Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

LR Aplinkos ministro įsakymai

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Teisinė informacija Teisės aktai LR Aplinkos ministro įsakymai

2010 m. sausio 27 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS

DĖL MIŠKO KIRTIMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2010 m. sausio 27 d. Nr. D1-79
Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 16 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 918 „Dėl Algirdo Knystauto ir kitų peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo“ (Žin., 2009, Nr. 103-4316):
1. Tvirtinu Miško kirtimų taisykles (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. 73 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 29-844);
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 477 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 96-3054);
2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 339 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 63-2300);
2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 670 „Dėl Pagrindinių miško kirtimo taisyklių pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 10-284);
2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. D1-145 „Dėl Pagrindinių miško kirtimo taisyklių pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1853);
2.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. D1-50 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 73 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 54-1853);
2.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. D1-613 „Dėl aplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 73 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 150-5515);
2.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. D1-373 „Dėl aplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 73 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 90-3546);
2.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 338 „Dėl Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 63-2299);
2.10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 669 „Dėl Miško ugdymo kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-778);
2.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. D1-571 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 669 „Dėl Miško ugdymo kirtimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 66-6082).
3. Šis įsakymas įsigalioja 2010 m. kovo 1 dieną.

APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS
______________

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79

MIŠKO KIRTIMŲ TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Miško kirtimų taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius miško kirtimų (medienos ruošos, medienos ištraukimo) miškuose biologinius, ekologinius ir technologinius reikalavimus.
2. Taisyklės privalomos visiems miško savininkams, valdytojams ir naudotojams.
3. Miško kirtimai skirstomi į pagrindinius, ugdomuosius, sanitarinius ir specialiuosius miško kirtimus (miško kirtimų klasifikavimo schema pateikta Taisyklių 7 priede).
4. Pagrindiniais miško kirtimais, plynaisiais sanitariniais ir specialiaisiais miško kirtimais bręstančiuose ir vyresniuose medynuose iškirsta mediena įtraukiama į pagrindinių miško kirtimų normą, visais kitais miško kirtimais – į tarpinių miško kirtimų apimtis.
5. Pagrindinės Taisyklių sąvokos:
atrankinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai iškertama dalis tam tikro amžiaus, kokybės, matmenų ar būklės medyno medžių, siekiant išlaikyti arba sukurti įvairiaamžį medyną;
atvejinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai brandus medynas iškertamas per kelis kartus kas 510 metų;
biologinei įvairovei svarbus medis – miškų biologinei įvairovei išsaugoti skirtas pusamžis ar vyresnis, gyvas ar negyvas vietinės rūšies medis;
biržė – miško kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas;
biržių šliejimo laikas – laikotarpis, kuriam pasibaigus nauja biržė šliejama prie anksčiau iškirstos;
brandus medynas – pagrindinio miško kirtimo amžių pasiekęs medynas;
bręstantis medynas – medynas, kurio amžius ne daugiau kaip 10 metų mažesnis už brandaus medyno amžių;
grynasis medynas medynas, kurio pirmojo ardo vienos rūšies medžių tūris sudaro ne mažiau kaip 76 proc. medyno tūrio;
invazinė medžių rūšis – svetimžemė, sparčiai plintanti medžių rūšis, kuri žalinga ekosistemai ar kenkia žmonių sveikatai;
įvairiaamžis medynas – medynas, kurio pirmąjį ardą sudarančių vienos ar kelių rūšių medžių amžius skiriasi ne mažiau kaip 20 metų;
miško kirtimo atliekos – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, viršūnės, šakos, stiebai smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, trako medžių ir krūmų stiebai;
mišrusis medynas – medynas, kurio pirmojo ardo vienos rūšies medžių tūris sudaro mažiau kaip 76 proc. medyno tūrio;
negyvas medis – stovintis, nukirstas ar nuvirtęs sausuolis;
pagrindinis miško kirtimas – brandžių, bręstančių (retų, besiribojančių ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas;
plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomą pomiškį. Po kirtimo likusio medyno skalsumas yra mažesnis kaip 0,2;
retas medynas – medynas, kurio skalsumas ne didesnis kaip 0,4;
sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo kertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, likviduojami ligų ar kenkėjų masinio dauginimosi židiniai ar vykdoma jų prevencija;
sėkliniai medžiai atrinkti pagal selekcinius požymius medžiai, skirti sėklų reprodukcijai, siekiant užtikrinti medynų atžėlimą;
stuobrys – nulaužto ar nupjauto medžio stiebo ne trumpesnė kaip 1 m stovinti dalis;
tikslinė medžių rūšis – medžių rūšis, kuria turi būti atkuriamas arba įveisiamas miškas;
ugdomasis miško kirtimas – miško kirtimas nebrandžiame medyne, siekiant išauginti tam tikros rūšių sudėties ir geros kokybės produktyvų medyną;
valksmas – paprasčiausias kelias biržėje medienos ruošos technikai važiuoti;
vienaamžis medynas – medynas, kurio pirmąjį ardą sudarančių vienos ar kelių rūšių medžių amžiaus skirtumas mažesnis kaip 20 metų.

II. PAGRINDINIAI MIŠKO KIRTIMAI

6. Pagrindinių miško kirtimų būdai yra šie: atrankiniai, atvejiniai ir plynieji. Atrankiniai ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai priskiriami neplyniesiems pagrindiniams miško kirtimams.
7. Pagrindiniai miško kirtimai vykdomi siekiant panaudoti brandžių medynų arba medžių medieną, sudaryti palankias sąlygas naujiems, našiems, atspariems medynams atkurti. Vykdant šiuos miško kirtimus, turi būti sudarytos sąlygos racionaliai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, saugoti biologinę įvairovę, užtikrinti aplinkosaugines ir rekreacines miško funkcijas.
8. Pagrindiniai miško kirtimai vykdomi:
8.1. II–IV miškų grupių miškuose – ne jaunesniuose medynuose kaip nurodyta Taisyklių 1 lentelėje (II miškų grupės miškuose leidžiami tik neplyni pagrindiniai miško kirtimai);
8.2. retuose III ir IV miškų grupių bręstančiuose medynuose;
8.3. kituose II–IV miškų grupių miškuose arba kitose miško žemėse, kur kertami ne jaunesni medžiai kaip nustatyta Taisyklių 1 lentelėje;
8.4. privačiuose miškuose ir kitais, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (Žin., 1997, Nr. 71-1808; 2004, Nr. 86-3117), numatytais atvejais.
9. Formuojant pagrindinių miško kirtimų biržę, kai siekiama optimizuoti miško sklypų formą ir dydį, į ją leidžiama įtraukti iki 0,5 ha plotą iš bręstančių medynų sklypų, kurie ribojasi ar yra įsiterpę į kertamus brandžius medynus.

Medynų minimalūs pagrindinių miško kirtimų ir gamtinės brandos amžiai*
1 lentelė

Medžių rūšys**

IV grupės miškai

III grupės miškai

Gamtinės brandos amžius (pagrindinių miško kirtimų II grupės miškuose amžius)

Pušis, maumedis, uosis, klevas, bukas, guobiniai

101

111

171

Eglė

71

81

121

Ąžuolas

121

141

201

Beržas, juodalksnis

61

61

91

Liepa, skroblas

61

71

91

Drebulė

41

41

81

Baltalksnis, blindė, gluosnis

31

31

51

*Visų nuosavybės formų plantacinių želdinių, įveistų pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 (Žin., 2008, Nr. 45-1702), privačiuose IV grupės miškuose baltalksnynų, blindynų, gluosnynų ir grynųjų drebulynų kirtimo amžius neribojamas.
**Nevietinių (išskyrus maumedį ir buką), svetimžemių, invazinių medžių rūšių, apibrėžtų Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 (Žin., 2002, Nr. 81-3505), kirtimo amžius visų grupių miškuose neribojamas.

10. Biologinei įvairovei išsaugoti privaloma:
10.1. didesnėse kaip 1 ha plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržėse palikti ne mažiau kaip 7 gyvus medžius 1 ha (iš kurių ne mažiau kaip 3 būtų senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne) ir ne mažiau kaip 3 negyvus medžius 1 ha storesnio kaip 20 cm skersmens (jeigu tokių medžių nėra, reikia palikti atitinkamą kiekį stuobrių);
10.2. plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų 0,5–1 ha dydžio biržėse palikti ne mažiau kaip 3 gyvus medžius (iš kurių ne mažiau kaip 2 būtų senesni arba storesni medžiai negu vidutiniai medžiai medyne) ir ne mažiau kaip 2 negyvus storesnio kaip 20 cm skersmens medžius (jeigu tokių medžių nėra – stuobrius);
10.3. biologinei įvairovei svarbūs medžiai kirtavietėse paliekami suirti.
11. Pagrindiniai miško kirtimai aplink retųjų paukščių lizdavietes draudžiami vadovaujantis Taisyklių 1 priede nustatytais reikalavimais.
12. II miškų grupei priskirtuose miškuose, saugomų teritorijų III grupės miškuose, nacionalinių parkų miškuose pagrindiniai miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų draudžiami nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatytas kitas miško kirtimų laikas.

III. Plynieji PAGRINDINIAI miško kirtimai

13. Plynaisiais pagrindiniais miško kirtimais iškertamos biržės maksimalus plotas IV grupės miškuose – 8 ha, III grupės miškuose – 5 ha.
14. Maksimalūs plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržių pločiai turi būti ne didesni už nurodytus Taisyklių 2 lentelėje. Derinant biržių ribas su sklypų ribomis, biržių plotį galima didinti iki 1,5 karto, neviršijant maksimalaus biržės ploto. Į taisyklių 2 lentelėje nurodytus maksimalius biržių pločių apribojimus leidžiama neatsižvelgti retuose medynuose arba projektuojant ne didesnes kaip 3 ha ploto biržes.
15. Vandens telkinių apsaugos zonose esančiuose šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10°, ir statesniuose kaip 45° šlaituose, plynieji pagrindiniai miško kirtimai nevykdomi. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržių plotis 15°–45° nuolydžio šlaituose turi būti ne didesnis kaip 75 m.

Maksimalūs plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržių pločiai
2 lentelė

Miško augaviečių sąlygos

Atkuriamų medynų vyraujančios medžių rūšys

Maksimalus biržės plotis, m

miško tipai

dtg

IV grupės miškai

III grupės miškai

Brukniašilis, žaliašilis, šilagiris, sausgiris (išskyrus šlaitus)

Na, Nb, Nc, Nd, Nf

Pušynai, minkštieji lapuočiai

150

100

Eglynai, kietieji lapuočiai

100

75

Kitų augaviečių miškai

kitos dtg

Eglynai

75

75

Juodalksnynai

150

100

Kitų medžių rūšių medynai

100

75

16. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės formuojamos šiaurės–pietų kryptimi. Derinant biržių kryptį prie kvartalinio tinklo ir optimizuojant miško sklypų konfigūraciją, leidžiama nukrypti nuo šiaurės–pietų krypties prieš laikrodžio rodyklę iki 45° ir pagal laikrodžio rodyklę iki 25° (formuojant biržes šalia iškirstų biržių – iki 45°).
17. Pagrindinių miško kirtimų biržės išdėstomos tiesiogiai, pražangiai arba kulisėmis iš rytų į vakarus.
18. Minimalus plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržių šliejimo laikas (skaičiuojamas nuo leidimo kirsti mišką, išduoto anksčiau iškirstai biržei, galiojimo ar pratęsimo pabaigos), kai atkuriama minkštaisiais lapuočiais – 4 metai, kai atkuriama spygliuočiais ar kietaisiais lapuočiais – 6 metai, kai atkuriami pušynai nenusausintose pelkinėse augavietėse – 10 metų. Praėjus nustatytam laikotarpiui gretima biržė kertama tada, kai pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus anksčiau iškirstoje biržėje yra atkurtas miškas ir vyraujančių tikslinių rūšių medžių vidutinis aukštis didesnis kaip 0,5 m. Biržių šliejimo reikalavimai netaikomi, kai kirstinus medynus skiria pusamžiai ir jaunesni medynai, kurių plotis ne mažesnis kaip pusė maksimalaus plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės pločio (Taisyklių 2 lentelė).
19. Maksimalus biržės ilgis – 1 km. Jei susisiekiančių galais biržių ilgis viršija maksimalų biržės ilgį, biržės galais šliejamos ne anksčiau kaip praėjus minimaliam biržių šliejimo laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai biržės galais susisiekia ne ilgesnėje kaip 30 m atkarpoje.
20. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės prie atrankinių miško kirtimų biržių šliejamos be biržių šliejimo laiko apribojimų.
21. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės prie atvejinių pagrindinių miško kirtimų, kuriais atkuriami pušynai, ir prie atvejinių pagrindinių miško kirtimų drėgnų ir šlapių (L, U ir P, Pn hidrotopai) augaviečių eglynuose (išskyrus ilgalaikius atvejinius pagrindinius miško kirtimus ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus, skirtus sumažinti nepageidaujamų rūšių medžių atauginę galią) biržių šliejamos tada, kai po paskutinio atvejinių pagrindinių miško kirtimų atvejo biržėje miškas atkurtas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus ir vyraujančių tikslinių medžių rūšių vidutinis aukštis didesnis kaip 0,5 m. Kituose medynuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės prie atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržių šliejamos be biržių šliejimo laiko apribojimų.
22. Taikant kulisinį biržių išdėstymo būdą, paliekamos nekirstos juostos (kulisės) plotis turi būti ne mažesnis už dvigubą projektuojamų plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotį. Paskutinės biržės plotį leidžiama didinti iki 1,5 karto.
23. Kertant III ir IV miško grupių gamtinę brandą pasiekusius medynus, beržynus ir juodalksnynus, kurių amžius yra 20 ir daugiau metų didesnis už pagrindinių miško kirtimų amžių, brandžius baltalksnynus ir drebulynus, biržes leidžiama išdėstyti pražanginiu būdu, paliekant nekirstas juostas, ne siauresnes kaip maksimalus plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotis.
24. Žemės sklypuose, kuriuose miško plotas ne didesnis kaip 20 ha, biržes leidžiama išdėstyti pražanginiu būdu, paliekant nekirstas juostas, ne siauresnes kaip projektuojamų biržių plotis.
25. Atskiruose iki 5 ha ploto laukų apsauginiuose miškuose, nutolusiuose nuo artimiausio miško daugiau kaip 400 metrų, plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami. Ši nuostata netaikoma gryniesiems pušynams, drebulynams, juodalksnynams ir baltalksnynams. Šiuose medynuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai leidžiami ne didesnėse kaip 2 ha biržėse, taikant pušynams 15 metų, o kitų rūšių medynams 10 metų biržių šliejimo laiką. Atskirą nuo 0,5 ha iki 2 ha ploto mišką leidžiama plynai kirsti 2 biržėmis, o didesnio ploto – ne mažiau kaip 3 biržėmis.
26. Pagrindiniai plynieji miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose esančiuose III ir IV grupių miškuose, išskyrus pelkinių ir užpelkėjusių augaviečių medynus ir blogos sanitarinės būklės medynus, kurių būklės negalima pagerinti neplynais kirtimais.
27. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami 100 metrų pločio valstybinės reikšmės miškų juostose prie magistralinių ir krašto kelių.

IV. Atvejiniai PAGRINDINIAI miško kirtimai

28. Taikomi tipiški, supaprastinti, grupiniai ir ilgalaikiai atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai:
28.1. tipiški atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai taikomi medynuose,kuriuose nėra pakankamai pomiškio ir siekiama savaiminio medyno atžėlimo, iškertant šiuos medynus per keturis kartus. Medynus leidžiama iškirsti per 3 atvejus, jeigu po pirmojo kirtimo atvejo žėlinių arba želdinių kiekis yra ne mažesnis kaip nurodyta Taisyklių 2 priede;
28.2. supaprastinti atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai taikomi medynuose, kuriuose yra pomiškis ar antrasis ardas. Prie supaprastintų atvejinių pagrindinių miško kirtimų priskiriami ir dviejų atvejų atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai medynuose, kuriuose nėra antrojo ardo ar pomiškio, kitų medžių rūšių medynuose su drebule ar baltalksniu, kuriuose siekiama sumažinti nepageidautinų rūšių medžių atauginę galią;
28.3. ilgalaikiai atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai taikomi brandžiuose mišriuose medynuose, kuriuose yra nebrandžių medžių, pirmuoju ar pirmaisiais kirtimų atvejais kertant brandžius medžius. Šiais kirtimais medynai iškertami per ilgesnį kaip 20 metų laikotarpį;
28.4. grupiniais atvejiniais pagrindiniais miško kirtimais medynai iškertami per ne ilgesnį kaip 20 metų laikotarpį, biržėje iškertant iki 0,1 ha ploto medžių grupes. Iškirsti plotai didinami vykdant kitus šių kirtimų atvejus.
29. Atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržių plotas, plotis ir šliejimo laikas prie pagrindinių atrankinių, atvejinių ir plynųjų miško kirtimų biržių neribojami, išskyrus atvejus:
29.1. drėgnų ir šlapių (L, U ir P, Pn hidrotopų) augaviečių eglynuose ir lapuočių su antruoju eglių ardu medynuose kertama biržėmis, kurių plotis negali viršyti dvigubo maksimalaus plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržių pločio (Taisyklių 2 lentelė). Vykdant paskutinį atvejį, taikomi Taisyklių 18 punkte nurodyti biržių šliejimo reikalavimai;
29.2. vykdant supaprastintus dviejų atvejų atvejinius pagrindinius miško kirtimus, kuriais atkuriami pušynai, biržių plotis negali daugiau kaip 50 proc. viršyti maksimalaus plynųjų miško kirtimų pušynuose biržių pločio (Taisyklių 2 lentelė). Taisyklių 13 ir 18 punktuose nustatyti maksimalaus ploto ir biržių šliejimo reikalavimai taikomi vykdant ir pirmąjį, ir paskutinį atvejį.
30. Paskutinis atvejinių pagrindinių miško kirtimų atvejis vykdomas, kai gretimoje anksčiau iškirstoje biržėje miškas yra atkurtas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus ir vyraujančių tikslinių rūšių medžių vidutinis aukštis didesnis kaip 0,5 m.
31. Atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai turi būti vykdomi medynuose:
31.1. kai juose yra pakankamas tolygiai išsidėsčiusio, gyvybingo, tikslinių medžių rūšių pomiškio ar želdinių tankis (Taisyklių 2 priedas);
31.2. kai juose yra perspektyvus ne mažesnio kaip 0,4 skalsumo tikslinių medžių rūšių antrasis ardas;
31.3. kai 0,8 ir didesnio skalsumo N ir L hidrotopų augaviečių beržynų, drebulynų, baltalksnynų ir eglynų sudėtyje yra 36 proc. ir daugiau tolygiai išsidėsčiusių tikslinių rūšių medžių, pasieksiančių minimalų pagrindinių miško kirtimų amžių ne anksčiau kaip po 20 metų.
32. Atvejinius pagrindinius miško kirtimus leidžiama vykdyti ir medynuose, kuriuose nėra pakankamo kiekio tikslinių medžių rūšių gyvybingo pomiškio (Taisyklių 2 priedas) ar susidariusio antrojo ardo, tačiau jais siekiama sudaryti sąlygas pomiškiui atsirasti, išvengti nebrandžių medžių kirtimo, sumažinti nepageidautinų rūšių medžių atauginę galią.
33. Atvejiniams pagrindiniams miško kirtimams priskiriami ir vieno atvejo atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai, kai taip kertami 0,5 ir mažesnio skalsumo medynai, kuriuose yra pakankamas gyvybingo pomiškio kiekis (Taisyklių 2 priedas) arba perspektyvus ne mažesnio kaip 0,4 skalsumo tikslinių medžių rūšių antrasis ardas.
34. Jei atvejinių pagrindinių miško kirtimų metu pasikeičia medyno rūšių sudėtis ir vyraujančia tampa nebrandi medžių rūšis, kitus atvejinių pagrindinių miško kirtimų atvejus leidžiama vykdyti neatsižvelgiant į šiuos pokyčius.
35. Paskutiniam atvejinių pagrindinių miško kirtimų atvejui paliekamo medyno skalsumas turi būti ne mažesnis kaip 0,2.

V. Atrankiniai PAGRINDINIAI miško kirtimai

36. Taikomi laisvieji ir grupiniai atrankiniai pagrindiniai miško kirtimai:
36.1. laisvaisiais atrankiniais pagrindiniais miško kirtimais medžiai kertami medyne tolygiai, iškertant brandžius, mažo prieaugio, pažeistus medžius;
36.2. grupiniais atrankiniais pagrindiniais miško kirtimais medyne (dažniausiai grupinio pomiškio vietose) iškertamos mažesnės kaip 0,1 ha medžių grupės. Iškirsti plotai didinami ne dažniau kaip kas 5 metai, kai juose pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus yra atkurtas miškas.
37. Atrankinių pagrindinių miško kirtimų biržių plotas, plotis, šliejimo laikas neribojamas. Šių kirtimų biržės prie plynųjų ar atvejinių miško kirtimų biržių šliejamos be šliejimo laiko apribojimų.
38. Atrankiniai pagrindiniai miško kirtimai kartojami ne dažniau kaip kas 5 metai, vienu atveju leidžiama iškirsti ne daugiau kaip 30 proc. medyno tūrio. Medyno bendras skalsumas po atrankinių pagrindinių miško kirtimų turi būti ne mažesnis kaip 0,5.
39. Atrankinius pagrindinius miško kirtimus leidžiama vykdyti:
39.1. pusamžiuose ir vyresniuose įvairiaamžiuose medynuose, kuriuose kertami medžiai pagal Taisyklių 1 lentelėje nurodytą amžių;
39.2. brandžiuose vienamžiuose medynuose, kai siekiama sukurti įvairiaamžį medyną;
39.3. nebrandžiuose mišriuose vienamžiuose medynuose, kuriuose vyraujančiai medžių rūšiai iki brandos liko daugiau kaip 10 metų ir kuriuose kertami medžiai pagal Taisyklių 1 lentelėje nurodytą amžių.
40. Atrankinių pagrindinių miško kirtimų biržėse biologinės įvairovės išsaugojimui turi būti palikti ne mažiau kaip trys brandos amžių pasiekę medžiai 1 ha.

VI. PAGRINDINIŲ Miško kirtimų VYKDYMO ir kirtaviečių valymo darbų reikalavimai

41. Paruošiant biržę miškui kirsti, vadovaujamasi Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 (Žin., 2004, Nr. 167-6157), biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentuose nurodomi kirtaviečių valymo, miško atkūrimo būdai, saugotino pomiškio, želdinių ar jaunuolyno, sėklinių ar kitų nekirstinų medžių kiekis. Biržės brėžinyje pažymimos saugomų augalų radavietės, nekirstinos sklypo dalys ar medžių grupės, taip pat 0,1 ha ir didesni saugotino pomiškio ir jaunuolynų grupės ar perspektyvūs želdiniai.
42. Pagrindinių miško kirtimų technologiniai reikalavimai:
42.1. biržėse su gyvybingu, saugotinu pomiškiu turi būti išsaugoma ne mažiau kaip 60 proc. pomiškio kiekio;
42.2. pagrindiniams miško kirtimams naudojami valksmai, prakirsti vykdant ugdomuosius miško kirtimus, arba įrengiami nauji valksmai. Pagrindinių miško kirtimų biržėse valksmų plotas negali viršyti 25 proc. biržės ploto. Po kirtimo valksmo plotis negali būti didesnis kaip 5 metrai.
43. Atrankinių pagrindinių miško kirtimų biržėse iš valksmų leidžiama iškirsti ne daugiau kaip 50 proc. bendro medyno iškertamo tūrio.
44. Važiuoti ne valksmais draudžiama, išskyrus avarinio ar technologinio būtinumo atvejus. Įšalus gruntui arba N hidrotopo augavietėse galima nuvažiuoti nuo valksmų užtikrinant gyvybingo pomiškio išsaugojimą.
45. Kirtavietės sutvarkomos, kad būtų sudaromos palankios sąlygos miško atkūrimui, racionaliam miško kirtimo atliekų naudojimui, užtikrinti priešgaisrinį saugumą, miško sanitarinę apsaugą:
45.1. miško kirtimo atliekas leidžiama išvežti (laikantis Taisyklių 46–48 punktų reikalavimų), krauti į valksmus ar krūvas arba susmulkinus paskleisti kirtavietėje;
45.2. draudžiama deginti kirtimo atliekas kirtavietėse.
46. Miško kirtimo atliekos, skirtos kurui ar kitoms reikmėms, išvežamos iš kirtavietės važiuojant valksmais. Įšalus gruntui arba N hidrotopo augavietėse galima važiuoti ir ne valksmais, tačiau turi būti išsaugomas gyvybingas pomiškis. Miško kirtimo atliekas draudžiama išvežti iš Na, Nae, Ša, Šae augavietėse arba IIA grupės miškuose esančių miško kirtimų biržių. Šie draudimai netaikomi Kuršių nerijos miškuose kalninės pušies ir bankso pušies kirtimo atliekoms.
47. Plynose biržėse turi būti palikta ne mažiau kaip 5 m3/ha miško kirtimo atliekų arba paliktas papildomas biologinei įvairovei svarbių medžių skaičius, atitinkantis šį tūrį.
48. Biokurui skirtos miško kirtimo atliekos sandėliuojamos tam skirtose vietose, prie valksmų ar kelių, laikantis priešgaisrinio saugumo ir miško sanitarinės apsaugos reikalavimų.
49. Kelmų rovimas galimas nepriskirtuose saugomoms teritorijoms IV miškų grupės miškuose, esančiuose plynųjų miško kirtimų biržėse (išskyrus Na, Nae, Ša, Šae, U, ir P augavietėse esančias biržes), išsaugant perspektyvų pomiškį ir užtikrinant dirvos ruošimo ir miško atkūrimo sąlygas.

VII. UGDOMIEJI MIŠKO KIRTIMAI IR JŲ TIKSLAI

50. Ugdomieji miško kirtimai vykdomi visų miškų grupių ir pogrupių miškuose, išskyrus rezervatinius (I grupės) miškus.
51. Ugdomųjų miško kirtimų pagrindiniai tikslai:
51.1. formuoti tikslinę medynų rūšių sudėtį, reguliuoti jų struktūrą ir tankį;
51.2. didinti medynų produktyvumą;
51.3. gerinti medienos sortimentinę struktūrą ir prekingumą;
51.4. didinti medynų atsparumą vėjavartoms, vėjalaužoms, sniegalaužoms, sniegavartoms ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams;
51.5. naudoti medieną, kuri medyne supūtų jam natūraliai retėjant;
51.6. stiprinti miškų estetines, rekreacines ir kitas naudingas funkcijas;
51.7. sudaryti optimalias sąlygas saugomoms ekosistemoms ir objektams išlikti, palaikyti esamą arba atkurti miškų biologinę įvairovę IIA grupės miškuose.
52. Pagal medyno amžių ir ūkinius tikslus ugdomieji miško kirtimai skirstomi į jaunuolynų ugdymo, retinimo ir einamuosius kirtimus (Taisyklių 3 lentelė).

Ugdomųjų miško kirtimų rūšys
3 lentelė

Ugdomųjų miško kirtimų rūšis

Medynų amžius, metai

spygliuočių ir kietųjų lapuočių

minkštųjų lapuočių

Jaunuolynų ugdymas

iki 20

iki 20

Retinimas

21–40

21–30

Einamasis kirtimas

41 ir daugiau

31 ir daugiau

Pastabos:
1. Įvairiaamžiuose medynuose ugdomieji miško kirtimai vykdomi kompleksiškai, sujungiant kelias ar visas ugdomųjų miško kirtimų rūšis. Jie priskiriami prie vyraujančios ugdomųjų miško kirtimų rūšies, atsižvelgiant į vidutinį vyraujančios medžių rūšies amžių.
2. Jaunuolynų ugdymo kirtimams taip pat priskiriamas trako kirtimas ir pomiškio ugdymas. Traką leidžiama kirsti ar ugdyti pomiškį ir neugdant medyno pirmojo ar antrojo ardo.

53. Miško savininkai ir valdytojai privalo vykdyti būtinus jaunuolynų ugdymo kirtimus. Šie kirtimai yra būtini, kai stelbiami tikslinių rūšių medžiai. Minkštųjų lapuočių medynuose jaunuolynų ugdymo kirtimai vykdomi nuo šeštųjų jų augimo metų, o spygliuočių ir kietųjų lapuočių – nuo aštuntųjų. Iki šio amžiaus atliekama želdinių ar žėlinių priežiūra vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais.
54. Sprendimą dėl ugdomųjų miško kirtimų reikalingumo konkrečiame taksaciniame miško sklype valstybiniuose miškuose priima valstybinių miškų valdytojas, vadovaudamasis Taisyklėmis ir (arba) vidinės miškotvarkos projektu. Privačiuose miškuose ugdomieji miško kirtimai vykdomi pagal vidinės miškotvarkos projektą arba Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-569 (Žin., 2004, Nr. 166-6081).
55. Vykdant ugdomuosius miško kirtimus, kirstini ir po kirtimų paliekami medžiai turi būti atrenkami vadovaujantis Taisyklių 3 priedu.

VIII. UGDOMŲJŲ Miško kirtimų projektavimas IR INTENSYVUMAS

56. Grynuose medynuose ugdomieji miško kirtimai projektuojami atsižvelgiant į vyraujančią medžių rūšį, augavietės sąlygas, vidutinį medyno aukštį, skalsumą, vidutinį medžių stiebų skersmenį. Ugdomieji miško kirtimai grynuose medynuose projektuojami vadovaujantis Taisyklių 6 priedo reikalavimais.
57. Mišriuose medynuose ugdomieji miško kirtimai projektuojami, kai tikslinių medžių rūšių jaunuolynai auga po nepageidaujamų medžių ar krūmų lajomis arba kai nepageidaujamų rūšių medžiai ar krūmai pradeda stelbti ar čaižyti tikslinių rūšių medžius. Tokiais atvejais jaunuolynų ugdymo kirtimai projektuojami bet kokio skalsumo medynuose, retinimai ir einamieji kirtimai – vadovaujantis Taisyklių 5 priedu.
58. Ugdomieji miško kirtimai neprojektuojami ir nevykdomi pušynuose, pažeistuose šakninės pinties, kai jos židiniai medynuose iki 20 metų amžiaus užima daugiau kaip 10 proc. medynų ploto, o vyresnio amžiaus medynuose – daugiau kaip 15 proc. ploto.
59. Ugdomųjų miško kirtimų intensyvumas grynuose medynuose nustatomas vadovaujantis ugdytino medyno taksaciniais rodikliais ir Taisyklių 4 priedo reikalavimais. Po ugdomųjų miško kirtimų medžių kiekis grynuose medynuose turi būti ne mažesnis kaip nurodytas Taisyklių 4 priede.
60. Retinimų ir einamųjų miško kirtimų mišriuose medynuose intensyvumas nustatomas vadovaujantis ugdytino medyno rodikliais ir Taisyklių 5 priedo reikalavimais.
61. Grynuose ir mišriuose medynuose, kuriuose medžiai auga grupėmis, ugdomieji miško kirtimai vykdomi atsižvelgiant į medžių grupės rodiklius.
62. Labai tankiuose, nusilpusiuose dėl pavėluoto miško ugdymo grynuose medynuose medžių skaičius iki optimalaus (normatyvinio) kiekio pasiekiamas ne mažiau kaip per du kirtimų atvejus, pirmu atveju paliekant iki 30 proc. daugiau medžių negu nurodyta normatyvuose.
63. Projektuojant ugdomųjų miško kirtimų intensyvumą, mediena, kuri bus iškertama iš valksmų, neįskaitoma, tačiau atrėžiant biržę ugdomiesiems miško kirtimams – įskaitoma į bendrą iškertamą tūrį.
64. Ugdomieji miško kirtimai ąžuolynuose ir uosynuose baigiami likus 20 metų, o pušynuose ir eglynuose – 10 metų iki pagrindinių miško kirtimų amžiaus, kitų medžių rūšių medynuose – iki Taisyklių 1 lentelėje nurodyto pagrindinių miško kirtimų amžiaus. Vyresnio kaip 70 metų amžiaus medynuose leidžiami neintensyvūs ugdomieji miško kirtimai, iškertant iki 10 proc. medyno tūrio ir laikantis Taisyklių 4–6 prieduose nustatytų reikalavimų.

IX. UGDOMŲJŲ Miško kirtimų VYKDYMAS

65. Medienos sandėliai, valksmai įrengiami prisiderinant prie esamo kelių ir priešgaisrinių ar kitų proskiebių tinklo.Valksmų plotis negali būti didesnis kaip 4 m, o valksmams iškertant medžių eiles kultūrinės kilmės jaunuolynuose – ne daugiau kaip 5 m. Bendras valksmų užimamas plotas negali viršyti 20 proc. viso sklypo ploto. Retinimo ir einamuosiuose kirtimuose valksmai turi būti kertami tik tada, kai iš valksmų iškertama ne daugiau kaip 60 proc. viso iškertamo biržės tūrio. II miškų grupės miškuose mediena pirmiausia traukiama keliais ir natūraliomis proskynomis, o jei jų nėra, įrengiami vingiuoti valksmai derinant prie reljefo, pomiškio grupių, tarpų tarp medžių taip, kad valksmai su keliais ir kvartalinėmis nesudarytų stataus kampo.
66. Važinėti medvežėmis, medkirtėmis ar traktoriais ne valksmais draudžiama, išskyrus avarinio ar technologinio būtinumo atvejus.
67. Medynuose jaunuolynų ugdymo kirtimais pažeistų medžių turi būti ne daugiau kaip 2 proc., o retinimo ir einamaisias kirtimais – ne daugiau kaip 5 proc. bendro paliekamų medžių skaičiaus. Labai pažeisti medžiai, vertinant pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 (Žin., 2007, Nr. 42-1596), reikalavimus, turi būti iškirsti.
68. Miškuose, priskirtuose IV grupės miškams, jaunuolynų ugdymo kirtimai draudžiami nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d., retinimai ir einamieji kirtimai, medienos ištraukimas iš jų draudžiamas nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d.
69. Saugomų teritorijų miškuose, priskirtuose II ir III miškų grupėms, nacionalinių parkų miškuose ugdomieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų draudžiami nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatytas kitas miško kirtimų laikas.
70. Ugdomieji miško kirtimai zonose aplink retųjų paukščių lizdus (Taisyklių 1 priedas) ir kurtinių tuokvietėse turi būti neintensyvūs, medynų skalsumas po šių kirtimų turi būti ne mažesnis kaip 0,6. Kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugos zonose ugdomieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas vykdomas vadovaujantis Taisyklių 1 priedu.
71. Ugdomaisiais kirtimais formuojant pamiškes (iki 25 m pločio), jaunuolynus leidžiama išretinti iki 0,4 skalsumo, vyresnius medynus iki 0,5 skalsumo.

X. SANITARINIAI MIŠKO KIRTIMAI

72. Sanitariniai miško kirtimai vykdomi visuose miškuose, išskyrus I grupės miškus, atsižvelgiant į Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus. Sanitariniai miško kirtimai saugomose teritorijose vykdomi laikantis tų teritorijų planavimo dokumentų, nuostatų, jų veiklos reglamentų ir kitų veiklą šiose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
73. Atrankiniais sanitariniais miško kirtimais kertami labai pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai arba tokių medžių grupės, užimančios mažesnį kaip 0,1 ha plotą, taip pat medžiai ligoms, kenkėjams tirti ir apskaityti, ruošiami vabzdžiagaudžiai medžiai, vabzdžiagaudė mediena.
74. Vykdant atrankinius sanitarinius miško kirtimus, valksmai nekertami, mediena ištraukiama keliais, natūraliomis proskynomis, o jei jų nėra – mediena ištraukiama važiuojant tarpais tarp medžių artimiausiu atstumu iki medienos sandėlio, prisiderinant prie reljefo, pomiškio grupių, leidžiama iškirsti pavienius medžius, trukdančius ištraukti iškirstą medieną.
75. Plynaisiais sanitariniais miško kirtimais kertami abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeisti medynai, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės arba kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas. II–IV grupių miškuose plynų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas. Plynųjų sanitarinių miško kirtimų technologijos parenkamos vadovaujantis Taisyklių VI skyriaus nuostatomis, biologinei įvairovei svarbūs medžiai paliekami vadovaujantis Taisyklių 10 punktu ir 1 priedu.
76. IIA grupės miškuose, atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus, turi būti palikta ne mažiau kaip 20 m3/ha (Kuršių nerijos miškuose – 5 proc. medynų tūrio) storesnių nei vidutinis medyno skersmuo negyvų medžių, jeigu jų yra ir jei tai neprieštarauja saugomų teritorijų planavimo dokumentams. Jei tokių medžių nėra,palikti atitinkamą tūrį džiūstančių, sumažėjusio gyvybingumo lapuočių medžių.III ir IV grupių valstybiniuose miškuose, atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus, įvairių suirimo stadijų negyvi medžiai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. po kirtimų likusio medyno tūrio; jei jų nėra, palikti atitinkamą tūrį džiūstančių, sumažėjusio gyvybingumo lapuočių medžių. Paliekant negyvus medžius būtina atsižvelgti į darbų saugos reikalavimus, saugumą šalia kelių ir rekreacinėse vietose.
77. Pušinės požievinės blakės pažeistuose medynuose atrankiniai sanitariniai kirtimai turi būti vykdomi vegetacijos metu. Šių kirtimų metu iškertami labai pažeisti (medžių augimo sparta labai sumažėjusi arba sausas viršūninis ūglis, arba pušys formuoja krūminę lają; po žievės atplaišomis (žiauberimi) randama 7–8 vnt./dm2 kenkėjų) ir neperspektyvūs medžiai, medyno skalsumą sumažinant iki ne mažiau kaip 0,6. Iškirsti pažeisti medžiai išvežami arba sunaikinami kirtimo dieną.
78. Sanitariniai kirtimai pušų saklio pažeistuose medynuose:
78.1. atrankiniais sanitariniais kirtimais II miškų grupės medynuose pušų saklio pažeisti medžiai nekertami;
78.2. vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus III–IV miškų grupės medynuose, medyno skalsumą leidžiama sumažinti iki 0,6. Pirmiausia iškertami medžiai su pušų saklio žaizdomis, apimančiomis daugiau kaip pusę kamieno perimetro, ir medžiai nudžiuvusiomis viršūnėmis.
79. Pusamžiuose ir jaunesniuose spygliuočių medynuose, kuriuose yra šakninės pinties židinių, miško kirtimai vykdomi, kai oro temperatūra yra žemesnė kaip 0 °C (netaikoma miško lydimo kirtimams).

XI. SPECIALIEJI MIŠKO KIRTIMAI

80. Specialiesiems miško kirtimams priskiriami kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai, rekonstrukciniai miško kirtimai (medynų ar krūmynų pertvarkymas), miško lydimo kirtimai, biologinės įvairovės palaikymo ir kiti miško kirtimai.
81. Kraštovaizdžio formavimo miško kirtimais medžiai ir (ar) krūmai kertami prie miškuose esančių lankomų ir (ar) saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų, turizmo trasų, pažintinių ir rekreacinių takų, kitų poilsiui skirtų objektų, rekreacinėse zonose, siekiant tikslingai formuoti miškingą kraštovaizdį, vizualiai išryškinti estetiniu, gamtiniu ar kultūriniu požiūriu vertingą kraštovaizdį, jo elementus, sudaryti galimybes apžvelgti vaizdingas erdves ar objektus arba siekiant formuoti miško erdvinę struktūrą ir medžių rūšių sudėtį taip, kad ji kiek galima labiau atitiktų vietovės, kurioje vykdomas šis miško kirtimas, apsaugines ir (ar) rekreacines funkcijas.
82. Kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai vykdomi visuose miškuose, išskyrus I grupės miškus, jeigu tai neprieštarauja saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, teisės aktų, reglamentuojančių veiklą šiose teritorijose, reikalavimams.
83. Taikomi erdvių formavimo, sudėties formavimo ir kompleksinio kraštovaizdžio formavimo miško kirtimų būdai:
83.1. erdvių formavimo miško kirtimais siekiama pagerinti kraštovaizdžio objektų apžvelgiamumo vizualines savybes. Šie miško kirtimai vykdomi bet kokio amžiaus medynuose, sklypuose, jų grupėse ar sklypų dalyse prie rekreacinės infrastruktūros objektų. Iki 0,1 ha dydžio plotuose leidžiama iškirsti visą sumedėjusią augmeniją. Bendras medynų skalsumas plote, kuriame vykdyti kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai, turi būti ne mažesnis kaip 0,5;
83.2. sudėties formavimo miško kirtimais siekiama suformuoti patrauklius poilsiavimui, gero estetinio vaizdo medynus. Šie miško kirtimai vykdomi jaunuolynuose ir pusamžiuose, ne mažesnio kaip 0,7 skalsumo medynuose. Medynų skalsumas po šio miško kirtimo turi būti ne mažesnis kaip 0,6 (Kuršių nerijos miškuose – 0,4);
83.4. kompleksinio kraštovaizdžio formavimo miško kirtimais siekiama Taisyklių 83.1–83.2 p. apibrėžtų tikslų. Šie miško kirtimai vykdomi derinant kelis kraštovaizdžio formavimo miško kirtimų būdus bet kokio amžiaus medynuose, kuriuose nenumatyti ugdomieji miško kirtimai. Bendras medynų skalsumas plote, kuriame vykdyti kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai, turi būti ne mažesnis kaip 0,6. Minimalus plotas, kuriame leidžiama vykdyti šiuos kirtimus, yra 5 ha.
84. Kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai vykdomi pagal kraštovaizdžio formavimo miško kirtimų projektus, kurie yra sudėtinė vidinės miškotvarkos projekto dalis.
85. Rekonstrukciniais miško kirtimais siekiama medynus pertvarkyti į geresnės kokybės ir (ar) didesnio produktyvumo medynus.
86. IV grupės miškams priskirtuose miškuose rekonstrukciniais miško kirtimais leidžiama pertvarkyti:
86.1. krūmynus;
86.2. nevietinių, svetimžemių ar invazinių medžių rūšių medynus;
86.3. minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus (baltalksnynų iki 10 metų amžiaus) jaunuolynus;
86.4. retus bet kurių medžių rūšių jaunuolynus ir pusamžius medynus, kuriuose žėlimą skatinančiomis priemonėmis ar ugdomaisiais miško kirtimais negalima suformuoti tikslinių medžių rūšių medynų.
87. II–III grupių miškuose rekonstrukcinius miško kirtimus leidžiama vykdyti nevietinių, svetimžemių ar invazinių rūšių medynuose, o taip pat IIA grupės miškuose dirbtiniu būdu įveistuose medynuose, siekiant šių rūšių medžius ar krūmus pakeisti vietinių rūšių medžiais ar krūmais, didinti miškų natūralumą ir paskatinti biologinės įvairovės atsikūrimą.
88. Taikomi šie rekonstrukcinių kirtimų būdai:
88.1. ištisinis – sklype ar jo dalyje (iki 8 ha plote) pašalinami visi medžiai ir krūmai, želdinama ištisai;
88.2. koridoriais – pertvarkomi jaunuolynai, kuriuose iškertami koridoriai ir juose želdinama, tarp jų paliekant neiškirstas medžių juostas;
88.3. grupėmis – nevienodo skalsumo jaunuolynuose, kuriuose tikslinės medžių rūšys auga netolygiai, iškertamos mažesnio kaip 0,4 skalsumo ar nepageidaujamų medžių rūšių grupės ir vietoje jų sodinami želdiniai.
89. Medynų ar krūmynų pertvarkymas vykdomas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų nustatyta tvarka.
90. Miško lydimo kirtimai vykdomi, kai miško žemę būtina paversti kitomis naudmenomis arba kai miško žemėje siekiama įrengti miško kelius, kvartalų, technologines ir priešgaisrines linijas, medienos sandėlius ir kitus su mišku susijusių įrenginių plotus, poilsio aikšteles, miško sėklinės plantacijas, miško medelynus, žaliavinius krūmynus, uogienojų, vaistinių augalų plantacijas.
91. Biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai skirti miškuose augančių uogienojų ir vaistinių, saugomų, į Raudonąją knygą įrašytų augalų apšvietimo sąlygų reguliavimui, medžiojamos faunos mitybos sąlygų gerinimui, vandens telkinių pakrančių apaugimo reguliavimui, pelkių ir kitų plotų saugojimui nuo apaugimo sumedėjusia augalija, kitoms gamtotvarkos priemonėms, numatytoms gamtotvarkos planuose, projektuose ar medžioklėtvarkos projektuose.
92. Kitiems miško kirtimams priskiriami ribinių linijų, geležinkelių ir kelių trasų ar kitų apsaugos zonų valymo, gamtinių vertybių išsaugojimui skirti ir avarinio būtinumo miško kirtimai, miško genetinių draustinių ir sėklinių medynų atkūrimo, jų formavimo ir sėkloms rinkti skirtų medžių, ir kiti kirtimai. Miško kirtimai miško genetiniuose draustiniuose ir sėkliniuose medynuose vykdomi laikantis Augalų (miško) genetinių draustinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-374 (Žin., 2004, Nr. 116-4345) ir Miško sėklinių medynų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 496 (Žin., 2003, Nr. 99-4475), reikalavimų.
93. II miškų grupei priskirtuose miškuose, saugomų teritorijų III grupės miškuose, valstybinių parkų miškuose specialieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų draudžiami nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatytas kitas miško kirtimų laikas.

XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

94. Miško kirtimai saugomose teritorijose vykdomi Taisyklių ir saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų, nuostatų ar jų veiklos reglamentų nustatyta tvarka.
95. Vykdant miško kirtimus, privaloma laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, Miško priešgaisrinės apsaugos, Miško sanitarinės apsaugos, Darbų saugos taisyklių reikalavimų.
96. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
______________

Miško kirtimo taisyklių
1 priedas

Miško kirtimų apribojimai aplink retųjų paukščių lizdavietes

Zonoje aplink retųjų paukščių lizdavietes draudžiami pagrindiniai miško kirtimai lentelėje nurodytu spinduliu. Derinant zonos, kurioje nevykdomi pagrindiniai miško kirtimai, ribas su natūraliomis ribomis ir taksacinių miško sklypų ribomis, atstumą nuo lizdavietės leidžiama didinti arba mažinti iki 25 proc. Nustatytoje zonoje visi kiti miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 d. (aplink jūrinių erelių lizdavietes – nuo vasario 1 d.) iki rugsėjo 1 d., išskyrus žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus ir visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus, vykdomus pagal Taisyklių X skyriaus ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.

Spindulys nuo lizdavietės, m

Saugomos lizdavietės

200

Kilniojo ir jūrinio erelių, erelio žuvininko, juodojo gandro, didžiojo apuoko

150

Gyvatėdžio, didžiojo erelio rėksnio, sakalo keleivio, žalvarnio

100

Juodojo ir rudojo peslio, vapsvaėdžio, vištvanagio, uralinės pelėdos, mažojo erelio rėksnio

50

Startsakalio, pelėsakalio, sketsakalio, lututės

Kurtinių tuokvietėse draudžiami pagrindiniai miško kirtimai. Kurtinių tuokviečių apsaugos zonose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržių plotas turi būti ne didesnis kaip 2 ha, jose būtina palikti pavienius stambius, šakotus medžius (ne mažiau kaip 10 tokių medžių 1 ha). Kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugos zonose nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. draudžiami visi miško kirtimai ir medienos ištraukimas, išskyrus žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus ir visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus, vykdomus pagal Taisyklių X skyriaus ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.
Vykdant visus miško kirtimus, biržėse būtina palikti medžius, kuriuose yra uoksai arba drevės, kitų retųjų paukščių lizdai ir prie jų palikti biologinei įvairovei svarbius medžius.
______________

Miško kirtimo taisyklių
2 priedas

Medynui atkurti pakankamas žėlinių arba želdinių kiekis

Medžių rūšis

Skaitiklyje – pakankamas perspektyvaus žėlinių kiekis, vardiklyje – dirbtinai įveistų želdinių medelių kiekis (tūkst. vnt./ha)

Nae, Na – kerpšilis, brukniašilis

Kitos augavietės

iki 0,5 m

0,5–1,5 m

daugiau kaip 1,5 m

iki 0,5 m

0,5–1,5 m

daugiau kaip 1,5 m

Pušis

10

8

6

8

6

5

Eglė

6/4

4/3

3/2,5

Ąžuolas, liepa

6

4

3

Uosis, klevas

8

5

4

Pastaba. Lentelės duomenimis turi vadovautis specialistai, projektuojant pagrindinių miško kirtimų biržes. Lentelėje nurodytas žėlinių arba želdinių kiekis, kurio pakanka medynui atkurti, jei miško kirtimo metu bus išsaugota bent 60 proc. nurodyto kiekio. III miškų grupėje perspektyvių želdinių ar žėlinių kiekis, kurio pakanka medynui atkurti, yra 20 proc. mažesnis negu nurodytas lentelėje.
______________

Miško kirtimo taisyklių
3 priedas

Medžių klasifikavimas vykdant ugdomuosius miško kirtimus

Vykdant ugdomuosius miško kirtimus, visi medžiai medyne pagal jų ūkinius ir biologinius požymius skirstomi į tris kategorijas: I – geriausieji, II – pagalbiniai (naudingi), III – kirstini. Geriausieji medžiai yra miško ugdymo objektas. Prie jų priskiriami vertingiausių rūšių, sveiki, geros stiebo formos, su gerai išsivysčiusia laja, gerai augantys, produktyviausi medžiai. Dažniausiai tai A klasės medžiai. Mišriuose medynuose, kur tikslinių rūšių medžiai yra stelbiami, prie geriausių gali būti priskiriami ir silpniau besivystą (B klasės), o kartais ir užstelbti (C klasės) tikslinių rūšių medžiai. Geriausių medžių požymiai ir jų atrinkimo principai gali kisti priklausomai nuo funkcinės miškų paskirties. Miško parkuose ar rekreacinės paskirties miškuose prie geriausių priskirtini ir medžiai, pasižymintys dideliu dekoratyvumu, stiebo formos, medžio lajos įvairumu ir kt. Prie pagalbinių priskiriami tikslinių ir netikslinių rūšių medžiai, kurie medyne padeda geriausiems medžiams augti, valytis šakas, formuoti stiebus ir lajas, atlieka dirvos apsaugos ir gerinimo funkcijas, biologinei įvairovei svarbūs medžiai. Tai dažniau silpnai besivystantys (B klasės), o kartais ir užstelbti (C klasės) tikslinių rūšių medžiai, kurie gali pakeisti geriausius medžius, jei pastarieji būtų pažeisti ar dėl kitų priežasčių neatitiktų geriausiems medžiams keliamų reikalavimų, taip pat medžiai, užtamsinantys geriausius medžius iš šonų ir padedantys jiems formuoti geros kokybės stiebą ir lają (šią pagalbinių medžių funkciją kartais atlieka ir krūmai). Prie kirstinų medžių priskiriami:
1. invazinių rūšių medžiai;
2. visų medžių rūšių džiūstantys, pažeisti grybinių ligų, kenkėjų, žvėrių, mechaniškai pažeisti, taip pat vėjo ar sniego išversti, nulaužti ir nulenkti medžiai (išskyrus medžius su uoksais arba drevėmis);
3. medžiai ir krūmai, trukdantys geriausiems ir pagalbiniams augti, formuoti normalias lajas – daugiausia tai stelbiantys ir čaižantys tikslinių rūšių medžius minkštieji lapuočiai;
4. kreivi, su dviem ir daugiau viršūnių, nenormaliai stipriai išsivystę, arba atsilikę augimu medžiai, jeigu jie ne naudingi kitais at

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2010 01 27
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai