Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. liepos 16 d.

Medienos pramonininkai nori teisių ar privilegijų?

„Ūkininko patarėjas“, Polikarpas Ragožis, 2014 07 12

Miškininkų aiškinimai, kad valstybinės urėdijos griežtai vadovaujasi Vyriausybės patvirtintomis Prekybos mediena taisyklėmis ir niekam neteikia jokių privilegijų, atsimuša lyg žirniai į sieną. Prekybos mediena tvarka buvo dešimtis kartų peržiūrėta, keista, prekybos taisyklės papildytos naujomis nuostatomis, atsižvelgiant į pramonininkų pageidavimus. Bet priekaištai, kad urėdijos užsiima neskaidria medienos prekyba, diskriminuodamos vietinius medienos perdirbėjus, nesibaigia.
Neužgesino aistrų ir medienos elektroninės pardavimo sistemos įdiegimas, kuri laikoma viena geriausiai veikiančių ir saugiausių sistemų Europoje. Nepaisant perdirbėjų nuogąstavimų, kad vis stinga medienos, 2012-2014 metais aukcionuose perdirbėjai nenupirko visos pasiūlytos apvaliosios medienos.
Apvaliosios medienos elektroninėje pardavimų sistemoje užsiregistravę per 900 medienos pirkėjų, kurių dauguma yra smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. O štai Latvijoje apvaliąją medieną iš valstybinių miškų perka tik apie 20 įmonių. Statistikos departamento duomenimis, medienos eksportas Lietuvoje yra mažesnis 2,5-3 karto, palyginti su Latvija ir Estija. Be to, mūsų šalyje 0,4-2,5 proc. mažesnės ir medienos kainos.
Iš pramonininkų elgsenos nesunku suprasti, kad jie norėtų dominuoti tarp pirkėjų ir kad patys galėtų nustatyti medienos pirkimo kainas. O tai galima lengvai pasiekti įstatymiškai įtvirtinus pirmumo apsirūpinti mediena teisę.
Ir štai Seimo narys Jurgis Razma pateikė Seimui svarstyti Miškų įstatymo 1 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūloma „parduodant valstybinių miškų plotuose pagamintą žaliavinę medieną, fiziniai ir juridiniai asmenys, šalyje gaminantys produkciją iš medienos ar ją apdirbantys, ar naudojantys medieną biokuro gamybai, apsirūpinant žaliava savo gamybinėms reikmėms turi galimybę įsigyti pirmiausia Vyriausybės nustatyta tvarka“.
Seimo nario J.Razmos siūlomam įstatymo projektui vienbalsiai pritarė daugelis medienos perdirbimo „banginių“.
Tačiau ar šio parlamentaro siūlomi Miškų įstatymo pakeitimai ir papildymai nesikerta su ES teisės aktais, reglamentuojančiais laisvą prekių judėjimą, - toks šį kartą „Ūkininko patarėjo“ klausimas respondentams.

VĮ Prienų miškų urėdijos urėdas Robertas JUDICKAS: „Seimo nario J.Razmos parengtas Miškų įstatymo 1 ir 7 straipsnių pakeitimo projektas, reglamentuojantis prekybą mediena valstybiniuose miškuose, prieštarauja laisvosios rinkos dėsniams. Kodėl prireikė keisti esamą tvarką, kai įdiegta elektroninė prekybos sistema, laiduojanti didžiausią skaidrumą? Pagal šią sistemą mes nežinome, kas pirkėjas. Todėl nėra jokių galimybių papildomiems susitarimams, protekcijoms. O kai įstatymu bus numatytos privilegijos, valstybė neteks dalies pajamų. Teigiama, kad suteikus lengvatų medienos perdirbėjams apsirūpinti žaliavomis, padaugės darbo vietų, bus pagaminta daugiau produkcijos. Bet tai bus tik privačios įmonės pelnas.
Jeigu Vyriausybė nori keisti esamą tvarką, turėtų parengti visą paketą teisės aktų. Parengtame Miškų įstatymo pakeitimo projekte net neužsimenama apie medienos kainas. Daug nežinomybių slypi posakyje „turi galimybę įsigyti pirmiausia Vyriausybės nustatyta tvarka“. Jeigu būtų suteikta pirmumo teisė perdirbėjams įsigyti medienos rinkos kaina, viskas būtų tvarkoje. Pirmiausia mediena apsirūpintų gamintojai, o paskui visi kiti ir net perpardavinėtojai, medienos eksportuotojai. Bet štai, kai vadovaujamės rinkos kainomis, taip ir lieka nenupirktos medienos, o šaukia, kad jos trūksta. Mano supratimu, esama prekybos mediena sistema pažangi, o bet kokie jos pakeitimai turi būti grindžiami rinkos kaina.“
Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos urėdas, Miškų urėdų tarybos valdybos pirmininkas Kęstutis ŠAKŪNAS: „Manau, kad tai yra savanaudiškas pramonininkų noras. Jie aiškina, kad pagamins pridėtinę vertę sukuriančios produkcijos ir bus naudos. Kam? Bet iš tikrųjų tai yra šakėmis ant vandens užrašytas ketinimas. Jie paprasčiausiai nori nusipirkti pigiau žaliavinės medienos. O dėl to būtų iškreiptas pagrindinis rinkos principas. Manau, kad tokio sumanymo Konkurencijos taryba nepraleistų.“
Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Rimantas MUŠAUSKAS: „Mes, Lietuvos medienos, baldų ir popieriaus pramonės įgalioti atstovai, laišku kreipėmės į Seimo narius, prašydami pritarti Seimo nario J. Razmos pasiūlymui suteikti pirmumo teisę Lietuvoje įregistruotoms įmonėms iš valstybinių miškų įsigyti žaliavinės medienos. Šiuo klausimu mes lankėmės pas premjerą, praktiškai prieštaravimų nėra, ES direktyvos leidžia.
Miškininkai skelbia, kad pramonininkai neišperka visos urėdijų siūlomos medienos. O tai yra todėl, kad žaliavinę medieną perka perpardavinėtojai. Kadangi pramonininkai neturi pirmumo teisės, jiems lieka išrinkta, nekokybiška mediena. Todėl mes ir kariaujame dėl tos pirmumo teisės.
Mūsų įmonės daugiausia žaliavinę medieną perka iš privačių asmenų, iš Baltarusijos, Ukrainos, kalibruotą džiovintą medieną – net iš Švedijos. Gamybininkams iš Švedijos atsivežti ruošinius atsieina pigiau negu iš urėdijų pirkti nekokybišką medieną ir gaminti produktus. Mano nuomone, dabartinė žaliavinės medienos prekybos tvarka tiesiog žlugdo ekonomiką. Yra įmonių, kurios medienos nuperka Lietuvoje ir išveža ją į Latviją, kur ji apdirbama. Mūsų baldininkai sukuria didžiulę pridėtinę vertę.“
Medienos prekybos asociacijos direktorius, UAB „Domše Lietuva“ generalinis direktorius Valdas KAUBRĖ: „Mano nuomone, pirmiausia reikėtų pasiklausti, kodėl pageidaujama įsigyti medienos išskirtinėmis sąlygomis. Šiandien yra veikiančios medienos pardavimo taisyklės, įdiegta ir puikiai veikia elektroninė medienos pardavimo sistema. Iš paskutinio pardavimo rezultatų matome, kad visa mediena nenuperkama. Apie 10 proc. medienos lieka neparduotos, todėl kelti klausimą, kad kažkam jos trūksta, yra nekorektiška. Medienos perdirbėjai viso urėdijų siūlomo medienos kiekio nenuperka. Kitas aspektas – konkurencijos ribojimas. Tik konkurencijos sąlygomis urėdijos gali gauti geriausią medienos kainą. Jeigu sudaromos išskirtinės sąlygos vienam pirkėjui, natūralu, kad taip iškreipiamos konkurencijos sąlygos. Turbūt aukščiausia konkurencinga kaina valstybinių miškų nepasiektų. Pavyzdžiui, Latvijoje medienai pirkti sudarytos sąlygos visiems, kas gyvena Europos Sąjungos valstybėse. Na, o tie, kas pas mus reikalauja išskirtinių sąlygų, tai akivaizdu, kad jie sudarytų uždarą klubą, į kurį nepatektų smulkūs ir vidutiniai perdirbėjai iš atokių Lietuvos vietovių. Pastarieji dėl žaliavų trūkumo būtų priversti sustabdyti savo veiklą. Taigi aš manau, kad J.Razmos parengtas projektas visiškai nereikalingas, nes Lietuvos medienos perdirbėjams ir taip yra sudaromos sąlygos galiojant šiandienėms taisyklėms. Net 60 proc. medienos urėdijos pardavinėja pagal ilgalaikes (net 10 metų) sutartis. Ir dar, dviem įmonėms pasiūlius vienodą kainą, pirmenybė suteikiama tiems, kurie yra deklaravę gamybinius pajėgumus mūsų šalyje. Manau, tuo yra apsaugoti mūsų gamybininkai. Reikalaujantieji privilegijų, matyt, nori medieną pirkti pigiau.“
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė ŠOVIENĖ: „Konkurencijos taryba nuosekliai laikosi savo pozicijos, jog sąžiningos konkurencijos laisvės principas yra konstitucinė vertybė. Konkurencijos užtikrinimas laiduoja efektyvų ribotų išteklių panaudojimą, optimalų kainos ir kokybės santykį vartotojams, skatina investicijas, taigi užtikrina bendrą tautos, o ne atskirų subjektų ar jų grupių gerovę.
Reaguodama į įvairius pasiūlymus dėl palankesnių sąlygų reglamentavimo teisės aktuose Konkurencijos taryba ne kartą pabrėžė, kad bet kokie ūkinės veiklos ribojimai arba skirtingų sąlygų verstis ūkine veikla nustatymas gali būti taikomi tik išimtiniais atvejais ir ribota apimtimi, kai siekiama apginti kitas LR Konstitucijoje įtvirtintas vertybes bei kitus konstituciškai svarbius tikslus ir tai yra daroma laikantis proporcingumo principo.
O Miškų įstatymo pakeitimo pasiūlymai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama sudaryti palankesnes sąlygas subjektams, naudojantiems žaliavinę mediena gamybai, nėra nei objektyviai pagrįsti, nei proporcingi. Tokie pakeitimai ribotų rinkos dalyvių konkurenciją. Atkreipiame dėmesį, kad atskirų ūkio subjektų privilegijas draudžia LR Konstitucijos 46 straipsnis bei Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtinti laisvo prekių judėjimo bei laisvos konkurencijos vidaus rinkoje principai.“
UAB „Stora Enso“ tiekimo direktorius Rytis KULIEŠIS: „Man labai sunku dabar ką nors pasakyti, nežinant, kokia būtų Vyriausybės nustatyta medienos pardavimo tvarka. Man atrodo, kad ir dabar mums, medienos perdirbėjams, suteikta pirmumo teisė apsirūpinant žaliavine mediena pagal ilgalaikes sutartis su urėdijomis. Gal tik reikėtų peržiūrėti kainų nustatymo mechanizmą. Medienos kainos didokos, labai svyruoja. Noras įstatymiškai įtvirtinti pirmumo teisę apsirūpinant mediena galbūt susijęs su investicijomis. Jeigu tos pataisos būtų priimtos, gal Lietuvoje atsirastų daugiau lentpjūvių, būtų sukurta naujų darbo vietų. Gal toks yra Miškų įstatymo pakeitimo projekto autorių sumanymas? O mes įsitikinome, kad elektroninė medienos prekyba vyksta sklandžiai. Todėl įstatymo keisti nereikia, pakaktų tik šiek tiek pakoreguoti Prekybos taisykles.“

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 07 16
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai