Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. spalio 31 d.

Jei virstų medis


Inga Labutytė-Atkočaitienė, www.GRYNAS.lt
2014 m. spalio 30 d. 22:36


GRYNAS.lt jau rašė apie ekoteroristus - „Žemės išlaisvinimo frontą“, „Gyvūnų išlaisvinimo frontą“, organizaciją „Pirmiausia – Žemė!“ („Earth first!“) ir kitas, kurių nariai užuot žygiavę gatvėmis su protesto šūkiais išpaišytais plakatais savo nepritarimą gamtą niokojančiai veiklai išreiškia taip, kad visiems būtų aišku.
Vieną vakarą netikėtai užsiliepsnoja arklių skerdykla. Dar po kelių savaičių – didžiulius kiekius medienos perdirbanti lentpjūvė.
Žinutė trumpa ir kai kam galinti įvaryti infarktą: „Jei negirdite gyventojų protestų, vieną dieną vietoje savo „aukso kalvės“ rasite pelenų krūvą“.
Trečiadienio vakarą GRYNAS.lt turėjo galimybę peržiūrėti filmą „Jei virstų medis: Žemės išlaisvinimo fronto istorija“, kurio didžiąją dalį sudarė už padegimus nuteisto vyro ir jo artimųjų pasakojimai. Šis dokumentinis filmas, apkeliavo įvairius filmų festivalius, JAV Kino akademijos nominuotas „Geriausio dokumentinio filmo kategorijoje“. Jame pasakojama „Žemės išlaisvinimo fronto“ susiformavimo, veiklos ir organizacijos narių suėmimo istorija, sustiprinta keliais pundais skaudžių emocijų „druskos“.


Katalikiškos mokyklos auklėtinis ir verslo koledžo absolventas - ekoteroristas
JAV federaliniai agentai džiaugėsi: daugiau nei 4-erius metus įstrigęs tyrimas pagaliau išnarpliotas, „didžiausią pavojų kelianti vidinė terorizmo grėsmė“ - suvaldyta, vadinamieji ekoteroristai nusiųsti į kalėjimus.
Taip, jie spustelėjo mygtuką, aktyvavusį sprogstamuosius užtaisus prie universiteto, tuopų auginimo įmonės, didžiulės lentpjūvės, arklių skerdyklos ir netgi 12 milijonų vertės kainavusio slidinėjimo kurorto (už tai, kad siekiant daugiau vietos kurortui ir trasoms buvo masiškai kertami medžiai).


Tačiau ar tikrai jų veiksmus galime sulyginti su šaltakraujiškais teroro aktais?
„Niekas nežuvo, niekas nenukentėjo. Tiesiog supleškėjo kažkieno turtas. Ir mane vadina teroristu, man gresia įkalinimas iki gyvos galvos plius 300 metų“, - filme savo situaciją trumpai pristato buvęs „Earth liberation front“ („Žemės išlaisvinimo fronto“) narys Danielis McGowanas.
Jau po filmo parengtuose interviu režisierius Marshallas Curry prisipažįsta, jog tai jį suintrigavo.
„Mane sudomino tai, kas griauna mūsų stereotipus. Kaip? Šis vyrukas, baigęs katalikišką mokyklą ir verslo studijas koledže, kuris galėtų būti bet kurio iš mūsų jaunesnis brolis ar kolega, kaltinamas ekoterorizmu ir jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos?“, - retoriškai klausia M. Curry.

Aktyvistai, talžomi bananais ir apipurškiami dujomis
Niekas nesiginčys, kad svetimo turto naikinimas, sabotažas – nusikaltimas. Tačiau filme demonstruojami vaizdai ir atskleidžiami faktai parodo ir tą pusę. Tą jėgą, kuri mūru stoja už verslininkų, politikų interesus.
Senas Judžino (Eugene, miestelis Oregono valstijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose) gyventojas Timas Lewisas, iki šiol gyvenantis mažoje trobelėje tarp milžiniškų sekvojų, pasakoja, kaip pirmieji labiau atgimusį hipių judėjimą primenantys aktyvistai įsikorė į miestelio medžius.
Didelius, gražius lapuočius buvo nuspręsta nukirsti vien tam, kad šalia įsikūrusi įmonė galėtų toje teritorijoje įsirengti savo automobilių stovėjimo aikštelę.
Miesto tarybos posėdžio, kuriame savo nuomonę galėtų išsakyti ir miestiečiai niekas nelaukė – medžius nusprendė iškirsti tuoj pat. Iki tarybos posėdžio buvo likusi viena diena.
Tą parą medžius „pasaugoti“ į juos įsilipdami nusprendė keli aplinkosaugos aktyvistai. Prieš juos buvo pasiųsta policija. Liudininkai pasakoja, kaip pareigūnai pjaustė aktyvistų kelnes ir purškė jiems po drabužiais pipirines dujas. Vienam jų, ypač atkakliam vyrui, ant odos išpurkšta keliolika flakonų.
Jaunuoliai buvo drastiškai traukiami iš medžių ir netrukus sudžeržgus benzininiams pjūklams medžiai nuvirto. Už plieninių tvorų susirinkusi minia šaukė: „Ką jūs darote?! Palikite žmones ramybėje!“
Filme gausu ir vaizų, kaip protestuotojai lupami bananais, ašarinės dujos jiems purškiamos tiesiai į akis. Jauni žmonės mėgina nuo smūgių atsiginti prisidengdami dviračiu ir klykdami maldauja jų nežaloti - jų tikslas tiesiog apsaugoti gamtą nuo naikinimo.


Problema išspresta - per vieną naktį
Žinoma, susitikus dviem pusėms visuomet yra dvi versijos. Kalbinami policijos pareigūnai teigia, jog į juos mėtyta akmenimis ir degančiais daiktais.
Tačiau ši situacija rodo, kad sustabdyti verslo ar valdžios sprendimų vykdymą taikiais protestais labai sudėtinga. Gal netgi neįmanoma.
„Kai rėki iš visų plaučių ir niekas tavęs negirdi – ką tada reikėtų daryti?“,- retoriškai klausia Danielis McGowanas, ekoterorizmu kaltinamas vyras, sėdėdamas savo namuose su sekimo prietaisu ant čiurnos.
Jo artimieji Danielį apibūdina kaip rūšiavimo maniaką, visiškai į aplinkosaugines idėjas panirusį žmogų, netgi vestuvinį žiedą pasigaminusį iš perdirbtų metalų lydinio.
Dar vienas pavyzdys: Oregono valstijoje laukiniai arkliai buvo gaudomi ir tempiami į skerdyklą. Kodėl? Na, juk tai pinigų maišeliai šuoliuojantys po lygumas ant keturių kanopų.
Ištisą dešimtmetį vietos gyventojai tokio verslo įkūrėjams siuntė prakeiksmus protestuose, rašė vietos valdžios institucijoms laiškus.
Ir čia išdygo „Žemės išlaisvinimo fronto“ vyrai. Cavelo Westo skerdykla ir mėsos pakavimo fabrikas supleškėjo per vieną 1997-ųjų naktį naktį, šio verslo savininkas jos nebesugebėjo atstatyti.
Pastato vertė buvo apie vienas milijonas JAV dolerių.
Taigi šį įvykį ekoterorizmu kaltinami aktyvistai pateikia kaip savo veiksmų pateisinimą: laukinę gamtą tiesiogiai naikinantis objektas labai paprastai sunaikintas brutalia jėga ir nusikalstamu elgesiu, o ne taikiais protestais.


Vietoj 500 metų medžio pasodina 6 naujus
Tokie „laimėjimai“ įkvėpė „Žemės išlaisvinim fronto“ narius ir jie toliau laistėsi benzinu bei montavo savadarbius padegimo prietaisus. Filme matyti, jog daugumai jų sukonstruoti buvo panaudoti tušti plastikiniai indeliai. Kitaip tariant, padegėjai ir tokiose situacijose nepamiršdavo atliekų perdirbimo būtinybės.
Gamtos išsaugojimo brutaliomis priemonėmis siekę atkyvistai tikina, kad prieš kiekvieną padegimą kruopščiai šniukštinėdavo pastatą kelias valandas – kad jame nebūtų nė gyvos dvasios, nei apsaugos darbuotojų, nei valytojų.
Režisierius išklauso visas puses: policininkus, tyrėjus, praktiškai visus verslininkus ar kirtėjus, kuriems priklausė sudegęs turtas.
„Atrodo, kad mes ateiname iš šluojame viską. Bet juk mes suvokiame, kad norint ką nors nukirsti reikia medžių. Todėl vieną nukirtę pasodiname šešis. Mes suprantame, kad niekam nepatinka kirtavietės vaizdas“, - filme tikina medienos perdirbimo įmonės atstovas.
Greičiausiai tai tiesa, nes ir JAV, ir Lietuvos įstatymuose įtvirtinta sąlyga mišką po kirtimo atsodinti.
Tačiau kirtėjai rėžia 500 metų senumo sekvojas – medžius kurių vos vieno kamieno pakanka miškovežiui pakrauti.


Padegė niekuo dėtą tuopų želdyną
„Žemės išlaisvinimo frontas“, vedamas didelių užmojų ir aplinkosauginių idėjų, vis tik skilo į priešingas stovyklas.
Tai teisiamo Danielio McGowano teigimu įvyko po 2000-aisiais padegto Minesotos universiteto Žemės ūkio mokslų padalinio.
Lygiai tą pačią naktį padegtas ir tuopų ūkis Viskonsine. Aktyvistai galvojo, jog šie medeliai išvesti pasitelkus genų inžineriją (už tokius mokslinius darbus padegtas ir Minesotos universitetas), tačiau paaiškėjo, jog tai – klaidinga informacija.
Būtent tuomet Danielis McGowanas suprato klydęs ir sunaikinęs iš tiesų niekuo gamtai nenusikaltusių žmonių turtą.
Bylos eigoje irgi yra įdomių detalių. Vienas iš organizacijos narių, priklausomas nuo narkotikų, buvo užspeistas į kampą tyrėjų, tvirtinančių, kad jie viską žino.
Vyras viską prisipažino, ir dar sutiko dėvėdamas „blakę“ aplankyti visus buvusius bendražygius.
Tokiu būdu bendražygiai ir pateko į kalėjimą, nes iki šio vyruko liudijimo prieš buvusius draugus teisėsaugininkai neturėjo už ko užsikabinti. Jei ne hipis su gitara, kažkada statęs medinius fortus ant kelio siekdamas sustabdyti miškovežius, galbūt šio judėjimo nariai iki šiol būtų neišaiškinti.
„Jie viską darė kaip tikri profesionalai: priemones padegimui pirkdavo skirtingose, viena nuo kitos nutolusiose parduotuvėse, pranešimus išplatindavo per atstovą, kuris tikino gaunantis anoniminius laiškus“, - kalbėjo Kirkas Engdallas, teisininkas, šioje byloje atstovavęs JAV.
Beje, šis vyras filme pripažino, kad didžiąją dalį tyrimo „Žemės išlaisvinimo fronto“ narius laikė nusikaltėliais. Tačiau pradėjęs su jais kalbėtis, suvokė jų motyvus. Šios organizacijos aktyvistai buvo žmonės, dirbantys atsakingose pareigose, turintys šeimas, vaikų.
Vyras filmo kūrybinei grupei aptakiai pripažįsta, kad galėtų pateisinti jų veiksmus.
D. McGowanas buvo nuteistas kalėti 7-eriems metams (užuot iš pradžių siūlyto įkalinimo iki gyvos galvos). Šiuo metu jo bausmė kaip tik turėtų eiti į pabaigą. Kiti organizacijos nariai gavo mažiau – nes sutiko liudyti prieš buvusius draugus ir sudaryti savotišką taikos sutartį su tyrėjais.
Na, o kovotojas už gamtą, priklausomas nuo heroino, kuris atvedė teisėsaugininkus į buvusių „ŽIF“ narių namus ar darbovietes, išsisuko nuo įkalinimo bausmės.


Ar naftos išsiliejimas - mažesnis nusikaltimas?
„Kirtėjai nušluoja ištisus hektarus seniausio miško. Naftos kompanijos padaro gamtai milijardinės žalos, kai įvyksta išsiliejimas. Ir ką? Ar į jų darbovietes įsibrauna FTB, surakina juos antrankiais ir uždaro į areštinę? Ar jiems gresia įkalinimas iki gyvos galvos? Ne! Jie atsiperka bauda. Tada persikelia į kitą vietą ir ramiai tęsia savo veiklą“,- sako Judžino valstijos gyventojas Timas Lewisas.
Tenka pripažinti, kad teisinėje valstybėje iš tiesų taikomi dvigubi standartai. O tie, kurie nusprendė kovoti už gamtą brutalumu ir agresiją, tiesiog nebuvo atradę efektyvesnio būdo.
Filmas „Jei virstų medis: Žemės išlaisvinimo fronto istorija“, yra dalis „Žaliosios programos“, kurią remia visos šalies miškų urėdijos ir Aplinkos ministerija.
Šios programos filmuose nagrinėjama miškų išsaugojimo ir naikinimo problematika, pirmykščių gyventojų, išlaikiusių glaudų ryšį su mišku, gyvenimas.
Festivalis „Nepatogus kinas“ jau baigia filmų peržiūras sostinėje, tačiau „Žaliosios programos“ filmai toliau bus rodomi daugelyje kitų miestų: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje ir Anykščiuose.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 10 31
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai