Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2015 m. kovo 18 d.

Lietuvos šviesuolių nominacijos - miškininkų autoritetams

Į iškilmes nominantų pasveikinti atvykęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas džiaugėsi geru laiku, pretekstu ir kompanija - prisipažino jaukiai besijaučiantis miškininkų draugijoje, kurioje gali padiskutuoti apie mišką, kuris mus maitina, rengia ir puošia, suteikia pastogę. „Nors kartais teigiama, kad miškas tiktai kertamas, galiu pasidžiaugti, kad taip manančių nėra daug, jų mažėja. Taip vyksta todėl, kad čia dirba žmonės išmanantys savo darbą, todėl miškai ne tik puošia mūsų kraštą, bet daugeliui yra pavyzdys“. Ministras paatviravo savotiškai besigailintis, kad vaikystėje nepaklausė motinos, kuri tikėjo, kad iš jo išeitų visai neblogas miškininkas. „Gal miškas per toli buvo?“- svarstė ministras, džiaugdamasis proga pabendrauti su tais, kurie mišką išmano.

„Miške gimęs, miške augęs, iš miško taip ir neišėjau“- apie save pusiau juokais, pusiau rimtai yra pasakęs pirmasis vakaro nominantas - ilgametis Ukmergės miškų urėdas Antanas Hofmanas. Ukmergiškis, paskirdamas savo gyvenimą miškininkystei, pratęsė giminės tradicijas. Net prieš tris šimtus metų pirmasis giminės atstovas Ernestas Hofmanas, miškų ir medžioklės specialistas, buvo pakviestas į Lietuvą iš Saksonijos Vaitkuškio grafų Kosakovskių, kurie už gerą tarnybą jį apdovanojo šimtu hektarų žemės. Miškininkystė, turbūt, jau yra įaugusi į gerbiamo Antano kraują. Jam vadovaujant Ukmergės miškų urėdijai, buvo padaryta išties nemažai taip miškininkų bendruomenei reikalingų darbų: pastatytas administracinio pastato priestatas su sale, dispečerinė, mechanizuoti Ukmergės ir Širvintų medienos sandėliai, medienos perdirbimo cechas, net šešiasdešimt gyvenamųjų butų, įrengta daugiau kaip trys šimtai kilometrų miško kelių. Šalia prasmingų darbų paminėtina ir viena didžiausių nominanto gyvenimo aistrų - medžioklė, kuriai skyrė ir tebeskiria visą savo laisvalaikį. Gerbiamas Antanas turi sukaupęs didelę ir vertingą medžioklės trofėjų kolekciją, tebevadovauja medžiotojų klubui „Miškininkas“, veda išsamų metraštį, fiksuojantį kiekvieną medžioklę ir sumedžiotus žvėris.

Iš ministro Kęstučio Trečioko ir Generalinės miškų urėdijos vyriausiojo patarėjo Andriaus Vancevičiaus, fondo atstovės Aleksandros Chackevičiūtės atsiimdamas K.M. Čiurlionio taurę REX nominantas Antanas Hofmanas teigė besididžiuojantis, kad 47 metus jam teko padirbėti gimtajame krašte, kur jis negailėdamas jėgų plušo, kad Lietuvos miškai žaliuotų.

Antrasis šio vakaro nominantas - Ksaveras Jonas Vaičiūnas, tvirtai ant žemės stovintis miško gaspadorius, buvęs ilgametis Šakių miškų urėdijos miškų urėdas. Kalbėdamas apie darbą gerbiamas nominantas yra pasakęs: „Mes esame dėl to, kad yra miškas, o ne priešingai. Miškas auga pats, jam gamtos duota didžioji atkuriamoji galia. Tai reikia suprasti ir padėti miškui atsikurti, o ne kariauti su gamtos dėsniais.“ Buvusio Šakių miškų urėdo iniciatyva 1990 - aisias metais Sintautuose pasodintas „Nepriklausomybės ąžuolynas“. Pernai Ksavero Jono Vaičiūno išplėtotam Šakių miškininkų atminimo ąžuolynui Bisiškėse sukako 20 metų. Gerbiamo Ksavero iniciatyva - gamtai grąžintas Novaraisčio durpynas. Dabar Novaraisčio ornitologinis draustinis yra Šakių miškų urėdijos vizitinė kortelė. Ilgametis ir prasmingas darbas neliko nepastebėtas: 2002 metais Ksaveras Jonas Vaičiūnas buvo išrinktas Lietuvos miškininkų sąjungos garbės nariu, o 2007 metais jis buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai" medaliu. Vakar urėdo apdovanojimų kolekcija papildyta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio taure REX.

Nominantas Ksaveras Jonas Vaičiūnas iškilmėse dėkojo likimui, kad gimė miškininko šeimoje, o per gyvenimą susikrovė per pusšimtis metų, atiduotų miškams. Jis džiaugiasi ir tuo, kaip dabar klostosi Lietuvos miškų gyvenimas. Kaip taikliai pastebėjo vakaro vedėjas aktorius Gintaras Mikalauskas, buvusieji urėdai nėra iš tų, kurie teigtų, kad su jais išėjo ir meilė miškui. Akivaizdu, kad jų pamaina taip pat atsakingai prižiūri šalies miškus.

Trečiasis Lietuvos šviesuolių nominantas, buvęs Alytaus miškų urėdas Antanas Utyra vasario 5-tą dieną atšventė gražų 85- ąjį jubiliejų. Jis įgijo miškų ūkio specialybę miškininkų kalvėje, tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Po studijų karjera klostėsi kaip reta nuosekliai: Pradėjo dirbti Telšių miškų ūkio vyriausiuoju inžinieriumi - mechaniku, po metų Rietavo miškų ūkio inžinieriumi- mechaniku, dar po metų – inžinieriumi - mechanizatoriumi, po mėnesio – Rietavo miško ruošos punkto techniniu vadovu, tą patį mėnesį – jau punkto viršininku, o po ketverių metų - Pajūrio miškų ūkio direktoriumi, ir tą patį 1963 metų rugsėjį - Alytaus miškų ūkio vadovu, kuriuo išbuvo beveik 3 dešimtmečius iki 1991-ųjų. Tačiau, nominantas pastebėjo, kad urėdu sutiko būti tik iš ketvirto karto, už ką buvęs miškų ūkio ministras Algimantas Matulionis yra ir pyktelėjęs.

Neįtikėtinai jaunatviškai atrodantis miškininkas sakė, kad garbingas apdovanojimas jam suteikia vilties sulaukti 90-ies. „Nedidelis menas yra pasenti, menas – įveikti senatvę“- šiuo credo vadovaujasi Lietuvos šviesuolis Antanas Utyra, kasdien, prisipažino, bent valandą skiriantis mankštai.
Buvusiojo Druskininkų miškų urėdijos miškų urėdo Viktoro Klimo gyvenimą galima pavadinti tremtinio duokle miško brolių atminčiai įamžinti. 1948 -1957 metais jis kartu su tėvais buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą, Igarką, vėliau į Chazanę Irkutsko sritį. Grįžusi į Lietuvą Klimų šeima negalėjo būti priregistruota gimtajame Jurbarke, tad atsikėlė į Druskininkus, kuriuose, grįžęs iš karinės tarnybos, būsimas miškininkas įsidarbino Druskininkų miškų ūkyje.

Viktoras Klimas pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį vadovavo Druskininkų miškų urėdijai. Eidamas miškų urėdo pareigas didelį dėmesį skyrė darniam miškų naudojimui. Kartu su Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus vadovu Gintautu Kazlausku inicijavo partizanų bunkerių atstatymą, informacinių stendų įrengimą, kad būtų įamžintos pokario laisvės kovos Druskininkų miškų urėdijos teritorijoje. Kolegos paliudys, kad buvęs Druskininkų miškų urėdas – reto santūrumo ir kuklumo žmogus. Nominuotas Lietuvos šviesuolio titulu miškininkas neslėpė nejaukiai besijaučiantis, nes priima šį apdovanojimą kaip itin garbingą. Vakaro metu jis spėliojo, kad tarp nominuotųjų įsiterpė greičiausiai dėl to, kad dirbo M.K. Čiurlionio tėviškėje, vaikščiojo Raigardo slėniu, kur šis kūrėjas, Ratnyčėlės pakrantės – irgi išvaikščiotos buvusio Druskininkų urėdo. Anot ceremonijos vedėjo Gintaro Mikalausko, šiam Lietuvos šviesuoliui tikrai nedera kuklintis – kas kita būtų, jei visi Druskininkai tebūtų vien SPA ir degalinės, o ne išpuoselėti pušynai.
Gaila, kad sveikata neleido ceremonijoje dalyvauti buvusiam Varėnos miškų urėdijos miškų urėdui Pranui Celevičiui. Šis nominantas miškininkystei gyvenimą paskyrė atsisakydamas svajonių studijuoti aviaciją. Dar studentas būdamas dirbo miško darbuotoju, kiek vėliau tapo savo gimtojo kaimelio Kabelių girininku. Pranui Celevičiui, dirbant girininku, Kabelių girininkijoje įvestas centralizuotas atviro grunto 25 hektarų daigynas. Jis daug pastangų skyrė, statant administracinius pastatus ir gyvenvietę Čepkeliuose.

Kaip ir dauguma miškų urėdų, gerbiamas nominantas laisvalaikiu mėgsta žvejoti, medžioti. Pranas Celevičius bene geriausiai žino ir Varėnos centre pastatytos Geležinio vilko skulptūros legendą. Mat, šis, po teisybei, bronzinis vilkas stovi šalia urėdijos pastato. Ši vilko skulptūra pastatyta dar 1986 metais. Toks meno kūrinys, išlietas bronzos, buvo netinkamas sovietinei ideologijai. Tad neturėdamas, kur padėti, skulptorius pasiūlė pastatyti prie tuomečio Varėnos miškų ūkio administracijos pastato. Tai nebuvo paprasta. Miškininkai turėjo ilgai įtikinėti valdžią, kad tai pati paprasčiausia vilko skulptūra, neturinti nieko bendro nei su Gedimino sapnais, nei su pokario partizanais. Už prasmingus gyvenimo darbus, paskirtus Lietuvos miškų saugojimui, Lietuvos šviesuolio titulą patvirtinantį diplomą ir apdovanojimus Pranui Celevičiui parveš dabartinis Varėnos miškų urėdas Tomas Bazevičius.

Po iškilmingos apdovanojimų ceremonijos šviesuoliams ir juos atlydėjusiems miškininkams šventinį koncertą dovanojo Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ merginų choras, kuriam vadovauja Jolita Vaitkevičienė ir koncertmeisterė Eglė Kasteckaitė. Beveik prieš dešimtmetį M.K. Čiurlionio fondui gimė iniciatyva – rengti iškilmingas šventes, kurių metu pristatomi ir pagerbiami šviesiausi šalies žmonės, prasmingais darbais nusipelniusieji Lietuvai ir pasauliui, kartu tęsiant tautos genijaus menų sintezės idėją. Nominacijų ceremonijos svečiai galėjo pasigėrėti M.K.Čiurlionio amžininkų meno darbų reprodukcijų paroda.

Generalinės miškų urėdijos informacija
Daugiau informacijos: Teisės, personalo ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Solveiga Potapovienė, tel. 8-5-2733997

Nuotraukų galerija


     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 03 18
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai