Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. liepos 16 d.

Ką siūlo profesinės sąjungos į LR Darbo Kodeksą ir LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymus

„Mūsų girios“ 2014/06

Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetų, Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkai bei tyrėjai kuria ,,Darbo santykių ir Valstybinio socialinio draudimo teisinį – administracinį modelį”. Jame numatoma tobulinti darbo teisę, užimtumą ir socialinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Vadovaujantis užsienio šalių praktika ir moksliniais tyrimais, ruošiami LR Darbo Kodekso bei LR Valstybinio socialinio draudimo ir su jais susijusių įstatymų nauji projektai. Jų ruošėjai tikisi, kad rugsėjo mėn. su projektais galės susipažinti visuomenė, o iki gruodžio bus perduota Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Prašoma ir socialinių partnerių (darbdavių ir profesinių sąjungų) iki liepos pateikti savo siūlymus.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos narės – šakinės profesinės sąjungos birželio 16 d. svarstė profesinių sąjungų siūlymus, kurių daugumai pritarė. Kokie tie siūlymai?
Pirmiausia, vystant ir plečiant socialinį dialogą tarp rinkos partnerių, siūloma aiškiau DK apibrėžti darbdavių organizacijos sąvoką. Didžioji dalis darbdavių organizacijų, pasivadinusių asociacijomis, vengia derėtis ir įsipareigoti darbuotojų darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, saugos bei sveikatos klausimais ir teisinasi, kad jų nariai nesuteikė asociacijai tokių teisių. Siūloma, kad šios teisės ar pareiga būtų numatyta LR Darbo Kodekse.
Kalbėta ir apie profesinių sąjungų reprezentatyvumą nacionaliniu, šakos, regiono ir įmonės lygyje. Reprezentatyvumas svarstytinas visuose lygiuose, tačiau aktualiausia yra įmonės lygyje. Kai kolektyve įsikuria 3-4 pavadinimų profesinės sąjungos, kurios neretai tarp savęs nesutaria, kyla nemažai klausimų: su kuria profesine sąjunga vesti socialinį dialogą; kuri turi didžiausią įtaką kolektyve; su visomis ar tik su įtakingiausia pasirašyti Kolektyvinę sutartį, susitarimus, kad kolektyvas pasiektų geriausių rezultatų? Ne veltui žmonės sako, kai dešimt auklių, vaikas be galvos.
Buvo diskutuojama ir dėl darbuotojų atstovų dalyvavimo įmonės valdyme, jų skatinimo, skiriant dalinį ar prie tam tikrų sąlygų pilną darbo užmokestį. Darbuotojų atstovai galėtų ar turėtų būti valdybų, stebėtojų tarybų nariai. Neatmetamos ir kitos darbuotojų dalyvavimo įmonės valdyme formos. Svarbiausia, kad įmonės darbo ar veiklos rezultatas būtų kuo geresnis ir apie tai žinotų ne tik vadovai, bet būtų informuoti ir darbuotojai. Nuo jų požiūrio, lojalumo daug priklauso ir galutiniai įmonės rezultatai. Aptarime buvo teigiama, kad darbuotojų informavimas, o ypač konsultavimas kol kas nėra pakankamas. Su darbuotojais nesitariama, jų neišklausoma. Dėl nenormalių santykių su vadovu neretas darbuotojas išvyksta laimės ieškoti į užsienį.
Profesinės sąjungos nepritaria kai kurių darbdavių norui ilginti darbo dienos, savaitės laiką ar skatinti viršvalandinį darbą. Siūloma sustiprinti kontrolę dėl darbuotojų patiriamo streso ir priekabiavimo darbe. ,,Eurobarometro“ apklausos duomenimis, pagrindiniu profesiniu pavojumi darbuotojai laiko stresą (53 proc. apklaustųjų), ergonominius veiksnius (28 proc.).
„Ypatingą dėmesį reikėtų skirti veiksniams, lemiantiems fizinę ir psichinę sveikatą, kuriuos lemia darbo organizavimo pokyčiai“, – rašoma Europos Komisijos programoje. Būtina peržiūrėti darbuotojų nuolatinio stebėjimo darbo vietose ir neleistino stebėjimo (įvairių kamerų įrengimo net persirengimo patalpose) taikymą.
Siūloma įtvirtinti (kaip tai yra kitose šalyse) solidarumo streikus, naująją individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, labiau reglamentuoti įdarbinimo įstaigų veiklą, numatant darbuotojams išeitines išmokas. Ne mažesnio dėmesio susilaukė Valstybinio socialinio draudimo (VSD) klausimai ir pasiūlymai įstatymų ruošėjams.
Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistema neatsiejama nuo ekonominės situacijos bei demografinių pokyčių. Šios sistemos pertvarkos koncepcijoje ir įgyvendinimo priemonėse, kurioms 2010 m. birželio 15 d. pritarė LR Vyriausybė, numatyta skatinti asmenis ilgiau likti darbo rinkoje, atidedant išėjimą į pensiją, didinti darbingo amžiaus asmenų užimtumą, skatinti daugiapakopį pensijų kaupimą. Naujasis Darbo Kodeksas, Valstybinio socialinio draudimo įstatymai privalo skatinti darbuotojus našiam darbui, kuo ilgiau likti darbo rinkoje, sudaryti sąlygas oriam išėjusių į pensiją žmonių gyvenimui. Apskaičiuojant pensijas, įvertinti ne tik įmokas, bet ir darbo stažą. Įstatymais galėtų būti sudarytos patrauklios sąlygos darbdaviams steigti profesinius pensijų fondus, naudojant įmonių lėšas ir pelno dalį (jo neapmokestinant), o reikalui esant įmonės – dalyvės galėtų jais pasinaudoti gamybai plėsti.
Svarstytina situacija, kai dėl LR Seimo ar Vyriausybės priimtų įstatymų ar kitų teisės aktų padidėja socialinio draudimo išmokos ar sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai nekeičiami arba yra nepakankamo dydžio, trūkstamos lėšos turi būti asignuojamos iš valstybės biudžeto. Ši nuostata įtvirtinta LR Socialinio draudimo įstatymo 20 str, tačiau vyriausybė jos dažniausiai nevykdo. Priimant įstatymus, kitus teisės aktus, būtina atsižvelgti į SODROS galimybes. Iki šiol nėra sudarytas Rezervinis fondas išmokų svyravimams išlyginti, o Socialinio draudimo fondas verčiamas skolintis iš bankų ir mokėti neįmokestines išmokas, palūkanas. Tai ydinga praktika.
Valstybinio socialinio draudimo sistemoje būtina atskirti socialinio draudimo ir solidarumo, nedraudimines ar privilegines išmokas. Nedraudiminės išmokos nustatomos subjektyviai vertinant žmogaus nuopelnus. Jos galėtų būti vienkartinės ir mokamos iš valstybės biudžeto. Skiriamas socialinio draudimo išmokas susieti su įmokomis ir įmokų mokėjimo trukme. Įmokos ir išmokos galėtų būti indeksuojamos. Įstatymuose įtvirtinti paskatas kuo ilgiau išlikt darbuotojui darbo rinkoje, nes demografinė situacija Lietuvoje nėra palanki.
Valstybė turėtų perimti Darbo biržos sistemos išlaikymą. Gal jai reikėtų dirbti sutarčių su darbdaviais pagrindu? Darbo birža ruošia reikiamus specialistus pagal sutartis su darbdaviais, darbdaviai moka, o darbuotojai atidirba tam tikrą laiką arba grąžina darbdavio išmokas jo paruošimu.
Diskutuotina situacija, kai mokėjusiems ženkliai didesnes įmokas, išmokos mažai skiriasi, pvz., senatvės pensijos atveju – nuo mokėjusių įmokas nuo minimalios algos. Pasisakome prieš įmokų „lubų“ nustatymą ir kartu siūlome, kad visos socialinės išmokos priklausytų nuo įmokų. Valstybinio socialinio draudimo įmokos mokomos nuo visų darbinių pajamų, net nuo tokių, kaip dividendai, tantjemai ir pan. Visiems turėtų galioti principas: nėra įmokų – nėra išmokų, o neįmokinės išmokos mokamos iš valstybės biudžeto, vadovaujantis TDO 102 konvencija.
Siūlome valstybinio socialinio draudimo įmokas ir išmokas planuoti ir apskaityti pagal atskiras socialinio draudimo rūšis. Visuomenėje suformuota klaidinga nuomonė, kad Sodra rūpinasi tik pensininkais. Iš tiesų pensijoms panaudojama tik apie 60 proc. Sodros biudžeto. Neakcentuojama ir tai, kad krizės metų Sodra ėmė paskolas ir mokėjo trūkstamas išmokas bedarbiams, viršydama visas įmokų suplanuotas lėšas. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, ir šiais metais laukiama, kad 2014 m. nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priskaičiuotos išmokos bus daugiau kaip 0,5 mln. litų didesnės nei priskaičiuotos įmokos.
Kai kurios Valstybinio socialinio draudimo pertvarkos priemonės Lietuvoje jau įgyvendinamos. Nuo 2012 m. pradėtas ilginti pensinis amžius iki 65 metų (kasmet pridedant po 4 mėn. moterims ir 2 mėn. vyrams). Sunkiai dirbantys po 12 val. ir daugiau per dieną darbuotojai pagrįstai prieštarauja dėl pensinio amžiaus ilginimui, teikdami, kad pensijos gali ir nesulaukti. Situacija sudėtinga. Remiantis Eurostato parengtomis gyventojų skaičiaus prognozėmis, („Europa 2010“), 2010-2030 m. ES šalyse nuo 55 metų iki 64 metų amžiaus gyventojų padaugės maždaug 16 proc. Norint jiems išlikti darbingiems, svarbi tinkama darbuotojų darbo sauga ir geros sveikatos palaikymas. Apie tai rašoma ir Europos Komisijos „2014-2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje.“

Algirdas Rauka
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų
profesinių sąjungų federacijos pirmininkas,
SODROS tarybos narys

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 07 16
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai