Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2012 m. gegužės 2 d.

Alytaus miškininkai prisideda prie darnios miesto plėtros

Alytaus miškų urėdija įgyvendina bendrus projektus su Alytaus savivalda, siekdama, kad miškas alytiškiams taptų poilsio, laisvalaikio leidimo vieta, o gamtos turtai pagerintų alytiškių gyvenimo kokybę.

Prisideda prie projektų

Jau keletą metų Alytaus miškų urėdija įgyvendina bendrus projektus su Alytaus miesto savivaldybe, kuriais siekiama pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, panaudojant tam esamus gamtos išteklius. Per tuos metus, kuomet buvo įgyvendinami bendri projektai, nuveikta ne taip jau mažai. Visų pirma, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, jungiantys Alytaus miestą bei jo apylinkes su Kurorto ir Miško parkais, sutvarkytos bei pritaikytos poilsiui teritorijos aplink takus. Taip pat rekreacijai buvo pritaikytas Alytaus piliakalnis ir jo prieigos – sutvarkyta aplinka, įrengtas privažiavimo kelias, poilsio aikštelės, dviračių-pėsčiųjų takai, apšvietimas iki Studentų skvero.

Didžiosios Dailidės ežero aplinka buvo sutvarkyta ir pritaikyta rekreacijai: nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas, įrengtos poilsio ir žaidimų aikštelės, valčių prieplauka, apšvietimas, vaizdo stebėjimo kameros ir kt. Ežeras, kuris buvo užterštas sunkiaisiais metalais, buvo išvalytas.

Šių projektų iniciatorius yra Alytaus miesto savivaldybė, tačiau didžioji dalis objektų patenka į valstybės įmonės „Alytaus miškų urėdija“ valstybinės reikšmės miško plotų teritorijas, tad urėdija rpiškai dalyvauja šių projektų įgyvendinime – tiek idėjos, tiek darbuotojų dalyvavimas yra urėdijos indėlis į bendrą darbą. Urėdija dalyvauja projektų galimybių studijų svarstymo darbe, teikia pasiūlymus techninių projektų rengimui ir įgyvendinimui.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tokių svarbių aplinkai projektų. Smagu, kad Alytaus savivaldybė prioritetu nustačiusi darnią plėtrą, to prioriteto nuosekliai laikosi“, - sako Alytaus miškų urėdo pavaduotojas Šarūnas Antanevičius.

Miškininkai taip pat džiaugiasi, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama leidžia numatytus darbus atlikti greičiau, nei tai būtų atliekama be ES finansavimo. Savivaldybė, keičiantis vadovams, taip pat nuosekliai laikosi savo prioritetų, kas taip pat palengvina urėdijos teritorijų pritaikymą poilsiui ir žmonių patogumui.

Į bendrą tinklą sėkmingai įsijungia miškininkų įrengti rekreaciniai objektai. Visi objektai palaipsniui metai po metų jungiasi į bendrą poilsio ir laisvalaikio struktūrą Alytuje. Apie 1100 ha miesto teritorijos yra valstybinės reikšmės miškai, kuriais rūpinasi Alytaus miškų urėdija, tad bendras darbas su savivaldybe yra labai svarbus, siekiant pateis geriausio rezultato.

Jau duoda naudą

Miškininkai atkreipė dėmesį, kad sutvarkytose teritorijose žmonės praleidžia daugiau laisvalaikio, daugiau sportuoja, dažniau išsiruošia pakvėpuoti tyru oru.

Per keletą metų Alytuje susiformavo pakankamai neblogas dviračių takų tinklas, tad mieste darosi populiaru į darbą ir iš darbo keliauti dviračiais. Taip ne tik propaguojamas fizinis judėjimas, bet ir taupomos lėšos bei mažinama aplinkos tarša.

„Žmonėms dviračių takų tinklo vystymas palengvino keliones iš darbo ir į darbą, tad dabar Alytuje kur kas daugiau dviratininkų, nei buvo iki šiol,“ – pasakoja miško apsaugos ir želdinimo inžinierius Laimutis Simanavičius.

Alytaus miškų urėdija, bendradarbiaudama su savivaldos institucijomis, siekia savo tikslų – supažindinti žmones su miško teikiamomis galimybėmis, mišką paversti poilsio, laisvalaikio praleidimo vieta.

„Norime, kad žmonės galėtų ilsėtis, kad leistų laiką gamtoje, kad susipažintų su gamta. Taip pat norime nukreipti žmogaus veiklą ten, kur tam yra tinkamiausios vietos. Mūsų miškuose yra daug saugomų teritorijų, tad kartu siekiame, kad žmonės joms darytų kuo mažesnę įtaką, todėl norime jiems sudaryti kuo geresnes sąlygas ilsėtis kitose, tam pritaikytose vietose“, - pasakoja L.Simanavičius.

Bendrais projektais siekiama ne tik sukurti palankią aplinką vietos gyventojams, bet ir skatinti turizmą. Investuojant į Alytaus poilsiui skirtos infrastruktūros vystymą, tikimasi, jog miestas ir jo apylinkės ilgainiui taps turistų traukos vieta.

Alytaus miškų turtai – ne tik vietos gyventojams

Dzūkijos sostinė tikrai turi kuo pasigirti. Alytaus miškų urėdijos miškai yra apsupti šalyje svarbių saugomų teritorijų: pietuose – Dzūkijos nacionalinis ir Metelių regioninis parkai, vakaruose – Žuvinto biosferos rezervatas, šiaurėje – Nemuno kilpų regioninis parkas ir rytuose – Aukštadvario regioninis parkas. Nemunas – svarbiausia vandens arterija, einanti per patį Alytaus krašto vidurį. Alytaus rajone yra apie 70 ežerų. Dzūkija garsėja ne tik srauniomis upėmis, giliais ežerais, bet ir žaliais miškais.

Alytaus rajono miškai – tai mažas lopinėlis Lietuvos miškų žemėlapyje, saugantis savo teritorijoje ne vien tik gamtinius išteklius. Tai europinės svarbos gamtinių buveinių - Žuvinto biosferos rezervatas ir Nemuno kilpų regioninis parkas bei šeši valstybiniai draustiniai, turtingi retų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų, tai valstybės saugomi gamtos paveldo objektai - aukščiausia Lietuvos pušis ir eglė, storasis ąžuolas ir senoji guoba, geologiniai ir geomorfologiniai dariniai ir Nemunaičio mineralinė versmė.

Alytaus apylinkės pasižymi ir turtinga istorine praeitimi ir vertingu paveldas. Garbingą Lietuvos praeitį mena Punios piliakalnis, dar vadinamas Margio kalnu. Rumbonių kaime galima apžiūrėti unikalią medinę bažnytėlę, kapinaitėse balto marmuro paminklą grafaitei Jadvygai Korevaitei. Pivašiūnų bažnyčia, pastatyta 1648-aisiais, garsi ne tik Lietuvoje. Didžiajame jos altoriuje yra stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas. Iš daugiau kaip 500 kultūros paveldo objektų reikšmingiausi yra Punios bažnyčios XVIII – XIX a. skulptūros, Simno bažnyčios dailės kūriniai, Daugų bažnyčia, bolševikų okupacijos aukų memorialinis paminklas Klepočių ir gretimuose kaimuose, Dainavos apygardos partizanų štabo žeminė Punios šile.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 05 02
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai