Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2012 m. sausio 12 d.

Ar atsinaujinančios energetikos plėtra bus paskelbta nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu?

Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 patvirtinta Nacionalinės energetikos strategija įpareigoja siekti, kad vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame mūsų šalies balanse 2025 metais sudarytų apie 20 procentų.
Prekybos apvaliąja mediena taisyklės papildytos nauja sąvoka:„Miško kirtimų atliekos – kertant mišką susidariusios atliekos – viršūnės, šakos, žabai, nuopjovos ir kt.“
Generalinio miškų urėdo įsakymais VĮ miškų urėdijoms patvirtinta:
- organizuojant pusmetinius pardavimus ir pardavimus pagal ilgalaikes sutartis miško kirtimo atliekų apimtis vadovautis generalinio miškų urėdo 2005 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1B-96 patvirtintomis apimtimis – 250 tūkst. m3;
- planuojant kirtimų eigą 2009-2013 metams įsakymu patvirtinti planuojamas ekonomiškai naudingas kirtimo atliekų sandėlių vietas 1000 ha plote prie gerai privažiuojamų kelių. Sandėliavimo vietų dydis nemažesnis kaip 0,2 ha;
- medienos ruošos metu susidariusias kirtimo atliekas paruošti transportavimui į numatytus sandėlius;
- įvertinus Latvijos, Suomijos, Švedijos ir kitų valstybių vertingą patirtį, sandėliuojant kirtimo atliekas uždengti specialia plėvele, popieriumi ar kita danga, apsaugančia jas nuo drėgmės poveikio.

* prognozuojama parduoti

Per paskutinius dvejus metus pasiūlytas parduoti iš valstybinių miškų biomasės kiekis (iš kirtimo atliekų) padidėjo 2.8 karto, vartotojų nupirktas kiekis padidėjo 2.5 karto.
Per metus miškų urėdijos vidutiniškai parduoda 800 tūkst. m3 malkų.
Pagal atliktus skaičiavimus gaminant energiją iš 500 tūkst. kub. m malkinės medienos sukuriama daugiau nei 1 tūkstantis naujų darbo vietų.
Lietuvos biokuro, vėjo, saulės ir hidroenergetikos įmonių, šilumos bei vandens tiekėjų asociacijų, energetikos ekspertų atstovai, šių metų sausio 3 d. aptarė svarbiausias Lietuvos energetikos problemas ir parengė pasiūlymą dėl ilgalaikių sprendimų, kurie garantuotų Lietuvai realią nepriklausomybę nuo dabar šalies energetikos rinkoje vienvaldiškai dominuojančių dujų, naftos ir elektros tiekėjų iš užsienio.
Asociacijų bei energetikos ekspertų organizacijų atstovai teigia, kad Lietuvai kasmet reikia apie 20 TWh šilumos (centralizuotai tiekiama šiluma daugiabučių namų ir viešosios paskirties pastatų šildymui, individualių namų, pramonės ir žemės ūkio objektų patalpų šildymui) ir apie 10 TWh elektros energijos. Šių energijos poreikių tenkinimui kasmet Lietuva importuoja 2,4 mlrd. m3 gamtinių dujų, 150 tūkstančių tonų naftos produktų, daugiau kaip 6 TWh elektros energijos, už kuriuos per metus Rusijai sumoka apie 4 milijardus litų.
Atsinaujinančios energetikos, šilumos bei vandens tiekėjų asociacijų ir energetikos ekspertai įvertino, jog Lietuvoje yra dideli, tačiau dar menkai panaudojami šie atsinaujinantys energijos ištekliai:
• biokuras (malkinės medienos ir medienos perdirbimo atliekos, šiaudai, greitai augantys žilvičiai, kita augalinė masė, nuotekų dumblas) - 2,25 mln. tonų naftos ekvivalento (arba ~25 TWh energijos);
biologiškai skaidžios pramoninės ir komunalinės atliekos - 1 300 tūkst. tonų (arba ~3TWh energijos);
• vėjo energija (generavimo potencialas) - 5,5 TWh energijos;
• saulės energija (techninispotencialas) - 2,1 TWh energijos;
• hidroelektrinėse pratekantis vanduo galėtų pagaminti 1 TVVh energijos;
• biodujos (techninispotencialas) —2 TWh energijos;
• žemės gelmių panaudota šiluma leistų pagaminti iki 1 TVVh šilumos;
• biodegalų gamybos pajėgumai gali pagaminti 20% ) visų Lietuvoje sunaudojamų degalų;
Visi šie vietiniai energijos šaltiniai kartu sudaro apie 40 TWh Lietuvos metinį energetinį potencialą, kuris žymiai viršija bendrąjį šilumos ir elektros energijos poreikį.
Pareiškime teigiama, jog Lietuva turi unikalią galimybę panaudodama biokurą, rūšiuotas komunalines atliekas, kitą vietinį kurą, itin efektyviai gaminti elektrą bei šilumą kogeneracinėse elektrinėse centralizuoto šildymo sistemose, taip pat -diversifikuoti šilumos šaltinius individualiems bei kitiems vartotojams. Lietuvai nėra gyvybiškai būtinas iškastinės energijos išteklių importas, todėl milžiniškos investicijos į brangias atvežtinio kuro tiekimo ir panaudojimo įmones bei infrastruktūrą turi būti gerai išnagrinėtos ir tikslingos. Iš savo atsinaujinančių šaltinių gali ne tik patenkinti visus šalies poreikius, bet ir eksportuoti dalį švarios energijos bei jos technologijas į kitas šalis. Sparčiai ir plačiai įsisavindama vietinius ir atsinaujinančius išteklius, Lietuva gali sukurti naujas pramonės šakas, kurios taptų ilgalaikiu ir labai perspektyviu eksporto pajamų šaltiniu.
Atsinaujinančios energetikos plėtrą, pareiškime siūloma paskelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu, o šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2015 metų padidinti iki 70 procentų, 2020 metais - iki 85 procentų nuo suvartojamo šilumos poreikio. Elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2015-ųjų metų padidinti iki 25 procentų, 2020-aisiais metais - iki 35 procentų nuo suvartojamos elektros poreikio.

Parengta pagal Atsinaujinančios energetikos, šilumos bei vandens tiekėjų asociacijų, energetikos ekspertų šių metų sausio 3 d. pareiškimą.

Generalinės miškų urėdijos informacija
2012-01-11

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 01 12
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai