Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. lapkričio 11 d.

40 metų jubiliejų minintis Aukštaitijos nacionalinis parkas prisimena savo istoriją: yra kuo didžiuotis


Aukštaitijos nacionalinio parko ištakos – dar 1960 metais. Tada buvo įsteigti Ignalinos kraštovaizdžio ir Ažvinčių girios botaninis-zoologinis draustiniai. Jie vėliau tapo nacionalinio parko pagrindu.
1974 m. po ilgų diskusijų buvo patvirtinta pirmoji Lietuvos nacionalinio parko planavimo schema, parengta Lietuvos statybos ir architektūros mokslinių tyrimų institute.
Ginčų būta ir dėl nacionalinio parko pavadinimo. Jau tada brendo mintys apie kitų nacionalinių parkų steigimą, todėl parką norėta pavadinti pagal regioną – Aukštaitijos vardu. Bet jis buvo pavadintas Lietuvos TSR nacionaliniu parku. Tai buvo trečiasis nacionalinis parkas TSRS (po Estijos ir Latvijos). Aukštaitijos nacionaliniu parku tapo tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę – 1991 metais.
Nacionalinis parkas buvo įkurtas, siekiant išsaugoti bei atkurti Aukštaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus bei juos tausojančiai naudoti. Tai ežerų kraštas, kur tyvuliuoja 126 ežerai ir ežerėliai. Vanduo semia net 15 procentų parko teritorijos. Didžiausias ežeras yra Kretuonas – 829 ha. Tauragno ežeras yra giliausias ne tik parke, bet ir Lietuvoje (gylis – 62,5 m).
Teritorijos paviršių suformavo ledynai, visiškai pasitraukę prieš 14 tūkstančių metų, todėl reljefas yra labai raižytas ir įvairus. Paskutiniojo apledėjimo metu susidarė ežeringos moreninės aukštumos, o ledyno pakraštį ženklinantis Šiliniškių gūbrys Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiui suteikia savitumo ir vilioja turistus.
Dėl savo geomorfologinės praeities Aukštaitijos nacionalinis parkas išsiskiria savo gamtinių salygų įvairove. Čia galima atrasti beveik visų Lietuvoje esančių gamtos buveinių ir dirvožemių tipus. Todėl parke auga tiek stepių, tiek tundrų augalija, o prieglobstį suranda netgi labai retos nykstančios paukščių ir gyvūnų rūšys.
Aukštaitijos nacionalinis parkas įkurtas kalvotoje ir miškingoje Rytų Lietuvos teritorijoje, maždaug 100 km atstumu į šiaurę nuo Vilniaus, trijų administracinių rajonų (Ignalinos, Utenos ir Švenčionių) sandūroje. Tai antras pagal plotą nacionalinis parkas Lietuvoje - užima 40,5 tūkst. ha plotą, vandenys užima 15,5 proc., miškai – 70 proc. teritorijos. Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija įsikūrusi Palūšėje.
Konferenciją ,,Pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas – vakar, šiandien, rytoj“, kuri vyks lapkričio 11 d. 16 val. Vilniaus rotušėje, organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, kuruojanti Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų veiklą.

1974 m. kovo 29 d. tuometinės Vyriausybės nutarimu Nr. 124 Ignalinos, Utenos ir Švenčionėlių miškų ūkių teritorijų dalyje buvo įsteigtas Lietuvos nacionalinis parkas (toliau –LNP). Didžiausia Lietuvos nacionalinio parko teritorijos dalis priklausė Ignalinos miškų ūkiui, kuriam vadovavo Edmundas Kapturauskas.
„Įkūrus ūkio teritorijoje parką buvo padaryti ir administraciniai Ignalinos miškų ūkio pakeitimai: iš Utenos miškų ūkio prie Ignalinos miškų ūkio buvo prijungtos parko teritorijai priklausančios Daunorų ir Minčios girininkijos, iš Švenčionėlių miškų ūkio gamybinio susivienijimo (toliau – MŪGS) – Kaltanėnų girininkija. Švenčionėlių MŪGS perduota Adutiškio girininkija. Taip visa Lietuvos nacionalinio parko teritorija įėjo į Ignalinos miškų ūkio teritoriją“,- dalinasi prisiminimais apie parko steigimą E.Kapturauskas. Ūkininkavimas Ignalinos miškų ūkyje išsiskyrė į dvi dalis: Lietuvos nacionalinio parko teritorijoje miškų ūkio veikla daugiau buvo nukreipta gamtosauginių ir socialinių reikmių tenkinimui, o likusioje veiklos teritorijoje – ekonominių reikmių tenkinimui.
Anot E. Kapturausko, vienas iš pirmųjų iššūkių tvarkant Lietuvos nacionalinio parko teritoriją buvo miško kelių tinklo sutvarkymas. Parko teritorijoje esantys miško keliai neatitiko keliams taikomų reikalavimų, todėl buvo imta juos tvarkyti, o kur įmanoma tiesti naujas kelių atkarpas. Buvo siekiama, kad parko teritorijoje kovai su medienos kenkėjais nebūtų naudojamos arba minimaliai naudojamos cheminės medžiagos, stengiamasi jas pakeisti biologinėmis priemonėmis. Visa ūkinė veikla LNP teritorijoje buvo derinama su parko direkcija.
Labai radikalus miškų administravimo pakeitimas buvo atliktas 1991 m. Tuomet pasirinktas naujas parko modelis parko miškus pavedant tiesiogiai valdyti bei juose ūkininkauti Aukštaitijos nacionalinio parko administracijai (toliau – ANP). Tokiu būdu valstybinių miškų priežiūra, auginimu bei tvarkymu parko teritorijoje rūpinosi pati Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija. 2004 m. Aukštaitijos nacionalinio parko miškai buvo sugrąžinti VĮ Ignalinos miškų urėdijai ir valstybinės reikšmės miškai vėl atsidūrė vienose rankose.
Šiuo metu Ignalinos miškų urėdija, ūkininkaudama Aukštaitijos nacionalinio parko miškuose, visus savo veiksmus derina su ANP direkcija. Glaudžiai bendradarbiaujama rekreacinės infrastruktūros gerinimo srityje, bendromis jėgomis vykdomi gamtotvarkiniai projektai, atliekami kraštovaizdžio kaitos darbai.

Ignalinos miškų urėdijos informacija

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 11 11
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai