Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. liepos 16 d.

Dėl elninių žvėrių poveikio miškams

„Mūsų girios“ 2014/06
Stasys Gliaudys
Šiaulių miškų urėdijos Vainagių girininkijos girininkas

Miškas ar žvėrys? Šis klausimas visada iškyla tiems, kurie turi atsodinti iškirstus miškus arba nori įveisti naujus nuošaliose, nederlingose vietovėse. Kanopinių žvėrių perteklius gali paversti jaunuolynus menkaverčiais drebulynais, baltalksnynais, blindynais ar krūmynais.
Nuo 2001 m. aplinkos ministro įsakymu visose šalies girininkijose kovo mėnesį atliekamas elninių žvėrių neigiamo poveikio želdiniams ir žėliniams vertinimas. Tuo metu miškuose dažnai dar būna sniego, žvėrims nepasibaigęs sunkusis išgyvenimo laikotarpis. Girininkijų darbuotojai šiai apskaitai turi skirti daug laiko. Todėl kyla mintis, ar elninių žvėrių padaryta žala skaičiuojama ne per anksti, ar yra efektyvi? Pagal ministro įsakymo pavadinimą, ši apskaita turėtų būti taikoma želdiniams ir žėliniams, tačiau vadovaujantis metodika vertinimui atrenkami taksaciniai sklypai (medynai) ir iki 50-ies metų. Koks turi būti elninių žvėrių perteklius, kad laupytų tokio amžiaus eglynus?
Taksacinio sklypo, kuriame turime skaičiuoti žvėrių padarytus nuostolius, pasirinkimą lemia ne žalos dydis, medyno amžius, rūšinė sudėtis, o kuo mažesnis taksacinio sklypo numeris kvartale ir plotas. Pvz., minkštųjų lapuočių medynas su spygliuočiais ar kietaisiais lapuočiais didesnis kaip 1,4 ha, turintis kvartale pirmą numerį, gali net 30 metų reprezentuoti šiame kvartale daromą žvėrių žalą. Ar tokiu principu atrinkdami apskaitos objektus, tikrai gauname objektyvų vaizdą?
Kitas metodikos punktas sako, jog vertinimui negali būti atrenkami sklypai, kur želdinių apsaugai naudotos individualios medelių apsaugos ar repelentai. Tačiau apsauginiai skydeliai saugo jauną medelį tik tol, kol jis išauga iš skydelio. Pastaraisiais metais Vainagių girininkijoje taip apsaugotus ąžuoliukus žvėrys „tarkuoja“ 1,5-3 m aukštyje, bet tai neatsispindi statistikoje, lemiančioje žvėrių sumedžiojimo limitą.
Tą patį galima pasakyti ir apie repelentais saugotus jaunuolynus. Pvz., 2010 m. įveistuose 6P4E sudėties želdiniuose (2,5 ha) pernai spalį 1-1,5 m aukščio pušaites apdorojome repelentu „Cervacol Extra“ (jų viršūnės apie 5 cm padengtos repelentu). Šiemet kovo pabaigoje dalis pušaičių styrojo be šakų, tik su viršūniniu ūgliu. Kai kurios – ir be viršūnių. Stambesnių pušelių buvo nulaupyta ir žievė. Repelentų gamintojai apsidraudžia, smulkiomis raidėmis ant pakuotės parašydami, jog „repelentas veiksmingas esant sureguliuotam žvėrių tankumui“.
Pagal patvirtintą metodiką šio sklypo pažeidimas yra 5,5 proc., tačiau iki rudens gali būti ir 10 proc. sunaikintų pušų, o skaičiuojant vien pagal pušies kiekį – tai būtų 20 proc. Praeis dar keleri metai ir šiuose želdiniuose (dėl kasmetinio repelentų naudojimo nepatenkančiuose į statistiką) pušies nebeliks, nes be normalios lajos, su nulaupyta kamieno žieve medelis tikrai „nepabėgs“ nuo stirnų, elnių, o juo labiau – briedžių dantų. Tai ne mano pesimizmas – tokia realybė miške. Pernai atliekant 2006 m. želdinių kokybės vertinimą Vainagių girininkijoje 7,4 ha atitiko tokių želdinių kategoriją.
2001 m. aplinkos ministro įsakyme sumedžiojimo limito rekomenduojama nekeisti, jeigu pažeidimai skabant siekia 10,1-15 proc., laupant 5,1-8 proc. Vadovaudamiesi patvirtinta metodika, niekada tokių didelių skaičių girininkijoje nesame gavę, o padėtis turi tendenciją blogėti. Ši statistika atspindi tik žiemos periodo pažeidimus. Želdinių niokojimas, tai padidėdamas, tai sumažėdamas, vyksta visus metus. Ir taip jau tęsiasi porą dešimtmečių. Sodiname pušų želdinius su eglėmis, kuriuose sunaikintų pušų vietas pildome egle. Galiausiai atsodintą mišką įvertiname tik kaip patenkinamos būklės eglyną.
Manau, jog tokia tvarka yra nenormali ir taisytina. Kartais kyla eretiškos mintys: kur norime laikyti daug žvėrių, ekonomiškai tikslinga dalį plyno kirtimo biržių neželdyti. Kam eikvoti jėgas ir lėšas, siekiant dviejų tikslų, prieštaraujančių vienas kitam?
Kurį laiką apsaugoti želdinius būtų galima tvoromis. Bet tai brangu: po kiekvieno stipresnio vėjo, o žiemą ant šakų prišalusio ledo, sniego reikia tikrinti, ar tvoros neišvirto, ar išlaikys iki to laiko, kai žvėrys miško želdiniams jau nebekels rimto pavojaus? Be to, kuo didesnius želdinių plotus tveriame, tuo labiau žvėris koncentruojame kituose miško jaunuolynuose. Vainagių girininkijoje 2008 m. buvo aptverta pirmoji 3 ha kirtavietė, kurioje įveisti 7Ą2L1V želdiniai. Deja, žvėrys žaloja ir 16 metų ąžuolyną. O Rėkyvos girininkė skundžiasi, kad po einamųjų kirtimų briedžiai nulaupo ir 50-60-ies metų eglynus.
Ar nevertėtų vietoje kasmetinio „Sizifo darbo“ kažkam pateikti sąskaitas už patirtą žalą – sodmenis, miško sodinimą, želdinių priežiūrą, pildymą bei apsaugą? Bent jau sužinotume, kiek kainuoja mūsų neūkiškumas.
Lietuvoje tikrai negalime kalbėti apie natūralią miško ekosistemą, kur sumedėjusiais augalais mintantys gyvūnai, jų plėšrūnai, miško gaisrai, savaiminiai miško atžalynai ir daugybė kitų biokomponentų sudarytų darnią pusiausvyrą. Norėdami intensyviai ūkininkauti miškuose, turime viską apdairiai padaryti iki galo: pasodinus mišką, protingai reguliuoti elninių žvėrių skaičių. Būtina nustatyti maksimalų leistiną elninių žvėrių tankumą kiekvieno medžiotojų būrelio teritorijoje ir jų faktinį tankumą. Kaip tai įgyvendinti? Tuo labiau, kai žvėrys migruoja. Siūlome plėsti ir medžioklėtvarkos projektų rengimą, tuos uždavinius patikint profesionalams. Jie turėtų kompetentingai įvertinti, kiek yra žvėrių miško plote ir kiek jų esamomis sąlygomis gali būti. Manau, ši investicija netruktų atsipirkti. Be to, turėtume objektyvius argumentus diskusijoms.

Problemai spęsti suvažiavime priimta rezoliucija, kurioje konstatuota, kad 2001 m. patvirtinta elninių žvėrių daromo neigiamo poveikio miško želdiniams ir žėliniams vertinimo metodika fiksuoja tik pusmečio pažeidimus. Po metų vėl viskas skaičiuojama iš naujo, o miškui padaryta žala nesumuojama. Elninių žvėrių sunaikinti tiksliniai miško jaunuolynai be pildymo neatsistato, todėl tam be reikalo sunaudojama labai daug lėšų. Didėjantys elninių žvėrių pažeidimai miškuose rodo, jog minėti žalos apskaičiavimai neatspindi tikrosios padėties. Į apskaitą nepatenka tepti repelentais ir apsaugoti individualiais skydeliais želdiniai, nors jie irgi niokojami. Girininkijų darbuotojams tai daug laiko ir darbo sąnaudų reikalaujanti apskaita, o tikslas nepasiekiamas. Tikrojo elninių žvėrių skaičiaus niekas nežino. Siūloma įdiegti visuotinį profesionalių medžioklėtvarkos projektų rengimą, kuriuose turėtų būti kompetentingai įvertinta, kiek yra žvėrių ir kiek jų esamomis sąlygomis (kur auginami nauji miškai) gali būti. Ši investicija tikrai atsipirktų. Atliekant valstybinę miškų inventorizaciją, medžioklėtvarkos planus reikėtų įvertinti ir tikslinti.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 07 16
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai