Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programos įgyvendinimui kasmet reikės apie 1,1 mln. vnt. ąžuolo sodmenų 

Paprastasis ąžuolas – Lietuvai būdinga ir viena vertingiausių vietinių miško medžių rūšių. Praeityje ąžuolynų Lietuvoje buvo daug daugiau - mišrių su ąžuolais ir plačialapių miškų buvo 15 % visų miškų ploto. 2007 m. sausio 1 d. ąžuolynai užėmė 2 % visų miškų ploto.

Ąžuolynų ploto ir natūralaus ąžuolynų atkūrimo mažėjimą šalyje lėmė kompleksas nepalankių veiksnių: ąžuolynų veisimas ypač sumažėjo dėl žvėrių, ligų ir entokenkėjų pažeidimų, nebuvo vykdomos pakankamos ąžuolynų apsaugos priemonės bei neišnaudotos ąžuolo savaiminio atžėlimo galimybės, nes ąžuolo biologinės savybės (derėjimo periodiškumas, didelis ąžuoliukų šviesos poreikis ir kt.) reikalauja atlikti specifines ūkines priemones, norint sulaukti savaiminio atžėlimo ir suformuoti medyną. Taip pat nebuvo orientuojamasi į dirbtinį ąžuolynų veisimą, nes šios medžių rūšies želdinių veisimas, priežiūra, apsauga yra nepalyginamai sudėtingesnė, brangesnė nei kitų medžių rūšių.

Paskutiniame dešimtmetyje ąžuolynų plotas didėjo. Per 10 metų jis padidėjo      3,3 tūkst. ha.

Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programa (toliau – Programa), patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu   Nr. D1-316 (Žin., 2005, Nr. 80-2910), parengta 16 metų laikotarpiui (2006–2021 m.). Programos tikslas – nustatyti ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose apimtis 2009–2021 m., siekiant padidinti ąžuolynų plotus iki 2,4 % (47 591 ha) visų medynų ploto bei numatyti programos įgyvendinimo priemones.

Plotai, kuriuose tikslinga auginti ąžuolynus sudaro119 tūkst. ha arba 6 % visų Lietuvos miškų ploto, iš jų valstybiniuose miškuose – 66,7 tūkst. ha. Programos vykdymo laikotarpiu numatoma papildomai įveisti apie 10 283 ha naujų ąžuolynų, padidinant jų plotą 0,5 %.

 Pagrindiniai programos įgyvendinimo principai

 Siekiant užtikrinti Programos įgyvendinimą, turi būti vadovaujamasi šiais principais:

1. ąžuolynų plotas didinamas, veisiant ąžuolynus kitų medžių rūšių kirtavietėse, tinkamose auginti ąžuolus, buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje bei formuojant ąžuolo medynus mišriuose ąžuolo ir kitų medžių rūšių medynuose, kuriuose ąžuolas nebuvo vyraujanti medžių rūšis, taip pat didinant ąžuolų kiekį kitų medžių rūšių želdiniuose;

2. iškirsti ąžuolynai, augę jiems tinkamose augavietėse, turi būti atkurti taip, kad želdiniuose arba žėliniuose vyrautų ąžuolas;

3. ąžuolo želdiniai ir žėliniai apsaugomi nuo žvėrių pažeidimų, entokenkėjų ir ligų;

4. ne rečiau kaip kas 5 metai miškų urėdijose atliekamas periodiškas pasodintų ąžuolo želdinių bei jaunuolynų kokybės vertinimas bei taikomos priemonės želdinių pažeidimams pašalinti.

 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI

  Programa įgyvendinama šiais etapais:

1. paruošiamasis – 2006–2008 m. (ąžuolo sėklinės bazės kūrimas, sėklų rinkimo, kaupimo bei laikymo, sodmenų išauginimo, ąžuolo sodmenų ir želdinių auginimo bei apsaugos rekomendacijų parengimas Programai vykdyti ir kt.);

2. ąžuolynų atkūrimo – 2009–2021 m. (Programoje numatytų ąžuolynų atkūrimo apimčių vykdymas, ąžuolo želdinių apsaugos priemonių taikymas bei įveistų ąžuolynų stebėjimo vykdymas).

Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Specialiosios bendrųjų miškų ūkio reikmių programos, miškų urėdijų, Europos Sąjungos paramos miškų įveisimui ir kitų lėšų.

 ĄŽUOLYNŲ ATKŪRIMO APIMTYS

 Ąžuolynų atkūrimo apimtys valstybiniuose miškuose nustatytos, atsižvelgiant į miškų urėdijų geografinę padėtį bei ąžuolynams auginti tinkamų augaviečių išplitimą. Kasmetinė ąžuolynų atkūrimo apimtis nustatyta skaičiuojant, kad tikslinis ąžuolynų plotas (4 % nuo visų šalies miškų ploto) bus pasiektas per 100 metų, tuo pačiu normalizuota ir jų amžiaus struktūra (1 lentelė).

 1  l e n t e l ė.  Numatomų 2009–2021 m. kasmet atkurti ąžuolynų plotai (ha) valstybiniuose miškuose*

* Į šią lentelę neįtrauktos būsimos ąžuolynų kirtavietės, kurias atkurti ąžuolynais būtina, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais
* *Medyno sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 30 % ąžuolo.

 ĄŽUOLYNŲ ATKŪRIMĄ SKATINANTYS IR STABDANTYS VEIKSNIAI

 Ąžuolynų atkūrimo galimybes didinantys veiksniai yra šalies ąžuolynų genetinis fondas ir sėklinė bazė, ąžuolo gebėjimas savaime atželti, galimybė gerinti ąžuolo sodmenų kokybę, diegti naujas sodmenų auginimo ir priežiūros technologijas bei naudoti modernią techniką, šalyje yra pakankamai augaviečių, tinkamų augti ąžuolynams.

Ąžuolynų atkūrimą stabdantys veiksniai yra ąžuolo derėjimo periodiškumas, nepalankios klimatinės sąlygos (pavasarinės ankstyvosios ir vėlyvosios šalnos, sausros, oro tarša), ąžuolo, kaip šviesamėgės rūšies, nesugebėjimas konkuruoti su kitomis medžių rūšimis, miško kenkėjų ir ligų pažeidimai.

 ĄŽUOLYNŲ ATKŪRIMO VALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS PARUOŠIAMAJAME ETAPE
2006-2008 METAIS

 Įgyvendinant paruošiamajame etape numatytas priemones, miškų urėdijos     2006 m. surinko net 66 t ąžuolo gilių (2005 m. – 46 t), išaugino 3,6 mln. vnt. ąžuolo sodmenų (2005 metais – 0,6 mln. vnt.), įveista 18,6 ha ąžuolo sėklinių plantacijų.

Šiemet numatoma surinkti 36 t gilių, išauginti 4,5 mln. vnt. ąžuolo sodmenų bei įveisti 12 ha ąžuolo sėklinių plantacijų. Didžiausią dalį šalies ąžuolo sėklų ruošoje, sodmenų auginime ir sėklinės bazės plėtroje įneša VĮ Kėdainių miškų urėdija:       2006 metais paruošta net 20 t ąžuolo gilių (2007 metais numatoma 3 t), išauginta     502 tūkst. vnt. sodmenų (2007 metais numatoma 415 tūkst. vnt.), baigiama įrengti     20 ha ąžuolo sėklinė plantacija. Be VĮ Kėdainių miškų urėdijos 2007 metais daugiausia ąžuolo sodmenų šalyje numato išauginti VĮ Kauno (435 tūkst. vnt.), Ukmergės (320 tūkst. vnt.), Radviliškio (300 tūkst. vnt.), Kaišiadorių (270 tūkst. vnt.) miškų urėdijos.

Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programos įgyvendinimui kasmet reikės apie 1,1 mln. vnt. ąžuolo sodmenų. Paruošti ąžuolo gilių ir auginamų sodmenų kiekiai užtikrina tinkamą pasiruošimą ąžuolynų atkūrimo programos įgyvendinimui.