Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. rugpjūčio 13 d.

Skiedrų burbulas

„Miškai“, Augustė Milčiūnaitė, rugpjūtis

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) prie Aplinkos ministerijos, patikrinusi šių metų biržių (plotų, kuriuose vykdomi kirtimai) matavimus, nustatė beveik pusės milijono kubinių metrų stačio (nenukirsto) miško trūkumą. Patikrinus 24 biržes aštuoniose iš 42 urėdijų ir aptikus trūkumą, daroma išvada, kad panašiai dirbama ir kitose urėdijose, netgi konstatuojama, kad valstybė dėl to šiemet gali negauti apie 50 mln. litų pajamų.

Biržių matavimas – visiška nesąmonė
„Man tai primena Brolių Grimų pasaką apie merginą, kuri, nuėjusi į rūsį ir pamačiusi palubėje kabantį kauptuką, pradėjo rypauti, kad, kai ji turės vaiką, šis nusileis į rūsį, kauptukas nukris ir užmuš vaiką. Taip pat yra su šia istorija. Dar niekas nieko nepavogė, niekas nieko neiškirto, tačiau išmatavus kelias biržes iš aštuonių tūkstančių jau trimituojama, kad urėdai pavogė pusę milijono kubinių metrų medienos. Tai visų Lietuvos valstybinių miškininkų paniekinimas“, – pasipiktinimo neslepia pedagogas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras prof. Romualdas Deltuvas.
Anot profesoriaus, ištisinis biržių matavimas yra visiška nesąmonė. „Urėdijos to visiškai neturėtų daryti, kaip duota miškotvarkos, taip ir reikėtų perimti. Niekur Europoje tokia praktika netaikoma. Svarbiausias yra tūris, kurį iškirtai, atgabenai prie kelio. Jį reikėtų matuoti čia arba vartotojo kieme – taip daroma pasaulyje“, – aiškina R. Deltuvas.
Pašnekovas teigia, jog taip gauta statistika yra niekinė: „Išmatavo kelias biržes ir apkaltino visus šalies miškininkus, kad trūks medienos ir bus pavogta 50 mln. litų. O juk viso to dar nėra, tai išpūstas burbulas, nors niekas nieko nepadarė. Miškotvarkos klasika, kurios esu rimtas atstovas, jau prieš du šimtus metų yra pareiškusi, kad svarbiausia gerai sutvarkyti mišką, o ne labai tiksliai nustatyti jo tūrį.“
Tai, kad iš nustatytų faktų nereikėtų daryti apibendrintų išvadų, patvirtina ir tikrintojai. Jie pabrėžia, kad 24 biržės Alytaus, Druskininkų, Jonavos, Joniškio, Prienų, Rietavo, Šalčininkų ir Šilutės miškų urėdijose buvo atrinktos iš visų urėdijų, kuriose buvo nustatytas didžiausias trūkumas.

Tik įspėjimas tiksliau vertinti tūrį
„Aš nemanau, kad VMT, atsirinkusi urėdijas pagal didžiausius miškotvarkos bei matavimo prieš kirtimus duomenų skirtumus ir nustačiusi jose trūkumų, stengiasi įrodyti, jog tai ir sudaro tą 0,5 mln. kubinių metrų medienos. Urėdijos buvo įpareigotos pasitikrinti biržes. Manau, kad tas rezultatas bus visai kitoks. Žinoma, yra urėdijų, kuriose tokių trūkumų pastebėta, tačiau nemanau, kad tokia pat situacija visose biržėse. Patikrinimas – tai įspėjimas urėdijoms, kad jos tiksliau vertintų tūrį prieš kirtimus. Svarbiausia yra tiksliai išmatuoti produkciją ir tuomet pasižiūrėti, kiek iškirto ir kiek buvo planuota iškirsti“, – teigia Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos (LNMMA) pirmininkas Edmundas Petrauskas.
Generalinė miškų urėdija aiškina, kad matavimų neatitikimas galėjo atsirasti dėl skirtingų biržių vertinimo metodikų.
„Tiek vienas, tiek kitas matavimas yra labiau planavimo instrumentai, nes urėdijos stačiu mišku praktiškai neprekiauja. Dar negalime sakyti, kad mediena dingo, nes ji tebėra miške. Kai metai baigsis, bus matyti, kiek iškirto. Manau, kad bus nei tiek, kiek buvo suplanuota pagal miškotvarką, nei pagal plano prieš kirtimus duomenis, o tarp šių skaičių. Tai dar ne įrodymas, nes VMT nepatikrino visų biržių. Jei būtų patikrinusi visas ar parinkusi atsitiktinai, o ne blogiausias, tuomet būtų galima kalbėti apie 0,5 mln. kubinių metrų medienos trūkumą, bet jokiu būdu ne iš tų skaičių, kuriuos pateikė“, – teigia LNMMA pirmininkas.

Negalima daryti apibendrintų išvadų
Kad nereikėtų iš kelių patikrintų biržių daryti išvadų apie bendrą padėtį, pritaria ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) direktorius Albinas Tebėra. „Šio eksperimento teritorija ribota, todėl jis nėra labai patikimas. Dar gali būti ir priešingas variantas“, – sako pašnekovas.
KMAIK direktorius pripažįsta, kad matavimo metodika nėra visiškai tiksli, todėl ją reikėtų tobulinti. „Dvi institucijos dirba skirtingais metodais ir gauna tam tikrus skirtumus. Manau, kad į brandžių medynų sklypinę inventorizaciją, kurią atlieka Miškotvarkos institutas, reikėtų šiek tiek investuoti, kad ji būtų dar tikslesnė. Tuomet turėtume pakankamai gerą informaciją apie kirstinus medynus. Prieš porą metų mes atlikome Telšių miškų urėdijos medynų, kertamų plynai, tūrio vertinimo tikslumo analizę. Palyginome sklypinės medynų inventorizacijos duomenis su nukirstuose medynuose paruoštų apvaliosios medienos gaminių tūriu. Atskiruose medynuose gavome didesnes paklaidas ir su pliuso, ir su minuso ženklu, tačiau visos urėdijos mastu paklaida buvo tik 1,4 procento. Padidinus sklypinės medynų inventorizacijos tikslumą paklaidos, ypač atsitiktinės, dar labiau sumažėtų“, – teigia A. Tebėra.

Kerta blogiausius, o skaičiuoti geriausi
KMAIK direktoriaus žodžiais, visi miškininkai supranta, kad negali idealiai atitikti skaičiai, gauti išmatavus augantį ir nukirstą medį. „Korektiškai dirbant atsitiktinė paklaida svyruoja į vieną ar į kitą pusę, tačiau atlikus pakankamą matavimų skaičių, gauname gana tikslią informaciją“, – situaciją apibendrina pašnekovas.
E.Petrauskas atvirai sako, kad urėdijos labai spaudžiamos iš visų pusių ir vienas iš spaudimo kampų – nurodymas pirmiausia kirsti pačius blogiausius medynus, kurie yra sudarkyti vėjo ar ligų. „Urėdijos dažniausiai taip ir daro, o planuojama pagal vidutinius biržių rodiklius, bet ne blogiausius. Jei urėdijos kirtimams atrinko blogiausius plotus, natūraliai tūrio tiek matuojant, tiek kertant gausis mažiau, negu numatyta plane. Tačiau sveikintina, jog urėdijos rūpinasi, kad neliktų nesveikų, sudarkytų medynų miškuose“, – argumentuoja pašnekovas.
Taigi, mišką kerta, skiedros lekia. Po VMT patikros priskaldyta tiek, kad istorija tapo skiedrų burbulu. Jis arba subliukš nepasitvirtinęs, arba plyš, o lekiančios skiedros gali „nukirsti“ keletą galvų.
2014 08 13

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 08 13
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai