Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2013 m. vasario 25 d.

Pasitarime diskutuota dėl vietinės reikšmės vidaus kelių

Šių metų vasario 22 d. Aplinkos ministerijoje įvyko pasitarimas dėl vietinės reikšmės vidaus kelių (tarp jų ir miško) būklės. Pasitarime dalyvavo aplinkos viceministras L.Jonauskas, Miškų departamento direktorius V.Vaičiūnas, Generalinės miškų urėdijos generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas, Valstybinės miškų tarnybos direktorius R.Prūsaitis, Miškų departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos miško savininkų asociacijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, miškų urėdijų atstovai.

Pasitarime buvo pateikta Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus pozicija „Dėl vietinės reikšmės vidaus kelių (tarp jų ir miško) būklės. Teigiama, kad pastaruoju metu Aplinkos ministeriją pasiekia kai kurių rajonų savivaldybių (Zarasų, Jurbarko), Susisiekimo ministerijos siūlymai derinti miško kirtimų leidimus su seniūnais, taip siekiant užtikrinti kelių kokybę.
Kaip teigia Miškų departamento atstovai, Jurbarko rajono savivaldybė siūlo nukirstos medienos laikino sandėliavimo vietą bei kitas seniūnijos nustatytas medienos transportavimo sąlygas derinti su seniūnijos, kurios teritorijoje vyksta miško ruošos darbai, seniūnu. Zarasų rajono savivaldybė siūlo papildyti leidimą kirsti mišką prievolės išsaugoti kelius įrašymu, o išvežus medieną numatyti prievolę leidimo kirsti mišką turėtojui ant leidimo kirsti mišką gauti vietos seniūno parašą, patvirtinantį, kad medienos vežimo darbai baigti ir keliai nesugadinti. Susisiekimo ministerija siūlo, kad asmuo, gavęs leidimą kirsti mišką, prieš pradėdamas darbus, privalėtų apie tai informuoti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčias kelių įmones. Taip pat siūlo leidime kirsti mišką nurodyti valstybinės reikšmės krašto ir (ar) rajoninės reikšmės kelių, kuriais bus iš miško vežama mediena, pavadinimą, ruožo ilgį, dangos tipą, galimą vežimo pradžią ir pabaigą ir pan.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento atstovai išsakė pritarimą, kad problemų dėl miško kelių būklės yra, todėl norėtų akcentuoti šios srities teisinio reguliavimo aspektus.
· Kelių įstatyme (Žin. 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492) ir Kelių priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (Žin. 2004, Nr. 25-771), nustatyta, kad vietinės reikšmės vidaus kelių, kuriems priskiriami ir miško keliai, taisymo bei priežiūros darbų užsakovo funkcijas vykdo ir šių kelių naudojimo priežiūrą organizuoja šių kelių savininkai (valdytojai).
· Miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 9 straipsnyje nustatyta, kad miško naudotojai privalo tausoti miško kelius, o Miškų įstatymo 12 straipsnyje teigiama, kad miško kelių, einančių per keleto miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir remontą privalo atlikti tų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka.
· Nuostata, kad atliekant medienos ruošos darbus turi būti tausojami miško keliai, yra įrašyta ir į Leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui blanką, patvirtintą aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 (Žin., 2011, Nr. 1-7). Atsakomybė už kelių gadinimą yra numatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
· Kelių priežiūros tvarkos aprašo 29 punkte nustatyta, kad kelio savininkas (valdytojas) gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl eismo įvykių, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams (250 C ir daugiau), jeigu dėl to gali būti sugadintas kelias, taip pat kelio priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui.
· Miško kirtimų taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676), yra nustatyti miško kirtimų ir medienos ištraukimo draudimo terminai. II miškų grupei priskirtuose miškuose, III grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, IV grupės miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose, pagrindiniai miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d., ugdomieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas – nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d., specialieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas – nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 1 d. Draudžiamu vykdyti miško kirtimus ir ištraukti medieną laikotarpiu sumažėja ir miško kelių sugadinimo galimybė.
· Miško sandėlis – tai žemės sklypas, skirtas pagamintai ir iš ruošos vietos išgabentai miško produkcijai, visų pirma medienai, sukrauti, apmatuoti ir parduoti. Miško kirtimus vykdantys asmenys, kai nėra galimybės medienos sandėliuoti kertamame miško sklype, medienos sandėliavimo gretimose žemės valdose galimybes turi derinti su tų žemės valdų savininkais ar valdytojais. Miško sandėliai paprastai įrengiami prie medienos išvežimo kelių. Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2003, Nr. 11-407), nustatyta, kad kelių apsaugos zonose (nuo kelio briaunų į abi puses priklausomai nuo kelio reikšmės: magistralinių kelių po 70 m, krašto kelių – po 50 m, rajoninių kelių – po 20 m, vietinės reikšmės – po 10 metrų) draudžiama sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo. Draudimas savavališkai sandėliuoti kelyje, kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje krovinius, rąstus, malkas yra nustatytas ir Kelių priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (Žin., 2004, Nr. 25-771). Norint kelių apsaugos zonose sandėliuoti medžiagas, tarp jų ir medieną, būtina gauti kelio savininko (valdytojo) ir žemės savininko (valdytojo) leidimą. Kelių savininkais pagal Kelių įstatymą (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492) gali būti valstybė, savivaldybės, juridiniai ar fiziniai asmenys (valstybinės reikšmės kelius valdo, naudoja ir disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija; vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims). Kelių priežiūros tvarkos apraše nustatyta, kad valstybinės ir vietinės reikšmės kelius prižiūrintys asmenys turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šalinti savavališkai sandėliuojamas medžiagas ir daiktus (krovinius, rąstus, malkas ir kt.) kelyje, virš kelio, gatvėje ir prie jos, kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje. Savavališkai sandėliuojamos medžiagos ar daiktai šalinami dalyvaujant policijai jų savininko (įrengusio asmens) lėšomis, neatlyginant nuostolių. Kelio apsaugos zonoje savavališkai sandėliuojamos medžiagos ar daiktai šalinami, jeigu per mėnesį nuo rašytinio įspėjimo gavimo dienos jų savininkas arba juos įrengęs asmuo pats jų nepašalina, arba per mėnesį nenustatomas jų savininkas arba juos įrengęs asmuo. Atsakomybė už nustatyta tvarka nesuderintą medienos sandėliavimą automobilių kelių juostoje ir kelių sanitarinėje apsaugos zonoje numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1994, Nr. 58-1132; 2000, Nr. 22-552) 146 straipsnyje (medžiagų ir krovinių sandėliavimas nesuderinus nustatyta tvarka automobilių kelių juostoje ir kelių sanitarinėje užtraukia baudą nuo 100 iki 200 litų). Šiame straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja policija.
· Naudotis keliais bei jų infrastruktūra galima tik tokiomis transporto priemonėmis, kurios atitinka Susisiekimo ministerijos patvirtintas didžiausias (maksimalias) leistinas kelių transporto priemonių charakteristikas (matmenis, masę, ašių apkrovas ir kt.). Jei šios charakteristikos yra didesnės už didžiausias leistinas, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku. Žinotina ir tai, kad transporto priemonių savininkai ir valdytojai už kiekvieną N2/N3 kategorijos krovininę transporto priemonę (į šią kategoriją patenka ir medienos išvežimo technika) moka mokestį, kuris yra viena iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltinių. Tačiau iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų tik 20 proc. yra skiriama vietinės reikšmės keliams tiesti ir remontuoti. Iš jų tik apie 3-4 proc. (apie 6 mln. Lt) skiriami miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų keliams tiesti, remontuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad šios programos lėšas, skirtas miško keliams tiesti, remontuoti gauna VĮ miškų urėdijos, per privačius miškus einantiems keliams remontuoti finansavimas nėra skiriamas.
· Dalis vietinės reikšmės vidaus kelių nepriskirti jokiai institucijai, organizacijai ar asmeniui ir neretai jie apskaityti tik miškotvarkos medžiagoje.

Miškų departamento pozicijoje pažymėtina, kad Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje skelbiami išduotų leidimų kirsti mišką privačiuose miškuose sąrašai ir ketvirtinės ataskaitos, kuriose nurodoma kirtimų dinamika bei tendencijos, taip pat per paskutinius vienerius metus išduotų kirtimų leidimų privačių miškų savininkams lokalizacijos vietos (nurodant informaciją apie miškotvarkos projekto autorių, numerį, galiojimo laiką, leidimo kirsti mišką numerį, galiojimo laiką, kirtimų būdą, kertamą plotą ir kt.) Miškų kadastro žemėlapio pagrindu. Apibendrinta informacija apie išduotus leidimus kirsti mišką privačiuose miškuose pateikiama interneto svetainėje adresu www.amvmt.lt/kirtleidimai/default.aspx, o šių miško kirtimų lokalizacijos vietos skelbiamos adresu www.amvmt.lt:81/mkz/. Tokiu būdu viešinant vykdomų miško kirtimų teritorijas, yra sudaryta galimybė stebėti medienos gabenimo srautus ir už kelių priežiūrą atsakingiems asmenims, savivaldybių administracijų, seniūnijų darbuotojams.

Miškų departamento specialistams Išanalizavus savivaldybių siūlymus derinti miško kirtimų leidimus su seniūnais ir, atlikus miško kirtimus, gauti ant leidimo kirsti mišką seniūno parašą, reiškiantį, kad kelias, kuriuo vežta mediena, nesugadintas, taip siekiant užtikrinti kelių kokybę, manoma, kad tokie veiksmai ne tik padidintų administracinę naštą miško valdytojams, naudotojams ir miškų ūkio srities verslo įmonėms, bet ir sudarytų prielaidas korupcijai. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimai kirsti mišką išduodami tik išpildžius eilę sąlygų – miškotvarkos projekto buvimas, biržių atrėžimo dokumentų parengimas, tinkamas kirtimui ir medienos ištraukimui laikas ir t.t. Be to, daliai kirtimų (pvz., tarpiniams kirtimams, atrankiniams sanitariniams kirtimams) privačiuose miškuose leidimai kirsti mišką neprivalomi (pateikiamas pranešimas apie ketinimus kirsti mišką arba ir jis neprivalomas), pažymėtina ir tai, kad miško savininkas turi galimybę leidimą kirsti mišką gauti ir elektroniniu būdu per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS), todėl, netgi priėmus abejotiną sprendimą dėl leidimo kirsti mišką derinimo su seniūnu, seniūnija tokiu būdu gautų tik nedidelę dalį informacijos apie galimus medienos išvežimo srautus. Reikėtų įvertinti ir tai, kad galimybė kirsti mišką suteikiama vadovaujantis aiškiais kriterijais, numatytais teisės aktuose, keliais važiuoja ir juos sugadinti galimybę turi ne tik medieną gabenantis transportas, todėl visiškai neaišku, kokiu būdu siūlomais atvejais būtų nustatomas kelią sugadinęs asmuo, abejotinas toks pasiūlymas ir kontrolės klausimu – nuolatinis stebėjimas siekiant išsiaiškinti ar konkretus medienos vežėjas negadina kelių reikalautų didelių laiko sąnaudų ir didesnio seniūnijų darbuotojų skaičiaus.
Įvertinus aukščiau išdėstytą su kelių priežiūra susijusį teisinį reglamentavimą, vykdomas viešinimo ir kt. priemones, manoma, kad kelių savininkai ar valdytojai turėtų aktyviau naudotis įstatymų suteiktomis teisėmis laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelius, siekiant išsaugoti šių kelių būklę, o miško savininkams ar naudotojams sugadinus kelius, reikalauti iš jų atlyginti padarytus nuostolius Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Taip pat pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569 patvirtino Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012 – 2020 m. programą (Žin., 2012, Nr. 61-3058), kurioje numatyta į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą įtraukti atskaitymus iš privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio medienos pardavimo pajamų. Tokiu būdu būtų padidintos galimybės didesnį dėmesį skirti privačių miškų ūkio bendrųjų reikmių finansavimui, tarp jų ir miško kelių priežiūrai ir remontui.

Pasitarimo metu buvo akcentuota,kad svarstant raštuose minimą problemą, labai svarbu sukoncentruoti visą dėmesį tinkama linkme. Valstybinių miškų keliais naudojasi ne tik visi to norintys krašto gyventojai, bet ir privačių miškų, esančių greta arba tarp valstybinių miškų, savininkai, manau, visiškai neinvestuojantys į miško kelių priežiūrą ir plėtrą, nesirūpinantys jų išsaugojimu, priešingai valstybinių miškų pareigūnams pastoviai keliantys didelį rūpestį dėl kelių apsaugos. Tik pastovaus stebėjimo, miško kirtimo, medienos, žvyro, smėlio vežimo technikos identifikavimo, fiksavimo dėka pavyksta išvengti daugumos kelių gadinimo atvejų.
Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos pakeitimas šios problemos neišspręstų, nes kai kuriems privačių miškų kirtimams (sanitariniams, ugdomiesiems, ribinių linijų prakirtimui) leidimų nereikalaujama.
2012 m vasarą žiniasklaidoje buvo teigiama, kad Seimo priimta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisa, atverianti Lietuvos kelius specialios paskirties sunkiasvorėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė neviršija 48 tonų, labiausiai nudžiugino miškininkus, privačių miškų savininkus bei medienos vežėjų asociaciją. Atrodė, kad pagaliau valdžia juos išgirdo, suprato ir leis dirbti efektyviau. Tačiau nubudę 2013 – ųjų sausio 1 – ąją įstatymo laukusieji buvo skaudžiai nuvilti. Paaiškėjo, kad Seimo sprendimo nepakanka. Kad įstatymas veiktų, nutarimus dar turi priimti Vyriausybė, o Susisiekimo ministerija – įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Deja, įstatymo įgyvendinimo mechanizmas stringa, mediena Lietuvos keliais ir šiemet keliauja taip, kaip ir pernai. Budrūs kontrolieriai stebi, kad pakrauta transporto priemonė neviršytų 40 t. Vežėjai, kaip ir pernai, gudrauja, rizikuoja. Vieniems, viršijusiems maksimalų leistiną svorį, pasiseka prasmukti. Kitiems tenka sumokėti baudas, tačiau tai jiems vis vien apsimoka. Treti tikslą pasiekia kontrolieriams sumokėję į kišenę. Kas iš to laimi, galima numatyti. O kad valstybė pralaimi – akivaizdu.
Pasitarimo metu informuota, kad Zarasų rajono savivaldybė per 2 metus nebuvo uždariusi eismo polaidžio metu.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 02 25
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai