Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. gruodžio 8 d.

Kviečia minėti kalėdinę laisvės gynėjų pergalę

„Lietuvos žinios“, Daiva BARONIENĖ, 2014-12-06

Šalia vasarą Antazavės šile atstatytos partizanų žeminės prieš Kalėdas bus paminėtas partizanų pergale pasibaigęs Šilo mūšis. Antrąją Kalėdų dieną sueis 70 metų, kai 100 Zarasų krašto partizanų, užpultų keliskart didesnio okupacinės kariuomenės būrio, sugebėjo jam pasipriešinti. Partizanai prarado vos vieną saviškį ir sunaikino nemažą priešų būrį. Į Lietuvos pasipriešinimo kovų istoriją ši pergalinga kova įėjo Šilo mūšio pavadinimu. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Šilo mūšio metinės iškilmingai minėtos jau du kartus. Rengiantis šių metų mūšio minėjimui vasarą organizuota talka ir atstatyta partizanų žeminė. Prie jos susirinkti gruodžio 20-ąją kviečiami visi, panorusieji prisiminti žmones, kurių dėka turime laisvę.

Atkuriama istorija

Šilo mūšiui skirtą minėjimą rengia Zarasų miškų urėdas, šio rajono savivaldybės tarybos narys, pasipriešinimo kovos dalyvių sūnus, tremtyje Magadano srityje pasaulį išvydęs Rimantas Jurevičius. Jis LŽ teigė nuo pat Atgimimo laikų pradžios dedantis pastangas įamžinti Šilo mūšio vietą. Šio žmogaus iniciatyva mūšio vieta pirmąsyk buvo pažymėta 1994-aisiais. 1999 metais būta ir pirmojo bandymo atstatyti partizanų žeminę. Po aštuonerių metų ji buvo restauruota, o šią vasarą gausiai lankoma Šilo mūšio vietos žeminė perstatyta iš naujo. Žeminė, kaip ir pati Šilo mūšio vieta, įtraukta į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. R. Jurevičius pasakojo, kad Šilo mūšis 1944-aisiais prasidėjo tada, kai keli į mišką pasitraukę partizanai sumanė grįžti namo ir atsinešti jų Kūčių stalui paruoštų patiekalų. Iš miško išėję kovotojai buvo priešų pastebėti, į juos imta šaudyti, vienas partizanas tuomet buvo sužeistas, o kitas paimtas į nelaisvę. Kaip partizanai ir tikėjosi, Kalėdų rytą juos apsupo gausus NKVD dalinių būrys ir pradėjo šaudyti. Kova truko iki pat antrosios Kalėdų dienos vakaro. Žinoma, kad atsišaudydami Lietuvos partizanai nukovė nemažai priešų, nors tikslus žuvusiųjų skaičius nežinomas. „Apie pergalę Šilo kautynėse man, dar vaikui, pasakojo patriotiškai nusiteikę žmonės. Suaugęs ir sulaukęs Lietuvos laisvės, nutariau kautynių vietą įamžinti“, - teigė Zarasų miškų urėdas.

Gausiai lankoma

R. Jurevičius sakė, kad pirmosios jo iniciatyva atstatytos partizanų žeminės buvo gana trumpaamžės. „Žeminėms labai svarbi ventiliacija, tai puikiai žinojo kovotojai, bet nežinojome mes, jų atstatinėtojai“, - kalbėjo R. Jurevičius. Jis prisiminė, kad statant pirmąsias žemines jų stogai buvo apkasti žemėmis ir todėl gana greitai sutrešo. Šią vasarą atstatant partizanų žeminę, jau buvo montuojamos perdangos su oro tarpais. Tai kultūros vertybe pripažintam statiniui užtikrins ilgaamžiškumą. „Man svarbu, kad pasipriešinimo kovų istoriją kuo geriau pažintų mūsų jaunoji karta, tad atstatyti žeminę kviečiau jaunuosius šaulius, drauge dirbo ir kariai savanoriai, ir mes, miškininkai“, - teigė urėdas. Anot R. Jurevičiaus, Šilo mūšiu garsioje vietovėje iš viso būta penkių žeminių. Vienoje buvo saugojami šaudmenys ir maistas, trijose jų gyveno partizanai, o dar vienoje, dabar atstatytoje, rinkosi kovotojų štabas, vadovaujamas vietinio ruso Mykolo Kagano-Mutkos. R. Jurevičiaus surinktomis žiniomis, Šilo mūšį laimėję Lietuvos partizanai pasitraukė į Šimonių girią. „Džiaugiuosi, kad kaimynai anykštėnai Šimonių girioje atkūrė partizanų kovų taką. Viliuosi, kad ir mes, atstatę žeminę, bendru darbu prisidėsime prie Lietuvai svarbaus istorinio laikotarpio pristatymo šių dienų visuomenei“, - pasakojo urėdas. Jis pabrėžė, kad vos už trijų kilometrų nuo Zarasų rajono Antazavės miestelio, Sartų regioninio parko ribose esanti Šilo mūšio vieta, į kurią veda nuorodos, yra gausiai lankoma. „Todėl tikiuosi nemažai žmonių atvyksiant ir į Šilo mūšio 70-mečio minėjimą, kuris gruodžio 20-ąją prasidės 10 valandą šv. Mišiomis Antazavės bažnyčioje”, - kvietė R. Jurevičius. Vėliau bus lankoma Šilo mūšio vieta, o iš jos grįžus į Antazavę vietos gimnazijoje bus pristatyta kraštotyrininko Jono Nemanio Šilo mūšiui, krašto rezistencijai ir patirtam genocidui skirta knyga.


     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 12 08
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai