Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. rugpjūčio 29 d.

Brangiausi Lietuvos grybai – kaina gali siekti 1000 litų


www.GRYNAS.lt, Tomas Janonis, 2014-08-27
Jei esate entuziastingas grybautojas, turėtumėte susipažinti su grybų rūšimis, kurių verčiau nerauti ir į pintinę nedėti. Šių rūšių grybai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Ir jeigu aplinkosaugininkai patikrinę krepšelį rastų kurį nors iš šių grybų, miške praleista diena jums gali atsieiti iki 1000 litų.

Mokslininkas: masinis grybavimas kelia problemų
GRYNAS.lt pasidomėjo, kokių baravykų geriau nerinkti. Tačiau valgomų grybų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, žinoma, yra daugiau. Tačiau jie neatrodo taip estetiškai, o ir atpažinti juos nepatyrusiam grybautojui gali būti nelengva. Dar daugiau saugomų grybų rūšių yra nevalgomos, todėl šie grybai saugūs – tokių tikrai niekas nerinks.
Visgi mikologai apie valgomus Raudonosios knygos grybus daug kalbėti nelinkę. Jie mano, kad jei žmonės sužinos, kad tam tikras rūšis galima naudoti maistui, saugomų grybų dar labiau sumažės. Kaip bebūtų, saugomus grybus rinkti draudžiama. Grybavimo taisyklėse parašyta, kad „leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių grybus“.
Tačiau šio draudimo dažnai nepaiso ne tik paprasi grybautojai, kurie į krepšius saugomus grybus krauna galbūt dėl nežinojimo, bet ir gamtininkai, šias taisykles turintys žinoti mintinai.
Neseniai vienas Lazdijų rajono eigulys žurnalistams gyrėsi nuo sovietmečio kasmet prisirenkantis į Raudonąją knygą įrašytų grybų. Parsinešęs namo juos džiovina ir sūdo.
Mikologai griežtai pasisako ir dėl masinio grybautojų antplūdžio miškuose. Anot Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos jaunesniojo mokslo darbuotojo Jono Kasparavičiaus, miškui kenkia toks didelis grybautojų srautas. Galiausiai jis ir jo kolegos prašė paminėti, kad tarp valgomų saugomų grybų nėra nei vieno skanesnio ir vertingesnio už tikrinį baravyką ir kai kuriuos kitus grybus.

Gresia 1000 litų bauda
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas GRYNAS.lt savo ruožtu informavo, kad už saugomų grybų rovimą yra griežtai baudžiama. Jis perspėjo, kad tvarkos nesilaikantys grybautojai gali būti nubausti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 67 straipsnį.
Jame įrašyta, kad „neteisėtas saugomų laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas – užtraukia piliečiams įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimu ar be konfiskavimo ir pareigūnams – baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimu ar be konfiskavimo“.
Prieš kiek laiko vienas Lazdijų rajono eigulys žurnalistams gyrėsi nuo sovietmečio kasmet prisirenkantis į Raudonąją knygą įrašytų grybų. Parsinešęs namo juos džiovina ir sūdo.
Pasidomėjus, ar aplinkosaugininkai grybavimo sezono metu patikrina grybautojų krepšius, A. Vaičiūnas teigė, kad inspektoriai vykdo griežtą kontrolę, tačiau pažeidimų beveik nenustato. „Mūsų krašte saugomų grybų nėra daug. Be to, juos ir surasti nėra taip paprasta. Kita vertus, žmonės dažniausiai renka tradicinius grybus, kuriuos geriausiai pažįsta“, - sakė pareigūnas.
GRYNAS.lt pateikia draudžiamų rinkti baravykų, kuriuos lengviausia supainioti su kitomis baravykų rūšimis, sąrašą:
Bronzinis baravykas. Šie grybai sutinkami ąžuolynuose arba miškuose, kuriuose taip pat auga ir ąžuolai. Pagrindinis skiriamasis bruožas – juosvos bronzinės spalvos didelis mėsingas vaisiakūnis. Šie grybai priskiriami 2 (V) kategorijai. Tai reiškia, kad rūšis pažeidžiama, jos gausumas sparčiai mažėja.

Bronzinis baravykas
© Wikimedia Commons nuotr.
Dėmėtasis baravykas. Jie auga mišriuose miškuose šalia ąžuolų, skroblų, eglių ir liepų. Iš kitų grybų išsiskiria gelsvai žalsva aksomine kepurėle ir rausvai dėmėtu kotu. Ši rūšis priskiriama 3 (R) kategorijai. Kitaip tariant, tai yra reta rūšis, nykstanti dėl biologinių ypatybių.

Dėmėtasis baravykas
© Wikimedia Commons nuotr.
Fechtnerio baravykas. Grybai auga žolėtuose, retuose, kalkinguose, šviesiuose ąžuolynuose. Kepurėlė matinė, pilka, gelsvai pilka arba rusvai pilka. Paspaudus ji paruduoja. Kotelis iš pradžių būna geltonas, kiek vėliau – gelsvai pilkas, viduryje – raudonai rožinis. Saugomas pagal 2 (V) kategoriją.

Fechtnerio baravykas
© Wikimedia Commons nuotr.
Blyškusis baravykas. Tai ypač reta 1 (E) kategorijos rūšis, kuri yra ties išnykimo riba ir kurią galima išsaugoti tik naudojant specialiąsias apsaugos priemones. Šie grybai auga vasarą ir rudenį lapuočių miškuose, parkuose. Lietuvoje jie dažniausiai randami po ąžuolais. Šiuo metu žinomos tik dvi populiacijos.

Blyškusis baravykas
© Wikimedia Commons nuotr.
Kislusis baravykas. Taip pat labai reta 1 (E) kategorijos rūšis. Auga mišriuose ir spygliuočių miškuose, parkuose, ypač ąžuolynuose su lazdynų traku. Randamas atvirose šviesiose vietose. Kepurėlė yra vidutiniškai 5 – 12 cm skersmens dydžio. Ji tvirta ir mėsinga. Iš pradžių būna pusiau apvali, vėliau – iškili. Ir galiausiai suplokštėja, o kraštai užsilenkia žemyn. Luobelė – matinė, aksominė ir sausa. Kai palyja, ji pasidaro lipni. Kotas cilindriškas, ties pagrindu smailėjantis ir baigiasi šaknies pavidalo išauga.

Kislusis baravykas
© wikipedia nuotr.
Skroblyninis raudonviršis. 2 (V) kategorijos rūšis. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Dažniausiai aptinkami po skroblais arba lazdynais. Šie grybai mėgsta kalkingą dirvožemį. Šių grybų kotas baltas, rudai plaušuotas. Vaisiakūniai smulkesni nei kitų raudonviršių, kepurėlė pilkai ruda.

Skroblyninis raudonviršis
© wikipedia nuotr.
Tikrasis juodbaravykis. 1 (E) kategorijos rūšis. Šie grybai auga lapuočių, mišriuose ir spygliuočių miškuose. Mėgsta rūgštų dirvožemį. Šio grybo skiriamasis požymis - pilkšva trama, perlaužta ar perpjauta parausta, vėliau įgauna žalsvai melsvą ar net juodą atspalvį. Bjauroko kvapo ir skonio.

Tikrasis juodbaravykis
© wikipedia nuotr.
Raudonkepuris aksombaravykis. 3 (R) kategorijos rūšis. Grybai auga lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose. Jaunus vaisiakūnius galima supainioti su tokiais pat auksakočio aksombaravykio vaisiakūniais, ypač kol jų kepurėlės paviršius dar nesutrūkinėjęs, tačiau sporos yra didesnės. Kepurėlė rusvai raudona, kotas be tinklelio, ties viduriu raudonas. Apatinė kepurėlės pusė geltona, žalsvai geltona, trama mėlynuoja.

Raudonkepuris aksombaravykis
© wikipedia nuotr.
Grybaudami aptikę tokius grybus palikite juos augti, verčiau paieškokite mums įprastų baravykų, kurių, kaip skelbia grybautojai ir gamtininkai, šiuo metu miškuose gausu.

http://www.delfi.lt/vasara/naujienos/skaityk/brangiausi-lietuvos-grybai-kaina-gali-siekti-1000-litu.d?id=65661960#ixzz3BfeV1cEC

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 08 29
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai