Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. gruodžio 2 d.

Ar tikros penkių procentų ašaros?



„Ūkininko patarėjas“, Polikarpas Ragožis, 2014 11 29


Nekilnojamojo turto registro 2014 m. sausio 1 d. duomenimis, privačių miškų plotas Lietuvoje buvo 824028,0745 ha, o savininkų skaičius artėja prie ketvirčio milijono. Valstybiniai miškai užima apie 1,2 mln. ha.
Miškų savininkai vis bėdoja, kad Vyriausybė neskiria jiems reikiamo dėmesio, o visa sovietmečiu sukurta infrastruktūra atiteko valstybinių miškų valdytojams. Pastarieji skundžiasi, kad jiems tenka rūpintis visų miškų sanitarine būkle, saugoti miškus nuo augalų kenkėjų, gaisrų, tiesti naujus ir taisyti esamus miško kelius ir daug kitų darbų atlikti. Tam urėdijos skiria milijonus litų, o privatūs asmenys – nė cento. Valstybiniai miškai moka ir tris kartus didesnius mokesčius negu privatūs. Tad Seimas ir priėmė Miškų įstatymo 7 str. 2 dalies pataisas, kuriomis nustatytas papildomas 5 proc. mokestis privačių miškų savininkams iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) sukėlė didžiausią triukšmą: ar politikai jiems specialiai mokesčių naštą didina pataikaudami valstybiniams urėdams, kurie esą siekia privatininkus stumti lauk iš miško verslo.
Šio šeštadienio „Ūkininko patarėjas“ klausia: „Ar pritariate naujam 5 proc. mokesčiui už iš privačių miškų parduotą medieną ir nenukirstą mišką?“


Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas SALAMAKINAS: „Ir privačių miškų savininkai privalo prisidėti prie miško infrastruktūros išlaikymo. Valstybiniai miškai nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, kai tik šis mokestis buvo įvestas, jį moka, o privačių miškų savininkai to išvengdavo. Kai surengdavome komiteto išvažiuojamuosius posėdžius ir lankydavomės miškuose, matydavome išmaltus kelius, nesutvarkytą kitą infrastruktūrą. Ir tai būdavo po to, kai miško savininkas, išsikirtęs mišką, išveždavo medieną. Likdavo taip išmaišytas kelias, kad juo galima nebent tanku išvažiuoti. Todėl komitetas nusprendė, kad ir privačių miškų savininkai penkiais procentais nuo parduotos medienos turi prisidėti prie miškų infrastruktūros gerinimo. Ir šie pinigai nebus skirti nei pravalgyti, nei priemokoms, jie liks miške. Kalbant apie infrastruktūrą, reikia turėti omenyje ne tik kelių priežiūrą, bet ir miško apsaugos nuo kenkėjų priemones, melioracijos įrangos tvarkymą, priešgaisrinę apsaugą. Šie darbai būdavo atliekami iš valstybinių miškų lėšų, kurias sudarydavo būtent tie 5 proc. atskaitymai už parduotą medieną ir nenukirstą mišką. Bet šių lėšų nepakanka. Todėl reikėjo apsispręsti, ar prašyti pinigų iš biudžeto, ar pareikalauti, kad ir privačių miškų savininkai prisidėtų. Jeigu žmogus per savo amžių nekirs to miško, tai jis ir nemokės tų 5 procentų. Šis mokestis skaičiuojamas tik nuo nukirstos medienos. Čia nėra kasmetis mokestis, o mokestis tik realizavus medieną. Aplinkos ministerijos Miškų departamentas buvo įpareigotas parengti tvarką, kaip Seimo priimtos įstatymo pataisos turi būti įgyvendintos. Prašiau, kad rengiant šį dokumentą dalyvautų ir privačių miškų organizacijų atstovai, kad jie patys matytų, kam tie pinigai panaudojami, kad jie įsitikintų, jog lėšos tikrai grįžo į mišką. Tie 5 procentai nėra tragedija. Nė vienam miško savininkui, jeigu jis nekirs miško, nereikės mokėti nei už kelių tvarkymą, nei priešgaisrinę apsaugą ir kitus visam miškų masyvui bendrus darbus. Buvo siūlytas 10 proc. mokestis, bet komitete nusprendėme, kad užteks ir penkių procentų. Žinoma, yra labai tvarkingų miško savininkų, kurie sutaiso subjaurotus kelius. Bet jeigu jam tenka tvarkyti kelių kilometrų kelią, tai prireiks daugiau lėšų negu kainuotų jo iškirsta mediena. O kai įsigalios 5 proc. mokestis, keliai bus taisomi iš to fondo.“


Aplinkos viceministras Linas JONAUSKAS: „Kai Vyriausybei teikėme nutarimo projektą dėl mokesčio miškų savininkams už parduotą medieną ir statųjį mišką, Aplinkos ministerijos pozicija buvo šiek tiek kitokia. Mes sakėme, kad pirmiausia reikia apskaičiuoti, kiek tiksliai reikėtų – 5 ar 6 procentų. Tai vienas dalykas, o antra - ne Aplinkos ministerija priėmė tas Miškų įstatymo 7 str.2 dalies pataisas. Kodėl nustatyta būtent tiek procentų, reikėtų klausti Seimo narių – minėtų pataisų iniciatorių. Vienas jų –Algimantas Salamakinas.
Kadangi jau priimtos įstatymo pataisos, tie pinigai bus naudojami miško keliams tvarkyti. Ne paslaptis, kad rudenį ir pavasarį keliai išbjaurojami, tampa neišvažiuojami. Žmonės, kurie naudojosi tais keliukais, negali pasiekti nei savo darbovietės, nei grįžti namo po darbo. Tad surinktų pinigų pagrindinė paskirtis tokia ir būtų.
Aplinkos ministerijos pozicija buvo tokia, kad 5 proc. nėra tikslus skaičius, raginame, kad būtina suskaičiuoti tiksliai. Tada būtume ir pasakę, kad tokiam ir tokiam skaičiui pritariame. O dabar procentai nustatyti be jokių skaičiavimų. Todėl 5 proc. mes nepritariame, o ir patys privačių miškų savininkai yra pasakę, kad tokie mokesčiai turėtų būti numatyti infrastruktūrai kurti, galbūt privačių miškų savininkų organizacijoms steigti ir kitoms reikmėms. Tad mokestis reikalingas, bet koks – kitas klausimas.
Aplinkos ministerija parengė ir jau išsiuntė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo siekiama išvengti dvigubo ar trigubo parduodamos medienos apmokestinimo.“


Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas dr. Algis GAIŽUTIS: „Lietuvos miško savininkų asociacija tokiam mokesčiui prieštaravo nuo pat pradžių ir ne tik dėl to, kad šis mokestis įvedamas vienai socialinei grupei – privačių miškų savininkams, bet ir todėl, kad nėra paremtas jokia logika, kodėl jis toks turėtų būti. Buvo deklaruojama, kad tai bus panaudota keliams tvarkyti. Pasirodo, kad keliams tvarkyti šias lėšas nėra taip paprasta panaudoti. Mes sakėme, kad tai menkina viso sektoriaus konkurencingumą. Pavyzdžiui, Latvijoje galima atskaičiuoti nuo gautų pajamų dalį išlaidų ir tada mokestis iš viso mokamas 7,5 proc., o pas mus jau šiandien mokama 15 proc., o dar pridėjus nuo apyvartos, ne nuo pelno 5 proc., susidaro 20 proc. t.y. penktadalis gautų pajamų. Tai yra daug. Taigi tas papildomas mokestis yra iš piršto laužtas ir dvelkia populizmu. Didelės naudos jis neduos šios šakos ekonomikai. Mes savo nuogąstavimus esame išdėstę raštu. Vyriausybė turėtų nustatyti tvarką, kaip tą mokestį rinkti, kaip jį panaudoti. Kai pradėjome kalbėti su Vyriausybe, išaiškėjo, kad gali būti ir dvigubas apmokestinimas ir kad tos lėšos nebus skirtos deklaruotiems tikslams. Ši įmoka Miškų įstatyme buvo nustatyta urėdijoms, valstybinių miškų valdytojams už miško išteklių naudojimą. Valstybinių miškų valdytojų rėmėjų iniciatyva mokesčiai valstybinių miškų urėdijoms buvo sumažinti 10 mln. Lt. Matyt, buvo pasiūlyta surasti šaltinį, iš kurio būtų galima kompensuoti šią sumą. Todėl ir buvo pakišta mintis apmokestinti savininkus. Bet šis sumanymas negyvybingas.“


Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėja Vilija MASAITIENĖ: „Įstatymas įsigalios nuo 2015 m. sausio 1 d. Dabar Seimo pavedimu rengiame poįstatyminius aktus. Dirbame, kad jie būtų kuo aiškesni miško valdytojui ir savininkui. Taip pat stengiamės suprantamai išdėstyti, kur tie pinigai, sumokėti į valstybės biudžetą, bus panaudojami, kokiems tikslams. Rengiant poįstatyminius aktus dalyvauja visos miško savininkus jungiančios institucijos. Įstatymo komentuoti aš nenorėčiau.“
Generalinės miškų urėdijos vyriausiasis patarėjas Andrius VANCEVIČIUS: „Priimtą įstatymą reikia vykdyti, o ne svarstyti, geras jis ar ne. Kokia to mokesčio skyrimo tvarka, nustatys Aplinkos ministerija. Su privačiais miškais mes nieko bendro neturime, išskyrus tai, kad juos nemokamai konsultuojame, privačių žemių savininkams padedame įveisti miškus, rūpinamės priešgaisrine apsauga. Tai ir viskas. Kaip teisininkas sakau, kad įstatymą reikia vykdyti.“


Miško savininkas iš Raseinių r. Vytautas BARTUSEVIČIUS: „Į šį Seimo sprendimą žiūriu neigiamai. Mišką reikia puoselėti kelis dešimtmečius, kol jis tampa prekinės vertės. Yra projektiniai reikalavimai, kuriuos privalome vykdyti, ir už tai niekas mums nekompensuoja. Žemdirbiams skiriamos įvairios išmokos, o mes nieko negauname. Nieko negauname už savaiminių medelynų ugdymą, sanitarinius kirtimus, kai reikia traukti nukirsto medžio liemenį per tankynę. Tokiais atvejais technikos nepanaudosi.
Man atrodo, kad Seimas priėmė šią nuostatą visiškai neįsigilinęs. Jeigu tie Seimo nariai patys susidurtų su šiuo darbu, ko gero, reikalautų pridėti tuos 5 proc. už miško priežiūrą. Aš turiu 100 hektarų miško. Tačiau jį galima bus vadinti mišku gal už 50 metų. Dabar tai maži, neseniai pasodinti ir savaime kai kur išaugę medeliai. Miškas įveistas pelkėje, kurios plotas – apie 70 hektarų. Pirmiausia reikėjo nutiesti kelius, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti tą mišką prižiūrėti. Į kelius teko nemažai investuoti, o niekas nepadėjo. Viską dariau savo lėšomis. Ir dabar jokių pajamų neturiu, tik išlaidas. Tad apie kokius papildomus 5 proc. mokesčius čia galima kalbėti?“

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 12 02
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai