Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2012 m. spalio 31 d.

Apybraiža „Medžioklės Lenkijoje ir Lietuvoje iki 1795 metų bendros šaknys“

Apybraiža išleista šiais metais ir buvo pristatyta rugsėjo mėnesį įvykusiame VI-ame tarptautiniame medžioklės simpoziume Bialystoko (Lenkija) regiono valstybinių miškų direkcijoje. Ją parengė p. Marek Piotr Krzemien, išvertė į lietuvių kalbą Antanas Valinčius, atsiliepimą apie šią apybraižą autoriaus prašymu pateikė generalinio miškų urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis.

Medžioklės šaknys senos, kaip ir žmonijos, jos tampriai susijusios su miškų augalijos ir gyvūnijos raida.

Tikslesnių istorijos šaltiniais pagristų žinių apie Lietuvos ir Lenkijos miškus iki XIV a. pabaigos neturime. Teigiama, kad jau tuomet buvo medžioklės tarnybos. Tik 1559 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto pavedimu Mstibogovo seniūnas Grigalius Valavičius atliko didžiojo kunigaikščio girių ir žvėrių perėjų reviziją (aprašymą). Kartu su aprašymu turėjo būti sudarytas girių žemėlapis, tačiau nežinoma, ar jis iš tiesų buvo sudarytas, ar neišliko (Lietuvos miškų metraštis XX a., Vilnius, 2003). Su šiuo aprašymu siejama Lietuvos miškų tvarkymo pradžia.

Šios apybraižos autorius, pateikdamas įdomių ištraukų iš kronikos apie Lietuvos ir Lenkijos bei kitų kaimyninių šalių valdovų medžiokles, medžiojamųjų gyvūnų naudojimo normavimą dar kartą patvirtina taisyklingos medžioklės pagrindinį principą: „Neglobosi – nemedžiosi“. Šiandien mes galime tik pasidžiaugti, kad medžioklės dėka iki šių dienų mūsų šalyse išliko (nors ir labai mažai) sengirių, kad ir Lenkijos ir Lietuvos miškingumas didėja, kad abiejų šalių miškuose ganosi stumbrai, valstybiniu lygmeniu rūpinamasi visų rūšių medžiojamųjų žvėrių gausinimu (Lenkijoje – gyvūnijos gausinimo centruose (lenk. Osrodki hodowli zwierzyny), Lieuvoje – profesionalios medžioklės plotuose) ir racionaliu miškų bei gyvūnijos naudojimu.

Ši pirmą kartą lenkų ir lietuvių kalbomis išleista apybraiža apie bendras medžioklės šaknis neabejotinai padės skaitytojams prisiminti abiejų tautų istoriją, puoselėti taisyklingos medžioklės kultūrą ir tradicijas, stiprinti kaimyninių šalių draugystę.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 10 31
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai