Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. gegužės 30 d.

Dubravos urėdijos darbai vejasi ateitį


Albinas Čaplikas
Valstiečių laikraštis
2014 m. gegužės 28 d.

Lietuva, palyginti su kitomis ES šalimis, gali didžiuotis turinti gerokai daugiau natūralaus miško plotų. Be to, mūsų valstybė priskiriama prie pirmaujančių pasaulyje pagal miškų ploto augimą ir kirtimų mastą. Tačiau ne visada taip buvo. Nuomonę apie pasikeitimus Lietuvos miškininkystėje bei apie ateities galimybes geriausiai susidarytume pasidomėję Kauno rajone įsikūrusios VĮ Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos veikla. Ši urėdija – lyg visos Lietuvos miškininkystės veidrodis.

Technika ir technologijos sparčiai keičiasi

Žvilgtelėti į šalies miškininkystės veidrodį kai kurie šalies piliečiai galėjo praėjusią savaitę Ukmergėje surengtoje medienos ruošos, miško atkūrimo ir priežiūros, medienos transportavimo technikos tarptautinėje parodoje „Baltijos miškai 2014“. Taigi užsukime į Dubravos urėdijos parengtą stendą.
„Miškininkystė pastaraisiais dešimtmečiais labai pasikeitė ir toliau keičiasi. Anksčiau svarbiausias miškininkų sodinimo įrankis buvo vadinamasis Kolesovo kardas, o dabar naudojame pasaulyje žinomų firmų techniką ir technologijas“, – pasakojo VĮ Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos miškų urėdas Kęstutis Šakūnas.
1957-aisiais įkurtame Dubravos miškų tyrimo stoties medelyne buvo įrengtas dekoratyvinių medžių ir krūmų daigynas, keletas miško sodmenų daigynėlių eiguvose. Per 4–5 metus Dubravos urėdijoje jau buvo įrengta 12 įvairaus dydžio daigynų, kuriuose miškininkai augino pušų, eglių, maumedžių, ąžuolų, klevų, uosių, liepų, juodalksnių bei krūmų sėjinukus. 1968-aisiais pagal tuo metu naujausias technologijas buvo pastatytas pirmasis plėvele dengtas šiltnamis spygliuočių sodmenims veisti, o 1993-iaisiais pradėti Dubravos urėdijos medelyno pertvarkymo darbai. Dar po trejų metų, pagal PHARE programą Danijos specialistai parengė regioninio daigyno projektą, kuriame numatyta miško sodmenis auginti pagal Europoje paplitusias technologijas, naudojant pažangiausius mechanizmus ir modernią laistymo sistemą. 2004-aisiais Dubravos urėdijoje įkurtas miško selekcinių sodmenų auginimo padalinys. Čia skiepyti selekciniai įvairių medžių rūšių sodmenys auginami miško sėklinėms plantacijoms įveisti visose Lietuvos miškų urėdijose. 2006 m. atidaryta modernizuota kankorėžių aižykla, sumontuota Švedijos firmos „Nomeko“ aižymo įranga, taip pat modernizuotas miško sėklų sandėlis-šaldytuvas.

Kurs naują medelyną

Lietuvos miškininkai būtų nepasiekę tokių išskirtinių rezultatų, jei nebūtų žvelgę į ateitį. Beje, kai kurie ilgai brandinti planai – jau ranka pasiekiami. Pavyzdžiui, miškininkų žvilgsniai jau ne vienus metus krypsta į kaimyninių šalių, kuriose sėkmingai naudojama sodmenų su uždara šak­nų sistema, pasiekimus. Šiuo metu Lietuvoje sodmenys su uždara šaknų sistema auginami nedideliais kiekiais. Dažniausiai tai – sodmenys, išauginti sėklinėms plantacijoms veisti, persodinant į konteinerius vienmečius arba dvimečius sėjinukus. Kitąmet mūsų laukia dideli pokyčiai.
„Miškų ūkio konsultacinė taryba prie Aplinkos ministerijos jau 2012 m. pabaigoje nutarė, kad Lietuvoje sod­menų su uždara šaknų sistema auginimo technologija yra perspektyvi, todėl pamažu ją reikėtų įdiegti, ir pritarė pasiūlymui VĮ Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje įsteigti medelyną, kuris augintų miško sodmenis su uždara šaknų sistema“, – pasakojo miškų urėdas K.Šakūnas.
Projektas rengiamas, kitąmet prasidės konkretūs darbai. Investicinio projekto vertė – apie 10 mln. Lt. Pusę sumos planuoja skirti Dubravos urėdija, o kita dalis bus gauta iš bendrųjų miško ūkio reikmių programos. Būsimajame medelyne per metus ketinama paruošti apie 3,5 mln. realizuoti tinkamų sodmenų. Sodmenys būtų auginami šiltnamiuose-konteineriuose, o bendras 4 tunelinių tipo šiltnamių plotas būtų 5 120 kv. m. „Sodmenų šaldymo sandėlio-šaldytuvo plotas bus net
1 011 kv. m. Jame saugosime, o vėliau realizuosime apie 2 mln. sodmenų per metus“, – planais dalijosi miškų urėdas K.Šakūnas.

Naujos sistemos privalumai

Be kokybiškų sodmenų nebus įmanoma sėkmingai atkurti miško. Kaip tik tam ir skiriama daugiausia dėmesio. „Kokybiškus sodmenis galima užauginti tik jų augimui sudarius tinkamas sąlygas, pradedant geros kokybės sėklomis ir baigiant tinkamu transportavimu į sodinimo vietą“, – sakė VĮ Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Gediminas Kazlovas.
Geri sodmenys su uždara šaknų sistema užauginami naudojant įvairius būdus. Pasak vyriausiojo urėdijos miškininko, naudojant sodmenis su uždara šaknų sistema galima pratęsti miško želdymo sezoną. Tai yra svarbus šios rūšies sodmenų pranašumas, palyginti juos su sodmenimis, turinčiais atvirą šaknų sistemą.
Sodmenys su uždara šaknų sistema patiria mažesnį persodinimo šoką, pasodinti jie gali sėkmingai konkuruoti su aplinkine augmenija dėl vandens, maisto medžiagų ir saulės šviesos, be to ištęsus želdymo sezoną girininkijos gali išsiversti su mažesnėmis, bet aukštesnės kvalifikacijos želdintojų brigadomis. Sodmenų su uždara šaknų sistema nereikia iškasti, prikasti sodinimo vietoje, o šie darbai dažnai atliekami prastai, todėl pasodinti sodmenys prastai prigyja ir auga. Labai dažnai pažeidžiamos sodmenų su atvira šaknų sistema šaknys, kai jie kasami, o augintų konteineriuose sodmenų šaknys beveik nenukenčia, kai jie ruošiami sodinti, transportuoti ir sodinti.

Galima sutaupyti net 20–25 proc. lėšų

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pasirinkti sodmenys su uždara šaknų sistema yra brangesni, nei iki šiol naudoti sodmenys su atvira šaknų sistema. Tokia klaidinga nuomonė gali susidaryti tik todėl, kad šiuo metu Lietuvoje naudojama planavimo sistema, kai išlaidos želdiniams įveisti skaičiuojamos tik vertinant vienų metų rezultatus.
„Jei vertinsime visą ciklą nuo želdinių įveisimo iki jų pripažinimo mišku, kuriame jų išlieka 90 proc., gausime kitokius ekonominius duomenis. Pavyzdžiui, Lenkijoje atlikti tyrimai rodo, kad su uždara šaknų sistema įveisti želdiniai iki jų įskaitymo į mišku apaugusį plotą leidžia sutaupyti 20–25 proc. lėšų, palyginti su želdiniais, įveistais sodinant sodmenis su atviromis šak­nimis. Be to, gerokai sutrumpėja želdinių priežiūros laikas. Paprastai jau trečiaisiais metais želdinių prižiūrėti nebereikia“, – sakė vyriausiasis miškininkas G.Kazlovas. Pasak vyriausiojo miškininko, sutaupoma lėšų, nes įveistų su uždara šaknų sistema želdinių paprastai nereikia atsodinti, o šie darbai yra palyginti brangūs.

Pramonininkai kiša ranką į miškininkų ir valstybės kišenę

Planuodami ateities darbus, Lietuvos miškininkai apstulbo sužinoję apie medienos perdirbimu užsiimančių verslininkų pasiūlymus tobulinti Prekybos mediena taisykles. Paaiškėjo, kad pramonininkai nori supančioti miškininkų kojas ir surišti rankas. Štai praėjusią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pasitarime perdirbėjų asociacijų atstovai pageidavo apvaliąją medieną įsigyti pirmumo tvarka. Be to, jie norėjo ją įsigyti „normalia kaina“. Kokia ta „normali kaina“?
„Tenka tik stebėtis, kai miškininkų reikalų neišmanantys asmenys bando teikti įstatymo projektus. Tarp absurdiškiausių pasiūlymų – reikalavimas, kad medienos perdirbėjams miškininkai turėtų parduoti medieną pirmumo eile ir dar nustatytomis mažesnėmis nei rinkos kainomis. Jei tokie pasiūlymai būtų priimti, išbalansuotume medienos rinką“, – svarstė K.Šakūnas.
Šiuo metu šalyje veikia kompiuterizuota medienos pardavimo sistema, kai urėdijos pateikia duomenis, kiek ir kokios medienos turi, o pirkėjai pasiūlo supirkimo kainą. Taigi sistema skaidri ir atvira, tokia sistema galioja ir kitose ES šalyse.
„Mes parduodame medieną maksimalia kaina, todėl mūsų niekas negali kaltinti, kad mediena parduodama išskirtiniams asmenims, be to, valstybė gauna maksimalias pajamas. Šiuo metu mes sumokame apie 42 proc. mokesčių nuo visų pajamų, kiek, manau, nemoka nė viena kitos ūkio šakos įmonė“, – neatremiamus argumentus dėstė K.Šakūnas.
Miškininkai tikisi, kad pramonininkai apsiriko, o gal užmiršo, kad gyvename ir dirbame bendrojoje ES rinkoje. Sunku net įsivaizduoti, kaip tokius pasiūlymus įvertintų Europos Komisija. Tikėkimės, kad to daryti jai nereikės.

Pagrindiniai sodmenų su uždara šaknų sistema užauginimo privalumai:
Sodmenims užauginti reikia tik kelių kvalifikuotų darbuotojų (1 mln. sodmenų užauginti gali
2 žmonės), taigi sumažėja nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis.
Didelis sėklų panaudojimo efektyvumas (1 kg eglių sėklų – 125 tūkst. sodinukų, 1 kg beržų sėklų – 400 tūkst. sodinukų).
Trumpas rotacijos laikas (3–18 mėn.).
Galimybė auginti „mikorizuotus“ sodmenis, kuriuos tikslinga naudoti įveisiant mišką.
Didelis sodmenų prigijimo procentas.
Sodmenys atsparesni fiziniam poveikiui ir transportuojant.
Sodmenys patiria nežymų persodinimo stresą, todėl juos labiau tinka auginti sunkiose želdavietėse.
Kai kuriuos želdinimo darbus galima atidėti rudeniui.

Parengta bendradarbiaujant su VĮ Dubravos eksperimentine-mokomąja miškų urėdija

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 05 30
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai