuostatų 4 priedo reikalavimus. Įveisiant mišką žemėje, priskirtoje IIA, III ir IV gr. miškams, spygliuočių želdinių tankis gali būti iki 20 procentų mažesnis nei nurodyta 4 priede, spygliuočių žėlinių tankis – iki 20 procentų mažesnis nei nurodyta 14 punkte, hibridinių drebulių želdinių tankis – iki 30 procentų mažesnis nei nurodyta 4 priede. Projektuojant ar nustatant želdinių tankį ir rūšinę sudėtį, turi būti atsižvelgiama į augančių tikslinių medžių rūšių gyvybingų savaiminukų kiekį ir jų išsidėstymą. Pušies, eglės ir ąžuolo želdiniuose į rūšinę sudėtį ir tankį įskaitomi ne mažesnėmis kaip 0,03 ha grupėmis augantys beržo ir drebulės savaiminukai.
14. Projektuojant žėlinius, jų tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį žėlinių sudėtyje, turi būti ne mažesnis kaip: pušies Pa augavietėje – 1 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 0,5 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio), pušies ir beržo Pb augavietėje – 3 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 2 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio), visose eglės ir liepos augavietėse – 4 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 3 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio), visose ąžuolo augavietėse – 5 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 4 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio), likusiose pušies, beržo ir visose juodalksnio, baltalksnio augavietėse – 6 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 4 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio), visose uosio, klevo, drebulės ir guobinių augavietėse – 6 tūkst. vnt./ha (iki 1 m aukščio) arba 4 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 1 m aukščio). Jeigu žėlinių pradinis tankis mažesnis nei nurodytasis, jie želvietėje auga netolygiai ir nėra galimybės jiems atsirasti, reikia papildomai želdinti.

IV. MIŠKO SODINIMAS

15. Miško dauginamoji medžiaga, naudojama miškams atkurti ir įveisti, turi atitikti Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 (Žin., 2003, Nr. 108-4841; 2007, Nr. 128-5240), reikalavimus.
16. Miško sodmenų iškasimo, laikymo, pervežimo sąlygos ir jų kokybė turi atitikti Miško sodmenų kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337 (Žin., 2003, Nr. 71-3292).
17. Mišką draudžiama želdinti nekokybiškais miško sodmenimis, vienmečiais eglės, ąžuolo sėjinukais ir visų medžių rūšių savaiminukais.

V. MEDYNŲ IR KRŪMYNŲ PERTVARKYMAS (REKONSTRUKCIJA)

NETEKO GALIOS:
2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)
(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

VI. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ PRIEŽIŪRA IR APSAUGA

20. Miško želdiniai ir žėliniai iki susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo kirtimai (minkštųjų lapuočių – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų) turi būti prižiūrimi ir saugomi. Miško želdinių ir žėlinių priežiūra apima šiuos darbus: medelių pasodinimo vietų, šalčio iškilnotų medelių ir jų apnuogintų šaknų užpylimą žemėmis, užneštų žemėmis medelių atkasimą, stelbiančios žolinės augalijos, stelbiančių medelių ir krūmų pašalinimą, paviršinio vandens nuleidimą, žuvusių tikslinių medžių rūšių medelių atsodinimą. Miško želdinių ir žėlinių apsauga apima šiuos darbus: želdinių ir žėlinių apsaugą nuo vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų, pelinių graužikų, žvėrių, mechaninių pakenkimų, priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimą.
21.
KEISTA:
2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)
(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

Miško želdiniai ir žėliniai turi būti atsodinami, kai augančių gyvybingų projektuotų medžių ir krūmų rūšių tankis želdiniuose pirmaisiais jų augimo metais yra mažesnis kaip 85 proc., trečiaisiais metais želdiniuose ir žėliniuose – mažesnis kaip 80 proc. Nuostatų 13 punkte nurodyto tankio arba kai jie sklype auga netolygiai.

VII. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ DOKUMENTAI

22.
KEISTA:
1. 2009 10 27 įsakymu Nr. D1-623 (nuo 2009 11 01)
(Žin., 2009, Nr. 130-5654)
2. 2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)
(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

Valstybinėje žemėje miškas atkuriamas, įveisiamas, medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi pagal Nuostatų 5 priede nurodytą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kurį tvirtina: valstybės įmonės miškų urėdijos valdomiems miškams – valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas, kitų valdytojų ar naudotojų miškams – jų įgalioti asmenys. Sklypui, kuriame numatomas miško žėlimas, Miško želdinimo ir žėlimo projektas parengiamas ne vėliau kaip per du su puse metų po miško iškirtimo, sklypui, kuriame numatomas miško želdinimas, – iki miško želdinimo darbų pradžios.
Kertant mišką atvejiniais kirtimais, kai po paskutinio kirtimo atvejo tikslinių medžių rūšių žėlinių vidutinis aukštis yra ne mažesnis kaip 0,5 m ir jų tankis atitinka Nuostatų 38 punkte nustatytus reikalavimus, Miško želdinimo ir žėlimo projektas nerengiamas, surašomas laisvos formos miško atkūrimo aktas, kuriame turi būti nurodyta žėlinių vieta, plotas, augavietė, vidutinis aukštis, tankis, amžius ir rūšinė sudėtis. Šį aktą valstybės įmonės miškų urėdijos valdomiems miškams tvirtina valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas, kitų valdytojų ar naudotojų miškams – jų įgalioti asmenys. Kai taikant atvejinius kirtimus šių rodiklių pasiekti nepavyko arba taikomos žėlimą skatinančios priemonės, Miško želdinimo ir žėlimo projektas rengiamas prieš paskutinį kirtimo atvejį arba po jo, atsižvelgiant į susidariusias sąlygas miškui atkurti.
Miško želdinimo ir žėlimo projektas parengiamas raštu, įvedamas į kompiuterinę duomenų bazę, duomenys apie įvykdytus darbus jame įrašomi ne vėliau kaip per mėnesį nuo darbų atlikimo. Miško želdinimo ir žėlimo projektas ar miško atkūrimo aktas saugomas, kol bus nukirstas pagal jį įveistas arba atkurtas medynas. Atžėlę ir apželdinti sklypai pažymimi miškotvarkos taksacinėje ir kartografinėje medžiagoje.
23.
KEISTA:
1. 2009 10 27 įsakymu Nr. D1-623 (nuo 2009 11 01)
(Žin., 2009, Nr. 130-5654)
2. 2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)
(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

Privačioje žemėje miškas įveisiamas ir medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi vadovaujantis Nuostatų 6 priede nurodytu Miško želdinimo ir žėlimo projektu, kurį tvirtina valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas. Miškas atkuriamas pagal privataus miško vidinės miškotvarkos projektą, kuriame turi būti suprojektuotas ir su miško savininku suderintas miško atkūrimo būdas, tikslinės medžių rūšys, jų išdėstymas, bendras tankis 1 ha ir miško želdinių ar žėlinių priežiūros ir apsaugos priemonės. Kai miškas kertamas be vidinės miškotvarkos projekto arba vidinės miškotvarkos projekte nesuprojektuotos miško atkūrimo priemonės, miškas atkuriamas pagal biržės rėžėjo sudarytą Nuostatų 6 priede nurodytą Miško želdinimo ir žėlimo projektą.
24.
KEISTA:
1. 2009 10 27 įsakymu Nr. D1-623 (nuo 2009 11 01)
(Žin., 2009, Nr. 130-5654)
2. 2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)
(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

Valstybinėje ir privačioje žemėje atkuriant mišką, atliekant medynų ir (ar) krūmynų pertvarkymą, kirtavietei ar pertvarkomam plotui, įveisiant mišką vienam ar keliems besiribojantiems kadastriniams ar taksaciniams sklypams rengiamas vienas Miško želdinimo ir žėlimo projektas. Įveisiant mišką, kai viena skirtingos (-ų) medžių rūšies (-ų) grupė užima 0,5 ha ir didesnį plotą, šiam plotui gali būti rengiamas atskiras Miško želdinimo ir žėlimo projektas.
Valstybinėje žemėje, kai viena skirtingos (-ų) medžių rūšies (-ių) grupė ir (ar) skirtingas miško atkūrimo būdas (želdinimas, žėlimas, mišrus) užima 0,3 ha ir didesnį plotą, miško želdinimo ir (ar) žėlimo priemonės šiems plotams projektuojamos atskirai ir jie pažymimi projekto brėžinyje numeruojant eilės tvarka. Neatkuriami ar nepertvarkomi plotai (0,1 ha ir didesni, išskyrus valksmus), skirti technologinėms, gamybinėms miškų ūkio ar kitoms reikmėms, pažymimi projekto brėžinyje ir įrašomi į projektą. Visų šių plotų dydžiai nustatomi apytikriai, tačiau jų suma turi atitikti visą kirtavietės ar pertvarkomo miško plotą.
Valstybinėje ir privačioje žemėje įveisiant mišką, projekto brėžinyje turi būti pažymėtos 0,3 ha ir didesnės skirtingų medžių rūšių grupės, visos neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar valdytojų sklypų, melioracijos įrenginių, elektros linijos, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos, 0,1 ha ir didesni plotai, kuriuose miškas neveisiamas, įvairūs intarpai (kai miškas veisiamas privačioje žemėje, projekto brėžinyje turi būti nurodytas veisiamo miško plotas ir želdinamas ar želiantis plotas).
Miško želdinimo ir žėlimo projekte turi būti nurodyta ar želdiniai yra plantaciniai, ar bandomieji.
25. Įveisiant mišką medžiai nuo gretimo žemės ūkio paskirties žemės savininko sklypo ribos turi būti projektuojami ir sodinami ne arčiau kaip 15 m atstumu, krūmai – ne arčiau kaip 6 m atstumu. Šio atstumo galima nesilaikyti, kai miško želdiniai ar žėliniai ribojasi su mišku, kitais miško želdiniais ar žėliniais, numatomu apželdinti sklypu arba gretimo žemės sklypo savininkai raštu patvirtina sutinką, kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu nei nurodytasis.

VIII. MIŠKO ŽELDINIMO DARBŲ KOKYBĖS VERTINIMAS

26. Miško želdinimo darbų kokybės vertinimą atlieka ir vertinimo apimtis nustato valstybinių miškų valdytojai, naudotojai ir valstybinių miškų kontrolę atliekančios institucijos. Miško želdinimo darbų vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo miško želdinimo darbų įvykdymo, vadovaujantis šių Nuostatų 7 ir 8 priedais.
27.
KEISTA:
2009 10 27 įsakymu Nr. D1-623 (nuo 2009 11 01)
(Žin., 2009, Nr. 130-5654)

Miško želdinimo darbų kokybė vertinama pagal šiuos rodiklius: miško sodmenų kokybę, jų pasodinimo kokybę, želdinių tankį ir želdinių apsaugos kokybę. Bendra miško želdinimo darbų kokybė įvertinama pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą. Įveisus ar atkūrus mišką sėjimo būdu, miško želdinimo darbų kokybė nevertinama.

IX. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITA

28. Miško želdinių ir želdinių apskaita atliekama rudenį, želdinių – pirmaisiais jų augimo metais, žėlinių, augančių kirtavietėje, – trečiaisiais metais po miško iškirtimo, žėlinių, augančių sklypuose, kuriose miškas neaugo, – trečiaisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo. Valstybiniuose miškuose apskaitą privalo atlikti visi jų valdytojai ir naudotojai, privačiuose miškuose – jei ją būtina atlikti pagal kitų teisės aktų reikalavimus arba pačiam savininkui pageidaujant.
29.
KEISTA:
1. 2009 10 27 įsakymu Nr. D1-623 (nuo 2009 11 01)
(Žin., 2009, Nr. 130-5654)
2. 2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)
(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

Apskaitos metu, vadovaujantis Nuostatų 7 priedu, nustatomas augančių gyvybingų projektuotų medžių ir krūmų rūšių tankio ir Nuostatų 13 punkte nurodyto reikalingo jų tankio plote santykis pagal medžių ir krūmų rūšis, išreikštas procentais ir reikalingų atsodinti medžių ir krūmų kiekis plote pagal jų rūšis.
30. Miško želdinių, kuriuose taikytas mišrus miško atkūrimo ar įveisimo būdas (želdinimas ir žėlimas), apskaita atliekama vadovaujantis želdinių apskaitos metodu pirmaisiais jų augimo metais, apskaitos aikštelėse apskaitant gyvybingus pasodintus medelius ir tikslinių medžių rūšių savaiminukus.
31. Miško žėlinių, kuriuose taikytas mišrus atkūrimo ar įveisimo būdas (žėlimas ir želdinimas), apskaita atliekama vadovaujantis žėlinių apskaitos metodu trečiaisiais metais po miško iškirtimo, o sklypuose, kuriose miškas neaugo, – trečiaisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo, tose pačiose apskaitos aikštelėse apskaitant gyvybingus savaiminukus ir pasodintus medelius.
32. Sėjimo būdu įveistų želdinių apskaita atliekama kaip žėlinių.
33. Atlikus miško želdinių ar žėlinių apskaitą, nustatoma, ar reikia papildomai želdinti, ar taikyti žėlimą skatinančias priemones. Jeigu nustatoma, kad želdiniai ar žėliniai pagal šių Nuostatų 9 priedą žuvę, miškas turi būti atkuriamas iš naujo.

X. MIŠKO ATKŪRIMO, ĮVEISIMO, ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ KOKYBĖS VERTINIMAS

34. Miško atkūrimo, įveisimo, miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimą atlieka valstybiniai miškų pareigūnai rudenį, vadovaudamiesi šių Nuostatų 7 ir 9 priedais. Vertinimų periodiškumą nustato valstybinių miškų valdytojai, naudotojai ir valstybinių miškų kontrolę atliekančios institucijos. Valstybinių miškų valdytojai ir naudotojai turi įvertinti visų šešerių metų (minkštųjų lapuočių) ir aštuonerių metų (kietųjų lapuočių ir spygliuočių) želdinių ir žėlinių kokybę.
35. Miško želdinių ir žėlinių kokybė vertinama pagal 3 rodiklius:
35.1. projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių tankį 1 ha;
35.2. projektuotų medžių rūšių vidutinį aukštį;
35.3. nepageidaujamų medžių ir krūmų, stelbiančių projektuotas medžių rūšis, vidutinį aukštį (nustatomas tik III ir IV grupės miškuose). Geros kokybės želdiniuose ir žėliniuose nepageidaujamos medžių ir krūmų rūšys neturi stelbti projektuotų medžių rūšių, patenkinamuose – vidutinis nepageidaujamų medžių ir krūmų aukštis neturi būti 50 proc. didesnis už projektuotų medžių rūšių vidutinį aukštį.
36. Želdinių ir žėlinių kokybė nustatoma šių Nuostatų 35 punkte nurodytus rodiklius lyginant su faktiniais. Bendra želdinių ar žėlinių kokybė įvertinama pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą.
37.
KEISTA:
2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)
(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

Kai želdiniai ar žėliniai dėl abiotinių, antropogeninių ir biotinių veiksnių žuvo ir (ar) labai pažeisti 75 proc. ir didesniame plote, jie laikomi žuvusiais. Želdinių ar žėlinių žuvimo faktą valstybiniuose miškuose nustato valstybės įmonės miškų urėdijos urėdo arba kito miškų valdytojo įsakymu sudaryta komisija. Jei želdiniai ar žėliniai žuvo 0,5 ha ir didesniame plote dėl ligų ar kenkėjų pažeidimų, į komisijos sudėtį įtraukiamas Valstybinės miškų tarnybos atstovas. Privačiuose miškuose želdinių ar žėlinių žuvimo faktą nustato regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros valstybinis miškų pareigūnas, jei želdiniai ar žėliniai žuvo 0,5 ha ir didesniame plote dėl ligų ar kenkėjų pažeidimų – Valstybinės miškų tarnybos atstovas. Nustačius miško želdinių ar žėlinių žuvimo faktą, surašomas laisvos formos aktas, kuriame nurodomas žuvusių želdinių ar žėlinių plotas, žuvusių medelių kiekis pagal medžių rūšis, žuvimo priežastys, rekomenduojamas miško atkūrimo būdas ir rūšinė sudėtis, gerinantys būsimų želdinių ar žėlinių atsparumą neigiamiems veiksniams.
38.
KEISTA:
2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)
(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

Miškas laikomas atkurtu ir įveistu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidėsčiusių gyvybingų medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, pagal Nuostatų 11 punktą yra didesnis arba lygus: pušies Pa augavietėje – 0,5 tūkst. vnt./ha, pušies Pb augavietėje – 1,2 tūkst. vnt./ha, pušies kitose augavietėse – 2,5 tūkst. vnt./ha, eglės – 1,6 tūkst. vnt./ha, ąžuolo, buko, guobinių – 1,8 tūkst. vnt./ha, uosio, klevo – 1,6 tūkst. vnt./ha, liepos, juodalksnio, beržo, baltalksnio – 1,5 tūkst. vnt./ha, drebulės, maumedžio – 0,9 tūkst. vnt./ha.
39.
KEISTA:
2010 10 18 įsakymu Nr. D1-859 (nuo 2010 10 22)
(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

Kai privataus miško kirtavietėje penktaisiais metais po medyno iškirtimo tolygiai išsidėsčiusių gyvybingų medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, pagal Nuostatų 11 punktą yra mažesnis nei nurodyta 38 punkte, miškas laikomas neatkurtu ir jo atkūrimą organizuoja Aplinkos ministerija.

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių Nuostatų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
______________

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
1 priedas

VYRAUJANČIOS TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS EKOSISTEMŲ APSAUGOS (IIA GR.) IR APSAUGINIAMS (III GR.) MIŠKAMS ATKURTI

Augavietė, miško tipas

Medžių rūšys

Pastabos

Nae, Na – kerpšilis

P, B, Pk

Pk tik Kuršių nerijos nacionaliniame parke

Na, Nb – brukniašilis

P, B

Nb – žaliašilis

P, E, B

Lb – mėlynšilis

P, E, B

Nc – šilagiris

P, E, Ą, B, K, L

Lc – mėlyngiris

P, E, Ą, B, K, L, D, J

Nd – sausgiris

Ą, E, U, L, K, B

Ld – žaliagiris

Ą, E, U, B, L, K, J, D

Nf, Lf – baltmiškis

Ą, U, K, L, G, E, J, B, D

Lf, Uf – šlapgiris

U, Ą, J, B, D, E

Ub, Ua – balašilis

P, B, E, D, J

Uc – paraistis

J, P, E, B

Ud – palieknis; Uf – juodgiris

J, U, E, P, B

Pa – tyrašilis; Pb – raistašilis

P, B, E

Pc – raistas; Pd – lieknas

J, P, E, U, B

Pastabos:
1. Nusausintose Ua, Ub, Uc, Ud, Uf, Pa, Pb, Pc, Pd augavietėse tikslinės medžių rūšys parenkamos, atsižvelgiant į susiformavusias ar besiformuojančias augavietės sąlygas.
2. Ekosistemų apsaugos miškuose vyraujančių medžių rūšių auginimo tikslingumas priklauso nuo saugomos teritorijos kategorijos ir konkretaus sklypo ekosistemų natūralios sukcesijos. Želdinant pirmenybė teikiama toms medžių rūšims, kurios labiausiai atitinka gamtinių procesų dėsningumus arba saugomo ekosistemos komponento išlikimą ir plėtrą.
3. Apsauginiuose miškuose vyraujančių medžių rūšių parinkimas priklauso nuo jų funkcijų. Vandens apsauginiuose želdiniuose pirmenybė teikiama medžių rūšims, kurios turi tankią mišrią šaknų sistemą ažūrines lajas, laukų apsauginiams želdiniams labiau tinka medžių rūšys su tankiomis lajomis ir t. t.
4. Medžių rūšių žymėj imas:
Ą – paprastasis ąžuolas
B – karpotasis arba plaukuotasis beržas
D – drebulė
E – paprastoji eglė
G – guobiniai
J – juodalksnis
K – paprastasis klevas
L – mažalapė liepa
P – paprastoji pušis
Pk – kalninė pušis
U – paprastasis uosis
______________

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
2 priedas

VYRAUJANČIOS TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS REKREACINIAMS (II B GR.) MIŠKAMS ATKURTI

Augavietė, miško tipas

Medžių rūšys

Pastabos

Nae, Na – kerpšilis

P, B, Pj, Pk

Pk tik Kuršių nerijos nacionaliniame parke

Na, Nb – brukniašilis

P, B, Pj

Nb – žaliašilis

P, B, E, Ąr, M

Lb – mėlynšilis

P, B, E, Pj, Ąr, M

Nc – šilagiris

P, Ą K, L, E, B, Pj, Ąr, M

Lc – mėlyngiris

P, Ą K, L, B, E, Pj, Ąr, M

Nd – sausgiris

Ą K, L, B, E, U, B, M

Ld – žaliagiris

Ą K, L, B, E, U, J

Nf, Lf – baltmiškis

Ą K, L, U, B, E, G, M, Pc

Lf, Uf – šlapgiris

Ą U, B, E, J

Ub, Ua – balašilis, Pa – tyrašilis, Pb – raistašilis

P, B

Uc – paraistis; Pc – raistas

P, B, J, E

Ud – palieknis, Pd – lieknas, Uf – juodgiris

U, J, B, E, P

Pastabos:
1. Nusausintose Ua, Ub, Uc, Ud, Uf, Pa, Pb, Pc, Pd augavietėse tikslinės medžių rūšys parenkamos, atsižvelgiant į susiformavusias ar besiformuojančias augavietės sąlygas.
2. Medžių rūšių žymėjimas:
Ą – paprastasis ąžuolas
Ąr – raudonasis ąžuolas
B – karpotasis arba plaukuotasis beržas
E – paprastoji eglė
G – guobiniai
J – juodalksnis
K – paprastasis klevas
L – mažalapė liepa
M – europinis maumedis
P – paprastoji pušis
Pc – pocūgė
Pj – juodoji pušis
Pk – kalninė pušis
U – paprastasis uosis
______________

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
3 priedas

VYRAUJANČIOS TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS ŪKINIAMS (IV GR.) MIŠKAMS ATKURTI

Augavietė, miško tipas

Medžių rūšys

Pastabos

Nae, Na – kerpšilis; Na, Nb – brukniašilis

P

Nb – žaliašilis

P, E, M

Lb, La – mėlynšilis

P, E, B

Nc – šilagiris

E, P, M, Ą K, L, Bu, Ąb, B

Ąžuolynai daugiau veistini pietvakarių Lietuvoje priemolio, molio ar dvilyčiuose dirvožemiuose

Lc – mėlyngiris

E, P, B, K, L, Ą D, J

Nd – sausgiris

Ą E, M, U, K, L, Bu, Ąb, B

Ld – žaliagiris

E, B, U, Ą Ąb, J, K, L, D

Pietvakarių Lietuvoje daugiau veistini ąžuolynai, o šiaurinėje ir rytinėje jos dalyse – eglynai ir uosynai

Nf, Lf – baltmiškis

Ą U, L, K, G, E, Ąb, B, D, J

Lf, Uf – šlapgiris

B, U, J, Ą E, D

Ub, Ua – balašilis

P, E, B

Pa, Pb – tyrašilis, raistašilis

P, B

Uc – paraistis

J, B, P, E

Pc – raistas

B, J, P, E

Ud – palieknis

J, U, B, E

Pd – lieknas

J, B, U, E

Uf – juodgiris

J, U, B, E

Pastabos:
1. Paliekant sklypą atželti, būtina vadovautis šių Nuostatų 14 punktu.
2. Nusausintose Ua, Ub, Uc, Ud, Uf, Pa, Pb, Pc, Pd augavietėse tikslinės medžių rūšys parenkamos, atsižvelgiant į susiformavusias ar besiformuojančias augavietės sąlygas.
3. Medžių rūšių žymėjimas:
Ą – paprastasis ąžuolas
Ąb – bekotis ąžuolas
B – karpotasis arba plaukuotasis beržas
Bu – paprastasis bukas
D – drebulė
E – paprastoji eglė
G – guobiniai
J – juodalksnis
K – paprastasis klevas
L – mažalapė liepa
M – europinis maumedis
P – paprastoji pušis
U – paprastasis uosis
______________

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
4 priedas

ŽELDINIŲ SODINIMO TANKIS EKOSISTEMŲ APSAUGOS (II A GR.), APSAUGINIUOSE (III GR.) IR ŪKINIUOSE (IV GR.) MIŠKUOSE

Medžio rūšis

Tankis, tūkst. vnt./ha

Pušis

> 5

Eglė

> 3

Maumedis

> 2

Ąžuolas
Bukas
Guobiniai

> 4 (sėjinukais)
> 3 (sodinukais)

Uosis, klevas

> 4

Juodalksnis, beržas, liepa

> 3

Drebulė

> 1,5

Pastaba. Mišrių želdinių, kurių sudėtyje yra kelios medžių rašys, tankis nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį procentais želdinių sudėtyje.

______________

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
5 priedas

NAUJA REDAKCIJA nuo 2010 10 22
(Žin., 2010, Nr. 124-6336)

(Miško želdinimo ir žėlimo projekto valstybinėje žemėje formos pavyzdys)

TVIRTINU
______________________________
(Pareigų pavadinimas)
______________________________
(Parašas)
______________________________
(Vardas ir pavardė)
20 m. ________________ d.

A. V.

MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO PROJEKTAS

0.1. Projekto Nr.*

0.2. Miškų urėdija*

0.3. Girininkija*

0.4. Kitas žemės valdytojas*

0.5. Kvartalo Nr.*.

0.6. Sklypo (-ų) Nr. ir (ar) jų dalys*

0.7. Kadastrinio sklypo Nr. (pildoma, kai miškas įveisiamas)

0.8. Bendras atkuriamas ar veisiamas plotas* _____ ha, iš jo – želdinamas ir (ar) želiantis (nurodomas tik įveisiant) ________ ha

0.9. Miškų funkcinė paskirtis ir grupė* (2, 3, 4)

0.10. Miškas:* atkuriamas (1), įveisiamas (2), pertvarkomas (3), polajiniai želdiniai (4), prieš kirtimą (5)

0.11. Želdiniai: plantaciniai (1), bandomieji (2)

0.12. Buvusio medyno (-ų) rūšinė sudėtis ir selekcinė grupė ar bonitetas1:

0.13. Buvusio medyno ir (ar) krūmyno kirtimo ar pertvarkymo būdas ir metai:

0.14. Projekto vykdymo pradžia* ________ m. ir želdinimo metai2 ______ sezonas:* pavasario (1) rudens (2)

1 Įrašoma kiekvienam nukirstam medynui ar jo daliai.
2 Pildoma tik pasodinus mišką.

1. PROJEKTUOJAMOS PRIEMONĖS

1.1. Želdiniai (sodinimas ir sėjimas)* (1)

Ploto dalies Nr. 3*

Plotas, ha*

Dtg4

Rūšinė sudėtis*

Dirvos ruošimo būdas

Mišrinimo būdas (grupių plotas ar medžių rūšių išdėstymo schemos), sodinimo atstumai, m tarp eilių ir eilėse pagal rūšis

Bendras sodmenų tankis, tūkst. vnt./ha*

Medžių ir krūmų rūšių sodmenų (sėklų) poreikis plote pagal rūšis*,tūkst. vnt. (kg)

Sodmenų ar sėklų poreikis pagal medžių ir krūmų rūšis*, iš viso

1.2. Želdiniai ir žėliniai (mišrus būdas)* (2)

Ploto dalies Nr. 3*

Plotas, ha*

Dtg4

Rūšinė sudėtis*
(įskaitant ir savaiminį žėlimą ar sodinimą)

Dirvos ruošimo būdas ar miško žėlimo skatinimo priemonės

Mišrinimo būdas (grupių plotas ar medžių rūšių išdėstymas), sodinimo atstumai, m tarp eilių ir eilėse pagal rūšis

Bendras tankis*, tūkst. vnt./ha

Medžių ir krūmų rūšių sodmenų (sėklų) poreikis plote pagal rūšis*,tūkst. vnt. (kg)

Sodmenų ar sėklų poreikis pagal medžių ir krūmų rūšis*, iš viso

Sodmenų ir sėklų poreikis pagal medžių ir krūmų rūšis visuose plotuose*, iš viso

1.3. Žėliniai* (3)

Ploto dalies Nr. 3 *

Plotas, ha*

Dtg4

Rūšinė sudėtis*

Bendras tankis, tūkst. vnt./ha*

Žėlimą skatinančios priemonės

1.4. Neatkuriamas ar neįveisiamas plotas*(4), ha (0,1 ha ir didesnis, išskyrus valksmus)

Ploto dalies Nr. 3*

Plotas, ha*

Nurodomos priežastys, dėl kurių miškas neatkuriamas ar neįveisiamas

3 Ploto dalis, kurioje projektuojamos skirtingos (-ų) medžių rūšies (-ių) grupė ir (ar) skirtingas atkūrimo būdas, numeruojama iš eilės, neatsižvelgiant į buvusių sklypų ar jų dalių numeraciją, pvz., Nr. 1 (želdinimas – 10Ą), Nr. 2 (želdinimas – 8E2B), Nr. 3 (žėlimas – 10B) ir t. t.
4 Dirvožemio tipologinė grupė.

1.5. Priešgaisrinės apsaugos priemonės .......................................................................................
1.6. Želdinių ir (ar) žėlinių apsaugos priemonės ..............................................................................
................................................................................................................................................................
Projektą parengė ..........................................................................................................................
(Pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data)

Projektą suderino (tik įveisiant mišką) ............................................................................................
(Pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data)

2. ATLIKTI MIŠKO ŽELDINIMO DARBAI

2.1. Panaudota miško dauginamoji medžiaga iš viso:

Medžio rūšis*

Kiekis visame plote, tūkst. vnt.*

Sodmenų amžius ir tipas*

Miško dauginamosios medžiagoskategorija*

Kilmės dokumento Nr./sėklinės bazėsobjekto kodas*

<
     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2008 04 14
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai