Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. gruodžio 22 d.

Povilas Matulionis - ne tik miškininkų, bet ir visos Lietuvos


„Kupiškėnų mintys“, Banguolė Aleknienė, 2014 12 20
Monografija „Povilas Matulionis: Ateities pradžia - tai mes", pasak šio renginio vedėjos Linos Matiukaitės, Kupiškio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojos, reikšmingai papildė kupiškėniškos tematikos knygų lentyną. Savo vertingumu ši knyga prilygsta šiemet išleistam „Kupiškėnų žodyno" IV tomui.
Pristatydama šios monografijos autorių R. Deltuvą, ji pagarsino įdomų faktą, kad P. Matulionis buvo pirmasis tuometinės Žemės ūkio akademijos rektorius, o R. Deltuvas - tryliktasis, šios aukštosios mokyklos, kuri šiuo metu vadinasi Aleksandro Stulginskio universitetu, rektorius.
R. Deltuvas papasakojo, kad jo studijų laikais (į Žemės ūkio akademijos Miškų fakultetą įstojęs 1960 m.) apie P. Matulionį buvo mažai kalbama. Tuometinė valdžia jo asmenybę, matyt, vertino nelabai palankiai. Profesorius nepriklausė jokiai partijai, bet buvo šaulys, Vilniui vaduoti sąjungos narys, aktyviai reiškėsi skatinant šiame krašte lietuvybę.
„Prof. Vaidoto Antanaičio iniciatyva buvo pradėta rinkti informacija apie P. Matulionį. Šį darbą atliko docentas Samuelis Karčauskas. Ta informacija sugulė į maždaug 24 storus aplankus. Nuo 1985-ųjų tie aplankai dulkėjo lentynoje. Tuometinis generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas man pasiūlė imtis knygos apie P. Matulionį, juolab kad tiek apie šį žmogų jau yra prikaupta duomenų. Žinojau, kad apie profesorių yra išleistos kelios knygelės, tačiau daugialypė jo veikla, man imponuojanti asmenybė jose nebuvo išsamiai atspindėta. Pamažu brendo nusiteikimas įvykdyti tą misiją. Kolegos mano apsisprendimą taip pat palaikė. Jie tik juokavo, kad ta knyga nebūtų pernelyg stora. Tačiau 200 puslapių neužtenka, norint papasakoti apie P. Matulionį. Tad visa jo gyvenimo ir veiklos istorija sugulė į beveik 600 puslapių. Esu dėkingas Aleksandro Stulginskio universitetui ir Kupiškio miškų urėdijai už paramą rengiant šios knygos leidimą. Monografija buvo išleista Lietuvos miškininkų sąjungos lėšomis", - kalbėjo monografijos autorius.
Pasak R. Deltuvo, surinkta informacija apie P. Matulionį buvo be jokios sistemos. Pirmiausia reikėjo peržiūrėti, kokie straipsniai surinkti, juos klasifikuoti, kur, kokiose srityse profesoriaus darbuotasi. Išėjo knyga - mozaika. Jam rašant pravertė ir L. Matiukaitės parengtoje knygoje apie P. Matulionį pirmą kartą publikuoti jo dukros prisiminimai. Jie padėjo atskleisti profesoriaus charakterį.
Idealistas - mylėjęs Lietuvą
Knygos autorius pabrėžė, kad P. Matulionis buvo ne tik miškininkas. Lietuvai svarbūs ir kiti jo nuveikti darbai. Pagrindinis šios monografijos tikslas ir buvo - atskleisti, ką jis nuveikė reikšmingo visuose savo veiklos baruose. Ypač Vilniaus krašte nuo jo iniciatyvų daug kas prasidėjo - ir lietuviškos pamaldos bažnyčioje, ir lietuviški spektakliai.
„Man P. Matulionis atsiskleidė, kaip idealistas, per daug mylėjęs Lietuvą. Būsimai žmonai lenkei prieš vestuves pasakė, kad trečdalį savo atlyginimo jis skirsiąs lietuvybės skatinimo reikalams. Taip ir darė. Žmona jį suprato ir palaikė. Abu jo sūnūs tapo Lietuvos kariuomenės savanoriais.
Deja, profesorius neturėjo politinio užnugario. Dar septyniasdešimties nesulaukęs buvo laikomas seneliu ir išprašytas iš darbo. Aukodamas visuomeninei veiklai turtų nesusikrovė. Atsisakė jam siūlomo sklypo namui statyti Kaune. Senatvę svajojo praleisti Kupiškyje, kur turėjo namuką. Taip ir nutiko. Tik neilgai buvo lemta čia jam užsibūti. Pasiligojęs turėjo persikelti pas dukrą į Šiaulių r., į Aleksandrijos dvarą. Čia mirė ir yra palaidotas", - pasakojo R. Deltuvas.
Jis renginio dalyviams, pasitelkęs skaidres, nuosekliai papasakojo apie svarbiausias P. Matulionio veiklos sritis ir reikšmingiausius asmeninio gyvenimo momentus. Pasak R. Deltuvo, šiai monografijai parašyti jam prireikė trejų metų.
Knygos pavadinimas irgi neatsitiktinis. Tai paties P. Matulionio išsakytas gyvenimo siekis dirbti lietuvybės, visos tautos labui, taikliai nusakantis tų darbų prasmę, reikšmę ir skambąs kaip priesaikas dabarties žmonėms - „Ateities pradžia - tai mes".

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 12 22
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai