Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2012 m. spalio 26 d.

Lietuvos miškai tampa saugesni

Miškų gaisrai yra didelė nelaimė, įgaunanti neretai ekologinės katastrofos mastą. Nukenčia ne tik gyvoji gamta, nuostolius patiria ekonomika, ugnis ir dūmai sutrikdo žmonių gyvenimą, priverstinės evakuacijos pavojus ima grėsti ne tik pamiškių kaimams, bet ir didesniems miestams. Sausringi laikotarpiai ypač padidina miško gaisrų pavojų. Dešimtys tūkstančių hektarų medynų šiemet išdegė Rusijos Sibiro ir Tolimųjų Rytų regionuose, JAV, Kalifornijos valstijoje, miškų gaisrai siautėja Graikijoje, Kroatijoje, Ispanijoje.
Kokia padėtis šiuo požiūriu yra Lietuvos miškuose? Apie tai pokalbis su Generalinio miškų urėdo pavaduotoju Petru KANAPIENIU.

Miškai dega ir Lietuvoje. Kokia mūsų gaisrų statistika?
Metai metams nelygu. Esama ypač sausringų laikotarpių. Tuomet padidėja ir gaisrų pavojus. Daug rūpesčių kelia pernykštės žolės deginimas. Vos nutirpo sniegas, pradžiuvo žemė, žiūrėk, aptingę ūkininkai jau ugnimi mėgina naikinti savo aplaidumo rezultatus – pernai nenušienautą žolę. Tokiems nė motais, kad šitaip gamtai padaroma nepataisomos žalos, pražudoma begalė gyvų organizmų. Neretai šie apsileidėliai supleškina savo ūkinius pastatus ir net gyvenamuosius namus, o kartais ir patys užtrokšta dūmuose. Ankstyvais pavasariais, belaukiant, kol jauna žolė nustelbs pernykščius stagarus, miškininkams yra padidėjusios rizikos laikotarpis. Kas žino, gal koks apkiautęs pamiškės gyventojas ugnimi ims „šienauti“ pernykštę žolę, o vėjas atpūs ugnį į mišką.
Pavasariais rengiame reidus, baudžiame žolės degintojus, atliekame aiškinamąjį darbą, tačiau padėtis gėrėja lėtai. Kita gaisrų priežastis – neatsargus miške besilankančių žmonių elgesys su ugnimi. Tai nuorūką į perdžiuvusią miško paklotę numetė, tai laužą susikūrė, o paskui paliko jį rusenantį, tai koks piktavalis niekšelis kam nors kerštaudamas degtuką pakišo. Savaiminiai gaisrai, kurie kartais gali kilti nuo butelio šukės, yra retenybė.
Budri miškininkų akis, daugybė prevencinių priemonių nulėmė tai, kad per praėjusį dešimtmetį gaisrai miškams nepadarė ryškesnės žalos. Kur kas labiau miškus nusiaubė vėtros ir škvalai. Gaisrų skaičiumi išsiskiria 2006 m., kurie buvo itin sausringi. Tais metais miškininkai gesino net 1545 gaisrus, ugnis paveikė 1,2 tūkst. ha medynų plotą, o vidutinis vieno gaisro plotas siekė 0,78 ha.

Miško gaisrai 2001-2012 m.


Metai


Miško gaisrų skaičius, vnt.


Gaisrų paveiktas miško plotas, ha


Vidutinis vieno gaisro plotas, ha

2001

287

113

0,39

2002

1596

746

0,47

2003

885

436

0,49

2004

468

253

0,54

2005

301

51

0,17

2006

1545

1199

0,78

2007

251

38

0,15

2008

301

112

0,37

2009

507

315

0,62

2010

110

22

0,20

2011

142

293

2,06

2012 (sausis-liepa)

73

19,5

0,27

Tai patys gaisringiausi metai per praėjusį dešimtmetį. Būta ir itin „nedegių“ metų – tai 2010-ieji. Tais metais kilo tik 110 gaisrų, o vieno gaisro plotas sudarė vos 20 arų. 2011 m. miškuose kilo 142 gaisrai, kurie paveikė 293 ha miško plotą, o vidutinis vieno gaisro plotas šoktelėjo iki 2,06 ha. Toks neįprastai didelis vieno gaisro pažeistas plotas nėra būdingas miškų priešgaisrinei statistikai. Reikalas tas, kad pernai birželio mėn. kilo gaisras Traksėdžių durpyne, kuris yra Šilutės miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje. Durpynų gaisrai yra ypač klastingi, o jų gesinimas kartais trunka ištisas savaites ar net mėnesius. Pučiant stipriam vėjui, gaisras iš durpyno persimetė į šalia esantį valstybinį mišką. Šis gaisras pažeidė 268 ha miško žemės plotą, iš jo 61 ha medynų, o jo bendras plotas sudarė net 92 proc. pernai ugnies pažeistų miško žemės plotų.

Didelės reikšmės, saugant miškus nuo gaisrų, turi įvairios prevencinės priemonės bei gaisro židinių nustatymas vos jiems kilus. Žinau, kad gaisrų prevencijos ir jų fiksavimo ankstyvoje stadijoje požiūriu mūsų šalies valstybinių miškų sistema veikia gana efektyviai.
Gaisrų prevencijai miškų urėdijos skiria išskirtinį dėmesį. Antai 2011 m. valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos palaikymui buvo skirta 5,04 mln. Lt nuosavų lėšų. Vykdant prevencines priemones mineralizuota 12,5 tūkst. km priešgaisrinių juostų, įgyvendinta nemažai kitų priemonių.
Mūsų šalies miškų priešgaisrinės apsaugos sistema yra viena efektyviausių. Esmė gana paprasta. Miškų gaisrų gesinimas ir stebėjimas yra sutelktas miškininkų rankose. Miškų urėdijos turi specialias priešgaisrines komandas, kurios sausringais laikotarpiais budi kone ištisą parą. Gavus signalą apie miško gaisrą, ugniagesių komandos vyksta į nurodytą vietą ir imasi gesinimo darbų. Reikalui esant gali būti pasitelktos ir kaimyninių urėdijų, ir savivaldybių ugniagesių pajėgos. Džiaugiamės, kad tokių atvejų pasitaiko retokai. Prieš keletą metų pasinaudodami ES finansine parama modernizavome miškų urėdijų priešgaisrinių automobilių parką, įsigijome apie 30 naujų mašinų, kitos priešgaisrinės technikos. Beje, miškų urėdijos saugo nuo gaisrų ne tik valstybinius, bet ir privačių savininkų miškus. Ši paslauga yra finansuojama iš nuosavų urėdijos lėšų.

Miškininkams priekaištaujama dėl diegiamos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos diegimo. Girdi, ši sistema kainuoja pernelyg brangiai, o veikia neefektyviai. Ar yra pagrindo tiems priekaištams?
Priekaištai dėl antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos (AAMGSS) brangumo ir neefektyvumo yra visiškai nepagrįsti. Sakyčiau, kad jie yra dalis jau keletą metų besitęsiančio puolimo prieš valstybinius miškus, kurį sumaniai kursto medienos verslo interesų grupės. Kai kam būtų labai naudinga suirutė ir netvarka valstybinių miškų sektoriuje.
Kodėl buvo pradėta diegti AAMGSS? Iki šiol miško gaisrų stebėjimas buvo organizuotas gana primityviai. Priešgaisriniuose bokštuose, kurie įrengti miškų urėdijose, budėdavo stebėtojai, kurie pastebėję dūmus telefonu arba per raciją pranešdavo urėdijos ar girininkijos budėtojui. Gaisrų stebėjimas nereikalavo kažin kokios kvalifikacijos, todėl šių darbuotojų atlyginimai būdavo nedideli. Tekdavo įdarbinti ir ne itin pareigingus žmones, kurie ir nusnūsdavo darbo vietoje, ir apie kilusį gaisrą pavėluotai pranešdavo. Taikstytis su tokia tvarka tiesiog nebenorėjome, nes dėl to kentėjo miškai.
Teisinis pagrindas AAMGSS sistemai diegti buvo Valstybinė miškų priešgaisrinės apsaugos programa, kuri buvo patvirtinta aplinkos ministro įsakymu. Viename šios programos punktų yra įrašytas tiesioginis įsipareigojimas Generalinei miškų urėdijai ir miškų urėdijoms: „Organizuoti vieningos AAMGSS įdiegimą miškų urėdijose ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kurių veiklos teritorijoje esantys miškų plotai priskirti I ir II gaisrų rizikos laipsniui. “Tačiau dar iki šio teisinio įpareigojimo buvo atliekami parengiamieji darbai, parengta galimybių studija. Techninė komisija šią studiją įvertino teigiamai ir nusprendė, kad stebėjimo detektorius tikslingiausia įrengti GSM operatorių bokštuose. Jie gerokai aukštesni už miškų urėdijų eksplotuotus priešgaisrinius bokštus, didesnis apžvalgos horizontas, turi elektros įvadą ir apsaugos sistemas. Susipažinti su analogiškomis automatinėmis gaisrų sistemomis miškų urėdijų darbuotojai vyko į Prancūziją ir Vokietiją. Taigi gaisrų stebėjimo sistemos modernizavimui ruošėmės kruopščiai ir gerokai iš anksto.
Svarbu priminti ir tai, kad diegiant AAMGSS buvo pasinaudota ES parama, kurios intensyvumas sudaro net 80 proc. visų finansuoti tinkamų išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui siekia 1,38 mln. Lt, o bendras šios priemonės biudžetas 2007–2013 m. – 51,75 mln. Lt.

Kaip vyksta AAMGSS diegimo darbai? Ar sklandžiai veikia sistema tose miškų urėdijose, kuriose ji įdiegta pirmiausia?
Konkursą dėl AAMGSS diegimo laimėjo UAB „Telekonta“. Konkurso organizavimą ir jo rezultatus tikrino ir Nacionalinė mokėjimų agentūra, ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Įstatymų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos konkurso rezultatams, nebuvo nustatyta. Taigi dėl jo skaidrumo abejonių tarsi ir neturėtų kilti. Todėl keista, kad VPT po kurio laiko ėmė viešai reikšti priekaištus dėl konkurso eigos.
Dėl AAMGSS brangumo. Kai kurie kritikai menkai arba visiškai nesusipažinę su sistemos ypatumais tvirtina, kad stebėjimo kameros negalinčios tiek brangiai kainuoti. Šiems kritikams norėčiau paaiškinti, kad AAMGSS nėra primityvios stebėjimo kameros, įrengiamos kur nors ant pastato sienų teritorijai stebėti. Šią sistemą sudaro detektoriai, įrengiami bokštuose, sudėtinga programinė ir komunikacijos įranga ir centrinis pultas. Detektorius sudarytas iš pasukimo mechanizmo ir kameros su specialiu optiniu sensoriumi, reaguojančiu į dūmus ir liepsnas. Sensorius sukonstruotas ir kalibruotas taip, kad galėtų aprėpti apie 700 km² saugomą teritoriją (kamera pasisuka 360º apie savo ašį per 4-8 min.) bei aptiktų mažiausiai 10 km (esant labai geram orui – iki 40 km) nuo bokšto esantį 10 m x 10 m dydžio dūmų debesį. Detektorius, sukdamasis aplink savo ašį, analizuoja saugomos teritorijos vaizdus. Akimirksniu apdorotas pavojaus signalas radijo bangomis ar internetu perduodamas į centrinį pultą. Prie centrinio pulto budinčiam stebėtojui apie gaisrą praneša garsinis aliarmo signalas. Monitoriuje nurodomos tikslios gaisro židinio coordinates, operatoriui belieka priimti sprendimą.
Pirmosios AAMGSS įrengtos dar 2010 m. Alytaus, Druskininkų, Kazlų Rūdos, Kretingos, Šiaulių ir Varėnos miškų urėdijose bei Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Iki 2013 m. AAMGSS bus visiškai įrengtos 24-ose miškų urėdijose, kurių miškai priskiriami I-ajam (aukštam) ir II-ajam (vidutiniam) miškų gaisrų rizikos laipsniams. Šių sistemų diegimui bus panaudota apie 30 mln. Lt ES lėšų, įgyvendinant projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“. AAMGSS leis tiksliau nustatyti miško gaisro židinio koordinates, o tai sudarys sąlygas operatyviau atvykti į gaisravietę. Taigi šalies miškai taps saugesni.

Antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų diegimas:
numatomas rezultatas 2013 m. pabaigoje

Miškų urėdija

Bokštų su stebėjimo detektoriais skaičius

Miškų urėdija

Bokštų su stebėjimo detektoriais skaičius

Alytaus

2

Šakių

3

Anykščių

4

Šalčininkų

4

Druskininkų

3

Šiaulių

3

Dubravos

2

Šilutės

3

Ignalinos

4

Švenčionėlių

4

Jonavos

3

Trakų

3

Jurbarko

3

Ukmergės

3

Kaišiadorių

4

Valkininkų

3

Kauno

3

Varėnos

3

Kazlų Rūdos

2

Veisiejų

3

Kretingos

3

Vilniaus

6

Nemenčinės

4

Zarasų

3

Kuršių nerijos NP

4

Iš viso

82

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 10 26
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai