Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2012 m. kovo 20 d.

   Prisimenant miškininką Zdislovą Truskauską

    Pernai metų rugpjūčio 31 d. Lietuvos miškininkų, aplinkosaugininkų šeima neteko vieno iškiliausiųjų savo atstovų Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo pavaduotojo Zdislovo Truskausko, visą gyvenimą paskyrusio Lietuvos miškų ūkio vystymui, tobulinimui. Kovo devynioliktąją, pasaulinės Žemės dienos išvakarėse, gausus būrys buvusių Zdislovo kolegų, bičiulių, bendraminčių, visuomenės atstovų susirinko Lietuvos rašytojų sąjungos Rašytojų klube  prisiminti šį iškilų žmogų bei jo nuveiktus darbus.
         

          1948 metais gimęs Z. Truskauskas savo bemaž pusės amžiaus darbo veiklą pradėjo techniku Lietuvos miškotvarkos įmonėje „Miško projektas" turėdamas vos  aštuoniolika metų. Baigė Kauno miškų technikumą ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakultetą.  Keturiasdešimt penkerių būdamas jau tapo miškų ūkio ministro pavaduotoju, o 1997 metais, ministeriją panaikinus, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo pavaduotoju, kuriuo dirbo iki pat tokios ankstyvos mirties. Tiesa, 2006 m. rugsėjo - 2008 m. sausio mėnesiais dar  buvo ir aplinkos viceministras. Z.Truskauskas aktyviai dalyvavo rengiant pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos miškų ūkio vystymo politiką ir strategiją - Miškų įstatymą ir jo pakeitimo įstatymą bei poįstatyminius aktus. Jo asmeninio indėlio dėka valstybinių miškų sistema išlaikė stabilumą ir pasiekė ryškių ekonominių rezultatų.
          Tai – oficialioji Z. Truskausko gyvenimo pusė. Vakarą vedęs rašytojas Romas Sadauskas priminė, jog iki šiol Rašytojų klube vykę pasaulinės Žemės dienos minėjimai būdavo skiriami bendrosioms aplinkosaugos problemoms. Kalbėta apie daug ką, teliko pakalbėti apie žmogų. Tai, R. Sadausko žodžiais, visada liksiantis su mumis miškininkas, humanistas, kultūros žmogus, žemės ir miško vaikas Zdislovas Truskauskas.
          Daug gražių, nuoširdžių žodžių tą vakarą skambėjo Rašytojų klube. Prisiminimais dalijosi Zdislovo Truskausko žmona Regina, šeimos nariai, brolis Kaišiadorių miškų urėdas Stasys Truskauskas, iš kurio, jo žodžiais, visada buvo reikalaujama daugiau nei iš kitų urėdų. Giminystės ryšiai čia neturėjo jokios reikšmės.
Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas, Zdislovo kurso draugas Eugenijus Drobelis sakėsi taip ir neradęs ką galėtų šiandien apie Zdislovą pasakyti neigiamo. E. Drobelio žodžiais, Zdislovas tiesiog gyveno ir džiaugėsi gyvenimu. 
          Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkis pabrėžė, jog Z. Truskauskas buvo ne vien siaurai žinybinis, bet valstybiškai mąstantis žmogus, aktyvus visuomenininkas. Jis labai gerbė pagyvenusius žmones, besąlygiškai rūpinosi jaunųjų miško bičiulių veikla, ją visokeriopai rėmė ir skatino. Vakaro vedėjas R. Sadauskas, pratęsdamas šią mintį, prisiminė kaip į praėjusių metų  „Poezijos pavasario“ renginį, Z. Truskauskas pakvietė ir jaunuosius miško bičiulius, jo švelniai vadintus „miškinukais“. Zdislovas tąkart visiems jiems išdalijo po giliuką - ąžuolo sėklą. Du giliukai teko ir R. Sadauskui, kuris vakaro dalyviams parodė šiandien iš jų jau išdygusius, kol kas dar labai gležnus ąžuoliukus... Ir būtent rašytojo Romo Sadausko iniciatyva renginio dieną Rašytojų sąjungos kieme pasodintas ąžuoliukas Zdislovui Truskauskui atminti.
          Aplinkos ministerijos skyriaus vedėjas, rašytojas, publicistas Selemonas Paltanavičius lyrine novele atkreipė dėmesį, jog Zdislovas priklausė kategorijai vyrų, kurie švelnumu sugeba pasiekti daugiau nei bicepsais. Jis nesigyrė sugautų žuvų ar sumedžiotų žvėrių dydžiu, svoriu. Priešingai, jis mėgo pasigirti pririnkęs dešimt litrų žemuogių...
          Z. Truskauskas buvo ne vien miškininkas, o plataus akiračio, gilaus suvokimo žmogus, mėgęs poeziją, literatūrą. Vakare dalyvavusio Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signataro filosofo Romualdo Ozolo  nuomone, tai buvo ne vien  inteligentas. Tai buvo pats tikrasis inteligentas, gilaus supratimo žmogus, perfrazuojant Emanuelio Kanto žodžius, „grynasis humanistas“. R. Ozolas teigė ir šiandien tebepykstąs ant visokio plauko politikierių, periodiškai užleidžiančių tą nelemtą „išsivalstybinimo“ bacilą. Filosofo žodžiais, tokios bacilos, miškų privatizavimo – neprivatizavimo karo, auka tapo ir Z. Truskauskas, seniai supratęs, jog miškas ir valstybė – neatskiriami dalykai ir šiuos įsitikinimus kategoriškai gynęs.
          Generalinio miškų urėdo pavaduotojo Petro Kanapienio teigimu, su Z. Truskausku kabinete galėdavai padiskutuoti, pasitarti, tiesiog pasikalbėti, o ne vien išeiti, kaip neretai būdavo, „su nuomone“. Gal todėl, siekiant išsaugoti atminimą, pagarbą šviesiam žmogui, nutarta Zdislavo darbo kabineto generalinėje miškų urėdijoje niekam neskirti, o palikti jį pasitarimams.
          Buvusi Miškų ministerijos ir Generalinės miškų urėdijos atstovė ryšiams su visuomene, žurnalistė ir leidėja Irena Šalkauskienė, nemažai metų artimai pažinojusi Z. Truskauską, pavadino jį tikru valstybės patriotu, žmogumi, kokių gimsta vienas per šimtą metų. Todėl  jau šią vasarą turėtų pasirodyti solidi atsiminimų knyga, kurioje Z. Truskausko asmenybė atsiskleis pačiais įvairiausiais aspektais.
          Savo prisiminimais apie bendravimą su Z. Truskausku pasidalijo generalinės miškų urėdijos vyriausioji specialistė Lina Sindaraitė, pavadinusi jį vienu svarbiausiųjų savo gyvenimo mokytojų bei perskaičiusi Z. Truskausko taip mėgtos poetės Rimantės Antanaitienės eilėraštį. Apie aktyvų rašytojų ir miškininkų bendradarbiavimą kalbėjo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas. O Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininko dr. Romo Pakalnio teigimu, skaudžiausia, kad vis dažniau prisimename amžinybėn išėjusius rašytojus, miškininkus. O juk gyvenimas, istorija mumis nesibaigia. Miškai augo ir augs, nepriklausomai nuo mūsų. Tik ar bus ateityje kam juos tvarkyti bei prižiūrėti... Tai puikiai suprato Z. Truskauskas, kurio vardas ir rūpestis Lietuvos miškais – du neatsiejami dalykai.
          Vakaro dalyviams A. Baranausko „Anykščių šilelio“ ištrauką giedojo solistas, dažnas miškininkų švenčių dalyvis Danielius Sadauskas, V. Mykolaičio – Putino ir Maironio eilėraščius skaitė aktorius Tomas Vaisieta.

Parengė Alvydas Jancevičius

                                                 

 

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 03 20
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai