Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
miskasodis
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2013 m. gruodžio 17 d.

„Privačių“ girininkijų ir direkcijų kūrimo grimasos

Pastaruoju metu viešoje erdvėje vėl verda diskusijos dėl LMSA pasiūlymų kurti privačių miškų savininkų organizacijas. O LMSA atstovai dabar ieško kaltų. Taip LMSA pirmininkas A. Gaižutis, nuo 2002 m. siekęs įkurti privačių miškų priežiūros organizacijas, dabar pradeda manipuliuoti visuomenės nuomone.

Ypatingą šurmulį tarp LMSA vadovų sukėlė Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas pasiūlymas Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pakeitimui: „Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka visų miškų valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.“

2013 m. gegužės 22 d. tinklapyje www.grynas.lt publikuotame straipsnyje „Įkurti „privačias“ urėdijas vėluojama 20 metų“ LMSA valdybos pirmininkas Algis Gaižutis teigė, „kad Lietuvoje trūksta organizacijos, kuri užsiimtų privačių miškų priežiūra. Už savo paslaugas tokia organizacija, kurią būtų galima pavadinti „privačia girininkija“ arba „privačių miškų direkcija“ išskaičiuotų iš savininkų dalį pelno už miško medieną. Minėtų privačių miškų organizacijų specialistus išlaikytų patys miško savininkai. Pirmoji tokios „privačios girininkijos“ funkcija – apsauga nuo vagysčių. Antra – infrastruktūros priežiūra, tai yra kelių, ribinių linijų, priešgaisrinių juostų, miškotvarkos projektų rengimas, bendrų veiklų organizavimas.“ Tačiau visišku absurdu atrodo siūlymai šias organizacijas finansuoti iš miškų urėdijų surinktų lėšų ( Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos).

Naujoji siūloma Miškų įstatymo pataisa ne tik neprieštarauja LMSA norams ir vizijoms, bet gali realiai padėti jos „svajones“ įgyvendinti. Tačiau, regis, LMSA pirmininkui labiau „rūpi“ ne savų problemų sprendimas, bet įvairiausių sąmokslo teorijų kūrimas ir valstybinių miškų urėdijų miškų apskaita buhalterinės apskaitos balanse. „Urėdijos turimų miškų vertės nėra įtraukę į savo buhalterinės apskaitos balansus (neapskaičius – valstybei nemokamas mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise“ ( interneto svetainė www.forest.lt, 2013-12-07). Nors žinoma, kad buhalterinėj apskaitoj apskaitoma tik 0,4 proc. visų pasaulio miškų ir tik tose valstybėse, kurios pardavinėja miškus. O be to, miškų urėdijų valstybės turto naudojimo rodikliai yra geriausi ir Lietuvoje, ir Europoje ( A. Stulginskio universiteto „Mokslinis darbas“, 2011 m.).

Pagal statistiką iškertamos medienos tūris miškų urėdijose ir privačiuose miškuose praktiškai toks pats, tačiau mokslininkai siūlo kiekvienos šių veiklos sričių ekonominį efektyvumą analizuoti ir vertinti atskirai. LAMMC Miškų instituto filialo (MI) mokslininkai apskaičiavo, kad šio sektoriaus pajamos per pastarąjį dešimtmetį, įskaitant ir savo reikmėms sunaudotą medieną, siekė nuo 150 mln. LT iki 500 mln. LT per metus. Tuo tarpu privačių miškų savininkai į valstybės biudžetą prieš kelerius metus sumokėjo tik 12 mln. LT gyventojų pajamų mokesčio. Miškų urėdijos tais pačiais metais į valstybės biudžetą sumokėjo 143 mln. LT, 2012 m. – 220 mln. LT įvairių mokesčių, t.y. net 12 kartų daugiau. Reikia pažymėti, kad priešgaisrinę apsaugą visuose Lietuvos miškuose, nepaisant nuosavybės formos vykdo miškų urėdijos savo lėšomis. Miškų urėdijos į valstybės biudžetą sumoka net 42 proc. mokesčių nuo visų gautų pajamų, t.y. daugiausiai Europoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569 patvirtintoje „Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programoje“ numatyta į Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą įtraukti atsiskaitymus iš privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio medienos pardavimo pajamų, padidinant bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą 2015-2020 m. nuo 10 iki 20 proc.Tuomet jokio triukšmo nebuvo.

Privačių miškų savininkai nuo 2004 m. iš Europos Sąjungos fondo miško technikos pirkimui gauna 50 proc. paramą. Miškų urėdijos tokios paramos negauna. Tai iškraipo medienos ruošos ir paslaugų rinką bei pažeidžia konkurencingumo principus.

Iš miškų urėdijų surinktų lėšų (Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos) kasmet skiriamos lėšos Miškų įstatyme įvardintoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti, nepriklausomai nuo tų miškų nuosavybės formos. Finansuojamos tokios su privačiais miškais susijusios bendrosios miškų ūkio reikmės, kaip: visų nuosavybės formų miškų inventorizavimas, vykdant valstybinę miškų inventorizaciją, masinių ligų bei kenkėjų židinių likvidavimas ir jų prevencija visuose miškuose, bendros miškų priešgaisrinės apsaugos sistemos organizavimas ir išlaikymas ir kt. Taip pat leidžiami ir nemokamai platinami visuomenei ir miško savininkams skirti informaciniai leidiniai, organizuojami renginiai, skiriamos lėšos Lietuvos narystės tarptautinėse miškų savininkus vienijančiose organizacijose metiniams mokesčiams sumokėti. Greta visų šių išvardintų priemonių skiriamos lėšos ir tiesiogiai privačių miškų savininkų konsultavimui iki 500 tūkst. Lt kasmet. Iš viso per pastarąjį dešimtmetį (2004-2013 metais) privačių miškų savininkų konsultavimui skirta per 3 mln. Lt.

Vykdant Generalinės miškų urėdijos pavedimą miškų urėdijos privačių miškų savininkams nuolatos teikia dirvos miško želdiniams paruošimo, miško atkūrimo ir įveisimo, želdinių priežiūros, biržių atrėžimo, želdinimo ir žėlimo projektų parengimo ir kitų miško ūkinių darbų paslaugas, parduoda išaugintus miško sodmenis. Taip pat privačių miškų savininkams nemokamai organizuoja miškininkystės srities mokymo kursus bei konsultuoja miško priežiūros, miškininkystės klausimais. Nuo 2003-ųjų kiekvienoje miškų urėdijoje ir girininkijoje yra paskirtas atskiras laikas antradieniais, kai gali atvykti ir konsultuotis privačių miškų savininkai. Vien pernai paslaugų privačių miškų savininkams suteikta ir miško sodmenų parduota už 6 mln. LT.

Taip pat miškų urėdijos per pastaruosius metus skyrė daugiau nei 100 mln. Lt nuosavų lėšų miško kelių tvarkymui.

Gedimino Isoko knygoje „Lietuvos girių ir medžioklės istorija“ minimas faktas apie tai, kad 1468 m. Lietuvos karalius Kazimieras Jogailaitis patvirtino pirmąjį Lietuvos teisyną (Statutą), kuris draudė kirsti miškus, įpareigojo miškų ir kitų žemių savininkus taisyti kelius. „Miškais ėjo daug kelių, kuriuose statyti tiltai. 25 punktu reikalauta: „Taip pat tie, kurie tiltus grindė mūsų dėdės Didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Didžiojo kunigaikščio Žygimanto laikais, tai ir dabar tegul kiekvienas savo tiltus grindžia ir taiso, kaip reikia, ir kad negaišdami šią vasarą padarytų. O kas nesutaisys savo valdose šią vasarą arba pasivėlins, tai nusižengs prieš teisę, iš to mums baudos dešimt rublių.“ (Citata iš 1468 m. Statuto).

Kodėl LMSA vadovai, nepaisant senų tiesų ir istorinių dėsnių, visą laiką ką nors kurpia?

1999 m. LMSA Garbės narys, dr. Algirdas Brukas, LMSA Garbės pirmininkas, dr. Stasys Mizaras, LMSA pirmininkas prof. Algis Gaižutis „susirūpinę“ parengė trumpą ataskaitą „Miškų ūkio modelio, suteikiančio vienodas miškų naudojimo teises konkurenciniais pagrindais valstybinėms ir privačioms įmonėms, sukūrimas“. Joje rašoma: „Lietuvos miškų pardavimas juridiniams asmenims kol kas yra konstitucinė problema. Be to, tam yra reikalingas kruopštus pasirengimas.“ „Darbe“ rašoma: „Siekiant valstybiniuose miškuose įtvirtinti rinkos ekonomikos santykius, šiuo metu veikiančios miškų urėdijos reorganizuojamos į regioninius Miškų ir saugomų teritorijų departamento padalinius (iki 10 proc. esamo personalo ir turto) ir į AB ar UAB. Miškus saugo, atkuria, prižiūri, kerta ir kitaip naudoja įvairių nuosavybės formų ir miškų įmonės, kurioms valstybiniai miškai sutarčių pagrindu perduodami kompleksinei ūkinei veiklai konkurso keliu.“

2004 m. LMSA Garbės pirmininko, dr. Stasio Mizaro parengtoje Lietuvos miškų instituto baigiamojoje ataskaitoje „Lietuvos miškų ūkio ekonominio reguliavimo tobulinimas valstybiniuose ir privačiuose miškuose“ siūloma Lietuvos Respublikos Seimui: „panaikinti miškų įstatymo 4 str. nuostatą, kad Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė; sudaryti teisines prielaidas Lietuvos ūkinių miškų (IV grupė) privatizavimui.“ Tai yra 72 proc. valstybinių miškų.

2006 m. sausio mėn. LMSA išsakė savo poziciją: „Šiuo metu aptarinėjama alternatyva spręsti ekonominio efektyvumo didinimo uždavinius, privatizuojant valstybinius ūkinius miškus (IV grupė). Palaikome LMSA garbės pirmininko, dr. Stasio Mizaro pilietišką poziciją.

Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas kategoriškai neigia gandus apie bet kokius patarimus Lietuvos Respublikos Seimo nariams dėl šios Miškų įstatymo pataisos ir reikalaus tiesą iškraipančios informacijos paneigimo (interneto svetainėje www.forest.lt, 2013-12-07).

Nepaisant keliamo triukšmo miškų urėdijos ir toliau teiks visą reikiamą paramą privačių miškų savininkams, o kažkokių organizacijų kūrimas – tai tik LMSA reikalas (pagal interneto svetainėje www.forest.lt pateiktus duomenis LMSA vienija tik 3 proc. privačių miškų savininkų ir 33 UAB).
Generalinis miškų urėdas kviečia konstruktyviai dirbančius visus privačių miškų savininkus aktyviai bendradarbiauti su geriausiai jų problemas galinčiais suprasti girininkijų darbuotojais, nepasiduoti intrigoms ir ateinančiais metais vykdyti ekonomikos stiprinimo, miškų atkūrimo ir priežiūros gerinimo, biokuro paruošų didinimo bei kitus svarbius uždavinius.

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos
vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 12 17
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai