Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. gruodžio 9 d.

Sėkmingai urėdijos veiklai būtini pamatuoti sprendimai

„Statyba ir architektūra“, 2014 12 01

Medienos ruoša – labai svarbi miškų urėdijos veiklos dalis. Tačiau ne mažiau miškininkų laiko, profesionalumo, pastangų reikalauja miškų atkūrimas ir naujų įveisimas, rekreacinių objektų, miško kelių priežiūra bei remontas, darbas su privačių miškų savininkais, įvairių projektų administravimas. Žiemą į miškininkų darbų sąrašą įtraukiamas miško kelių valymas nuo sniego, šiltuoju metų laiku – sanitarinė miškų apsauga, taip pat apsauga nuo gaisrų.

Nors Marijampolės miškų urėdija, skaičiuojanti 95 metus, neturi savo medelyno, nepatogumo dėl to nejaučia ir pavasariniam miškasodžiui ruošiasi atsakingai. Mat marijampoliečiai miškininkai gretimas urėdijas aprūpina kokybiškomis sėklomis, o vėliau iš jų įsigyja reikalingų sodmenų.

Miškuose darbuojasi ištisus metus
Marijampolės miškų urėdijos administruojama teritorija driekiasi per keturias savivaldybes: Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Vilkaviškio rajono. Iš viso Marijampolės miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje yra 33,5 tūkst. hektarų miškų. Iš jų 22,9 tūkst. hektarų valstybinių miškų valdo miškų urėdija, 4,1 tūkst. hektarų miškų rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti, o likę – privatūs miškai.
Bendras saugomose miškų teritorijose ir miškų su apribotu ūkiniu režimu plotas Marijampolės miškų urėdijoje yra beveik 15 tūkst. hektarų, arba 45 proc. visų miškų urėdijos miškų (šalies vidurkis 33,3 proc.). Rezervatiniai miškai Marijampolės miškų urėdijoje užima 1228 hektarų plotą, specialiosios paskirties miškai – 4566 hektarus (iš jų draustinių miškai – 3552 hektarus), apsauginiai miškai – 3342 hektarus (iš jų draustinių miškai – 846 hektarus), ūkiniai miškai – 13 795 hektarus.
Urėdijos valdomi valstybei priklausantys miškai suskirstyti į 7 girininkijas (Vilkaviškio, Sasnavos, Varnabudės, Pajevonio, Kalvarijos, Buktos ir Šunskų) ir 16 eiguvų. Vidutinis girininkijos plotas yra 3,6 tūkst. hektarų, eiguvos – 1,6 tūkst. hektarų. Urėdijos miškai sertifikuoti pagal „Forest Stewardship Counci“ – FSC tarptautinę miškų sertifikavimo sistemą.
2013 metais urėdijoje iškirsta 79,6 tūkst. kubinių metrų apvaliosios medienos. Didžiąją dalį sudarė padarinė, likusią – malkinė mediena. Parduota 75 tūkst. kubinių metrų apvaliosios medienos. Urėdija sudariusi medienos prekybos sutartis tik su Lietuvos pirkėjais, tačiau žinoma, kad apie 15,6 tūkst. kubinių metrų apvaliosios medienos pirkėjai neperdirbę išvežė į kitas Europos šalis ir Kiniją. Beveik visiems medienos ruošos darbams urėdijos administruojamuose miškuose atlikti samdomos rangos įmonės.
Marijampoliečiai miškininkai 2014 metais atkūrė 207,7 hektaro miškų: maždaug 82 hektarus pasodino, apie 55 hektarus paliko savaime atželti, dar 71 hektarą atkūrė taikydami mišrų būdą, kai dalis ploto sodinama, o kita dalis paliekama savaime atželti.
Šiais metais 72 hektarų plote bus taikomos miško žėlimą skatinančios priemonės. Dar 56,5 hektaro miškų įveisti naujai.
2002–2014 metais miškininkai iš viso įveisė 854,5 hektaro naujų miškų. Tikimasi, kad didinant Lietuvos miškingumą įveisiamų naujų miškų plotai tik didės, nes bus apželdinamos žemės ūkiui netinkamos žemės ir rekultivuojami karjerai.
Atkurtus ir naujai įveistus miškus miškininkai kruopščiai prižiūri. Pavyzdžiui, šiais metais suplanuota 715 hektarų plote pašalinti želdinius stelbiančią augmeniją, nepageidaujamus medžius. 320 hektarų plote urėdijos darbuotojai medelius teps repelentais, uždės plastikines apsaugas, aptvers tvoromis, taip apsaugodami nuo žvėrių.

Sėklomis aprūpina gretimas urėdijas
Marijampolės urėdijoje nemažai sėklinės miško bazės objektų. Šunskų girininkijoje įveistos sėklinės juodalksnio, eglės, ąžuolo, liepos plantacijos, Vilkaviškio girininkijoje išskirtas genetinis juodalksnio, o Varnabūdės – genetinis beržo draustinis, Varnabūdės, Pajevonio ir Kalvarijos girininkijose auginami trys sėkliniai eglės medynai ir vienas juodalksnio. Taip pat Sasnavos girininkijoje įveisti bandomieji uosio želdiniai ir klonų rinkiniai.
Marijampolės miškų urėdija neturi savo medelyno, todėl sėklinėse plantacijose ir sėkliniuose medynuose surinktas kokybiškas sėklas – maždaug 600 kilogramų – kasmet parduoda kitoms miškų urėdijoms sodmenims išauginti.
Marijampolės miškų urėdijoje priežiūros reikalauja ir 35 rekreaciniai objektai: du pažintiniai takai, du specializuoti takai, skirti žmonėms su judėjimo negalia, viena apžvalgos aikštelė, 26 atokvėpio vietos, keturios poilsiavietės. Visi rekreaciniai objektai, anot Marijampolės miškų urėdijos urėdo Kęstučio Bielskaus, mėgstami lankytojų. Vis dėlto daugiausia lankytojų sulaukia Buktos gamtinis pažintinis takas ir objektai, esantys Šilelio miške prie Vištyčio ežero. Buktos gamtiniame pažintiniame take įrengtos dvi trasos: ilgosios ilgis – 1,7 kilometro, trumposios – 1,3 kilometro.
Keliaujant šiuo taku galima pamatyti saugomas miškų buveines, augalų ir gyvūnų rūšis, artimiau pažinti mišką. Čia pastatytos 7 informacinės lentelės. Pažintinis takas įrengtas už Baltijos jūros regiono INTERREG III B kaimynystės programos ir Marijampolės miškų urėdijos lėšas.
Taip pat populiarus Šilelio pažintinis takas, įkurtas Pajevonio girininkijoje, Šilelio miške prie Vištyčio ežero. Take lankytojams paruoštos dvi trasos: ilgosios ilgis – 7 kilometrai, trumposios – 2,4 kilometro. Trumpąją trasą sudaro 7 stotelės: skardis, Raganos šluota, drevėti medžiai, Vištyčio ežeras, aukščiausia eglė, Šventasis šaltinėlis, eglės dvynės.
Vištyčio regioninio parko teritorijoje įrengtas Šaltinėlio takas. Jis driekiasi prie atokvėpio vietos „Prie šaltinio“ ir kartu su ja sudaro vientisą kompleksą. Naudodamiesi taku neįgalieji gali privažiuoti prie Šventojo šaltinėlio, atsigaivinti jo vandeniu, apžiūrėti Kryžių kalnelį ir pasigrožėti gamta.
Rekreacinių objektų priežiūrai ir atnaujinimui miškų urėdija kasmet išleidžia apie 20 tūkst. litų. Be rekreacinių objektų urėdijos miškininkai rūpinasi ir gamtos bei kultūros paveldo objektais: senkapiais, piliakalniais, kapais, medžiais ir kt., kurių priežiūrai kasmet skiria apie 9 tūkst. litų.
Urėdijos ribose inventorizuotos 93 kertinės miško buveinės, kurios užima 288,2 hektaro plotą, taip pat dvi potencialios kertinės miško buveinės. Urėdijos miškuose peri juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai ir daug kitų paukščių. Čia aptiktos augalų, įrašytų į Raudonąją knygą, radimvietės.
Svarbiausios saugomos teritorijos – Vištyčio regioninis parkas, Žuvinto biosferos rezervatas, valstybiniai Aguonio geomorfologinis, Širvintos hidrografinis, Varnabūdės pedologinis, Virbalgirio botaninis ir zoologinis draustiniai bei savivaldybės įsteigti Dalginės botaninis ir Trakėnų miško botaninis draustiniai.
Be to, Marijampolės urėdijoje 14,3 tūkst. hektarų miškų skirti profesionaliai medžioklei. Miškininkai prižiūri ir tvarko šiuos plotus, rūpinasi medžioklių organizavimu Lietuvos ir užsienio medžiotojams. Daugiausia urėdijos profesionalios medžioklės plotuose medžioja lietuvių, vokiečių, švedų ir italų medžiotojai.

Dėl miško kelių nesutarimų nekyla
Urėdijai priklausančiuose valstybiniuose miškuose yra 344,2 kilometro vietos reikšmės vidaus miško kelių, kuriais naudojasi ne tik miškininkai, bet ir privačių miškų savininkai bei vietos gyventojai. 2013-aisiais marijampoliečiai miškininkai kelių priežiūrai ir remontui skyrė 225,5 tūkst. litų. Taip pat urėdijoje tiesiama naujų kelių – tam skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos. Tiesa, nors kasmet naujiems keliams tiesti skiriama apie 120 tūkst. litų, šių pinigų nepakanka, nes nutiesti vieną kilometrą naujo kelio gali prireikti apie 350 tūkst. litų. Taigi trijų kilometrų ilgio kelio tiesimas užtrunka iki trejų metų.
Kadangi kai kurie miško keliai yra bendrojo naudojimo, miškininkams tenka bendrauti ir su privačių miškų savininkais, seniūnijomis, ūkininkais ar atskirais kaimo gyventojais. Kadangi miško technika sunki, esant lietingam laikotarpiui arba pavasariniam polaidžiui miško keliai dažnai nukenčia, tad juos reikia nuolat paremontuoti.
Urėdija 2013 metais paruošė ir pardavė 5006 kubinius metrus miško kirtimo atliekų. Nuo 2014-ųjų kasmet paruošiama ir parduodama vidutiniškai po 6700 kubinių metrų miško kirtimo atliekų. Iš jų 1500 kubinių metrų apdengiama specialiu popieriumi, kad kirtimo atliekos būtų sausesnės.
Tiesa, nuo 2014 metų urėdija pradėjo dalyvauti energijos išteklių biržoje „Baltpool“, kurioje siūlo susmulkintas miško kirtimo atliekas ir malkinę medieną, tačiau iki šiol nepasirašė nė vieno sandorio.

Planuose – technikos parko atnaujinimas
2014–2018 metais Marijampolės miškų urėdija kartu su viešąja įstaiga Gamtos paveldo fondu, Žuvinto biosferos rezervatu ir Marijampolės savivaldybe įgyvendins Europos Sąjungos aplinkos finansinio instrumento LIFE+ finansuojamą projektą „Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse“, kurio metu bus vykdomi Amalvos aukštapelkės hidrologinio režimo atkūrimo darbai.
Siekdama pagerinti sąlygas visuomenei lankytis miškuose ir pažinti miškus, miškų urėdija Vištyčio regioninio parko teritorijoje esančiame Šilelio miške prie Vištyčio ežero ketina rekonstruoti poilsiavietę, atokvėpio vietas, Šilelio pažintinį taką ir specializuotus takus, skirtus žmonėms su judėjimo negalia. Taip pat suplanuota Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančiame Buktos miške rekonstruoti Buktos gamtinį pažintinį taką ir įrengti naują poilsiavietę, o Amalvos paliose – pažintinį taką.
Marijampolės miškų urėdija ir toliau ketina didinti darbo našumą – atnaujinti techniką, gerinti miško kelių tinklo priežiūrą, tam skirdama daugiau turimų lėšų, plėsti kelių tinklą panaudodama įvairių programų lėšas. Visos šios priemonės, neabejoja miškų urėdijos urėdas, sumažins medienos ištraukimo iš kirtaviečių savikainą ir palengvins privažiavimą prie miško sandėlių, taip pat paskatins visuomenę dar aktyviau lankytis miškuose.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 12 09
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai