Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. vasario 18 d.

Urėdijoje įsibėgėja biokuro paruošimo procesas

Nuo šių metų aplinkos ministro Valentino Mazuronio pavedimu miškų urėdijos iš miško kirtimų atliekų pradės gaminti skiedras, kurias tieks rinkai. Apie naujos gamybos procesus ir biokuro gamybą kalbėjomės su Ukmergės miškų urėdu Vigantu KRAUJALIU.

Jolita Žurauskienė
Valstiečių laikraštis
2014 m. vasario 15 d.

Pasak V.Kraujalio, urėdijos iki šiol skiedrų negamino, tačiau žaliavą biokurui ruošė jau seniai. Šiais metais buvo nustatyti daug didesni normatyvai. 2014-aisiais urėdija įpareigota paruošti 13,5 tūkst. kietmetrių kirtimo atliekų žaliavos ir 3 tūkst. kiet­metrių biokuro skiedrų pavidalu.

Žaliavos yra

V.Kraujalis sakė, kad kiekviena urėdija įpareigota paruošti skirtingą žaliavos kiekį. Jis nustatytas atsižvelgus į urėdijos kirtimų kiekį, į medynus ir į augimvietės sąlygas. Žaliavos biokuro gamybai urėdijoje yra pakankamai. Urėdijos valdos apima Ukmergės ir Širvintų savivaldybių teritorijas bei dalį Vilniaus ir Molėtų rajonų savivaldybių teritorijų. Pagal bendrą plotą (apie 250 tūkst. ha) Ukmergės miškų urėdija lenkia visas kitas šalies urėdijas. Šioje urėdijoje vyrauja derlingi mišrūs, tačiau drėgni miškai – net 75 proc. jų yra perteklinio drėgnumo. Kalbėdamas apie biokuro žaliavos paruošimą, V.Kraujalis sakė, kad urėdija turi pakankamai įrangos miškui kirsti ir išvežti. Todėl biokurui ruošti skiedrų pavidalu didelių papildomų lėšų urėdijai neprireiks. „Turime nusipirkę smulkių medžių ir krūmų karpymo galvutę. Tačiau šakoms smulkinti ir transportuoti technikos neturime ir neketiname pirkti. Lietuvoje yra gana daug tokių paslaugų teikėjų, kuriuos galima sėkmingai pasamdyti“, – sakė Ukmergės miškų urėdas. V.Kraujalis pridūrė, kad šiais metais bus įsigytas dar vienas naujas įrenginys šakų krūvoms uždengti specialiu popieriumi. „Antroje vasaros pusėje pradėsime dengti į krūvas sudėtas šakas. Taip į 4 m aukščio krūvas sukrautos ir uždengtos šakos per vasarą pradžius ir nedrėks. Manau, kad jose bus 15–20 proc. mažiau drėgmės“, – aiškino urėdas.

Gamyba prasideda kirtavietėje

Pasak Ukmergės miškų urėdo, biokuro paruošimas – sudėtingas procesas. Norint pagaminti kokybišką biokurą ir sėkmingai juo prekiauti energijos išteklių biržoje, reikia tvarkingai ir tinkamai paruošti žaliavą. V.Kraujalis sakė, kad biokuro gamyba prasideda kirtavietėje surenkant šakas ir kitas kirtimo atliekas. Kirtimo atliekas vežančios medvežės privalo turėti specialius griebtuvus miško kirtimo atliekoms surinkti. Jei ši speciali įranga nenaudojama, darbas vykdomas ne tik neefektyviai, bet ir nekokybiškai, nes su kirtimo atliekomis paimamos žemės, akmenys ir kitos priemaišos. Visa tai apsunkina skiedrų gamybos procesą ir pablogina biokuro kokybę. V.Kraujalis pabrėžė, kad į krūvas negalima krauti ir žalių eglių, pušų šakų, nes tuomet spygliai nenudžiūva, o supūva. Sukrovus į krūvą žalias kirtimo atliekas, susidaro nemenkas supuvusių šakų ir spyglių sluoksnis. Tokia žaliava netinka gamybai, nes jos negali susmulkinti jokie smulkintuvai. Žiemą sėkmingai galima ruošti lapuočių medžių ir trako kirtimo atliekas. Kaloringam biokurui gaminti tinka tik šakos, ant kurių nėra lapų arba kurių lapai ir spygliai jau būna parudavę. „Jei ant šakų yra daug žalių spyglių, jie veliasi ir stabdo smulkinimo procesą. Tokiame biokure bus gerokai daugiau drėgmės ir mažai energijos, jis degs nelabai gerai. O katilinėms reikalingas ne biokuro tūris, bet energijos kiekis. Todėl skiedrų energijos kiekis yra labai svarbus“, – pasakojo Ukmergės miškų urėdas.

Biokuro pardavimas

Kalbėdamas apie biokuro gamybą V.Kraujalis pridūrė, kad parduodant skiedras svarbus ne tik jų drėgnumas, bet ir skiedrų frakcijos bei peleningumas. „Biokurą reikia paruošti, sumaišyti, kad į katilą patektų vienalytė masė, nes jei masė bus per sausa ar per drėgna, katilo nesuvaldysi. Nekokybiškas biokuras nedegs arba degs neekonomiškai“, – aiškino pašnekovas. Beje, tos pačios skiedros viename katile gali degti gerai, o kitame – visai nedegti. Todėl gaminant ir parduodant skiedras, reikia labai gerai žinoti katilų technines charakteristikas. „Šiais metais iš miško kirtimo atliekų žaliavos biokuro gamybai pagaminome daugiau kaip tūkstantį kietmetrių. Tačiau šiais metais nupirktas nedidelis jo kiekis – mažiau nei šimtas kietmetrių. Esame sudarę sutartis su biokuro gamintojais, tačiau jie neskuba jo pirkti. Biokuro gamintojai yra priklausomi nuo to, kaip dirba katilai, iš kokios žaliavos (miško kirtimo atliekų ar lentpjūvių gamybos atliekų ir pan.) pagamintas biokuras jiems tinka“, – pridūrė V.Kraujalis. Miškininkai, pradėję ruošti ir pardavinėti biržoje biokurą, tikisi, kad ateityje tarp urėdijų ir energijos gamintojų vyks glaudesnis bendradarbiavimas. Šilumininkai, pirkdami biokurą biržoje, galės būti tikri, kad jis yra geros kokybės ir tinka jų naudojamiems katilams. O urėdijos, žinodamos biokuro pirkėjų reikalavimus ir jų naudojamų katilų technines charakteristikas, paruoš reikiamo kuro. „Jei biokuro gamyba būtų nepelninga urėdijoms, ji ir nebūtų vykdoma. Mes turime dirbti taip, kad ji būtų pelninga“, – sakė Ukmergės miškų urėdas. Urėdijoms opiausias klausimas – biokuro pardavimas. Žaliavos pardavimas priklauso nuo biokuro paklausos. Ukmergėje biokuro katilinių nėra. Juolab kad ne visose biokuro degalinėse galima deginti iš miško kirtimo atliekų pagamintas skiedras. „Mūsų urėdijos teritorijoje didesnis biokuro katilas yra Širvintose. Daugiausia biokuro išvežama į Vilnių. Tačiau į Vilnių jis vežamas tik iš pietinės urėdijos dalies, iš šiaurinės dalies vežti yra per toli. Biokuro katilas yra ir Panevėžyje, tačiau ten šiuo metu pakanka Panevėžio rajone gaminamos žaliavos. Biokuro versle ypač svarbūs ir jo pervežimo atstumai“, – aiškino V.Kraujalis.

Parengta bendradarbiaujant su Ukmergės miškų urėdija

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 02 18
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai