Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. rugpjūčio 8 d.

Pusė šalies savivaldybių apribojo lankymąsi miškuose

Vakar ir praėjusią naktį daug kur palijus, Tauragės ir Prienų miškų urėdijos vakarinėje dalyje išlieka penktosios klasės (didžiausio gaisrų pavojaus) miškų gaisringumas, vyrauja trečios ir ketvirtos klasės miškų gaisringumas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos prognozuoja, kad savaitgalį gaisringumo lygis mažės, tačiau dar daug kur išliks trečios bei ketvirtos klasės miškų gaisringumas, todėl miškininkams budrumo prarasti dar nevalia.
Liepos 24-ąją, po išvakarėse kilusio miško gaisro Kuršių nerijos dalyje, priklausančioje Rusijos Federacijai, apribotas lankymasis Kuršių nerijos miškuose. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vyrauja III ir IV klasės miškų gaisringumai. Artimiausiu metu prognozuojami labai karšti (net iki 33 laipsnių karščio) ir be kritulių orai, todėl kelių dienų bėgyje beveik visą Lietuvos teritoriją apims IV klasės miškų gaisringumas. Miškuose labai sausa ir nuolat didėja miško gaisrų kilimo pavojus.
Sinoptikų ir miškininkų nuogąstavimus patvirtino liepos 23 d. įsiplieskęs didelis gaisras Kuršių nerijos dalyje, priklausančioje Rusijos Federacijai. Liepą ir rugpjūtį miškuose pats uogavimo, grybavimo ir poilsiavimo įkarštis, todėl juose gausu miško lankytojų. Būtent dėl nedrausmingų lankytojų ir dėl jų neatsakingo elgesio su ugnimi ir kyla daugiausiai miško gaisrų. Dėl to būtina imtis papildomų priemonių miško priešgaisrinės apsaugos sustiprinimui.Įvertinusi šias aplinkybes ir meteorologines prognozes, Generalinė miškų urėdija paprašė VĮ miškų urėdijų, kurių teritorijoje jau pasiekta arba artimiausiomis dienomis bus pasiekta IV miškų gaisringumo klasė, miškų urėdų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorę: organizuoti sustiprintą priešgaisrinį budėjimą ir patruliavimą miškuose, prireikus atšaukiant iš atostogų valstybinius miškų pareigūnus; organizuoti papildomus reidus, pasitelkiant ir policijos bei aplinkos apsaugos pareigūnus, labiausiai lankomuose rekreaciniuose ir kituose objektuose, ypač esančiuose sausuose spygliuočių medynuose, siekiant sudrausminti miškų priešgaisrinės apsaugos ir lankymosi miške taisyklių pažeidėjus; apie padidintą miško gaisrų pavojų ir galimas pasekmes informuoti vietos gyventojus, paskelbiant informacinius straipsnius vietinėje spaudoje ir internetinėse svetainėse;įvertinus vietos sąlygas, apsvarstyti poreikį kreiptis į savivaldybių vykdomąsias institucijas dėl laikino fizinių asmenų lankymosi gaisrams kilti pavojingu laikotarpiu apribojimo ar uždraudimo miškuose (ši priemonė ypač rekomenduota Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai).
Aplinkos ministerija ir Generalinė miškų urėdija kreipėsi ir į kitas šalies savivaldybes, pakvietusi taip pat apriboti lankymąsi tuose miškuose, kurių didelis gaisringumas. „Dėl karštų ir sausų orų padėtis Lietuvos miškuose šiuo metu gana grėsminga. Saugoti mišką nuo ugnies – ne tik valstybės institucijų, savivaldybių, bet ir kiekvieno Lietuvos gyventojo pareiga. Todėl raginame visas savivaldybes ir visus gyventojus kuo atsakingiau saugoti Lietuvos žaliąjį rūbą“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Nusistovėjus sausiems, karštiems orams ir padidėjus miškų gaisringumui vidaus reikalų ir aplinkos ministrai Dailis Alfonsas Barakauskas ir Kęstutis Trečiokas bendru laišku paragino šalies savivaldybes ypatingą dėmesį skirti gaisrų rizikai mažinti, miškų lankytojų informavimui ir kontrolei stiprinti.
Siekdamos išvengti miško gaisrų, miškų urėdijos teikė rekomendacijas, o lankymąsi administruojamų teritorijų miškuose fiziniams asmenims uždraudė arba apribojo jau 30 iš 60 savivaldybių (žiūrėti žemėlapį).
Šalį užplūdęs karštis, keliantis miškininkams galvos skausmą, prišaukė ir gaisrų. Nuo liepos vidurio jau užfiksuoti 36 gaisrai, išdegė 6,9 ha miško. Didžiausias gaisras nustatytas Prienų miškų urėdijoje. Čia liepos 28 dieną ugnis apėmė 0,92 ha privataus miško. Liepos 25 dieną išdegė 0,79 ha irgi privataus miško Rietavo miškų urėdijos Žadvainių girininkijoje, liepos 26 dieną – išdegė 0,6 ha valstybinio miško Trakų miškų urėdijos Onuškio girininkijoje ir pusė hektaro privataus miško Mažeikių miškų urėdijoje. Veisiejų miškų urėdijoje liepos 30 dieną Skuisto miške užsidegė malkos. Jų sudegė keli kubai. Taip pat išdegė 15 arų miško paklotės. Rugpjūčio 31 d. nustatytas gaisro židinys Veisiejų seniūnijoje, Rūdos miške, kuris priklauso privačiam asmeniui. Nuo ko kilo gaisrai, neaišku. Galbūt neatsargiai pasielgė miške buvę uogautojai ar kiti lankytojai. Rūdos miške žala padaryta nedidelė – apdegė tik miško paklotė. Veisiejų urėdijos vyriausiasis miškininkas Rimas Tumosa teigia, kad gaisrą laiku pastebėjo neseniai įrengta antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema bei akyli operatoriai, tiksliai nustatę jo židinį. Abu gaisrus miškininkai gesino padedami Druskininkų bei Veisiejų gaisrininkų.
Sausra ir kylantys miško gaisrai vargina ne tik Lietuvą, bet ir kitas Europos šalis. Štai Švedijoje jau savaitę liepsnoja miško gaisras, apėmęs apie 10 tūkst. ha, jau pareikalavęs ir žmonių aukų.

Generalinė miškų urėdija
2014-08-07

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 08 08
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai