Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
miskasodis
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2015 m. balandžio 29 d.

Balandis miškų urėdijose: ateities miškų sodinimas

Alytaus miškų urėdija: smagi talka su varžybomis

Pavasarį, nutirpus sniegui, miško sodinimas tampa svarbiausiu miškininkų darbu, dėl to Alytaus miškų urėdija kiekvienais metais organizuoja medelių sodinimo talkas. Balandžio 23 dieną surengta miško sodinimo talka Dzirmiškių girininkijoje. Į ją susirinko Alytaus miškų urėdijos ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojai. Apsiginklavę kastuvais, kibirais, talkininkai kibo į darbą.
Miško sodinimo talka virto ne tik naudingu, bet ir smagiu reginiu. Poros rungtyniavo, kurios pirmos ir daugiau pasodins sodinukų. Talkininkai apsodino hektaro ąžuolo ir eglės medelių plotą.

Biržų miškų urėdija: miškasodžio ir švarinimosi darbai – link pabaigos

Urėdijoje baigiami miškasodžio darbai. Vėsus ir drėgnas šių metų pavasaris buvo palankus sodinimo darbams, todėl tikimasi gero medelių prigijimo. Pavasarinius miško želdinimo darbus planuojama užbaigti gegužės 4 dieną miškasodžio talka Joniškėlio girininkijoje. Miškininkams talkininkaus Biržų-Pasvalio rajonų savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių darbuotojai, Seimo nariai.  Planuojama pasodinti 1,7 ha eglės - juodalksnio želdinių.
Jau baigti ir pavasariniai urėdijos miškų švarinimo darbai. Miškininkai dėkingi moksleiviams, padėjusiems girininkijų darbuotojams rinkti šiukšles, tvarkyti miško poilsiaviečių aplinką.

Kaišiadorių miškų urėdija: sodina Europos miškus

Balandžio dvidešimt penktąją Kaišiadorių miškų urėdijos miškininkai Žiežmarių girininkijos Strošiūnų kraštovaizdžio draustinyje sulaukė gausaus būrio talkininkų – Seimo vadovų bei narių, Seimo kanceliarijos, kitų institucijų darbuotojų, žurnalistų, Kaišiadorių rajono vadovų. Talkininkai šiek tiek daugiau nei trijų hektarų Europos miške, žymėsiančiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, pasodino pušų ir beržų sodmenų.
Būtent Kaišiadorių miškų urėdijoje gimė ir toliau gyvuoja tradicija sodinti Europos miškus. Kaišiadorių miškininkų ir Seimo bendradarbiavimo pradžia galima laikyti 2004 m. balandžio 24 dieną, kai Generalinės miškų urėdijos ir Seimo iniciatyva lietuviškąja parlamentine tradicija tapusiu Europos miško sodinimu pažymėta mūsų narystės Europos Sąjungoje pradžia.
 Europos miškai Lietuvoje yra ne tik gyvi svarbių mūsų narystės Europos valstybių bendrijoje įvykių ženklai, bet ir politikų, valstybės tarnautojų duoklė gamtai. Pirmasis Europos miško sodinimas buvo ypač sėkmingas – penkių hektarų plote prigijo net 99,4 procentų pušų, beržų, ąžuolų, eglių sodinukų. 2005 m., minint Lietuvos narystės ES pirmąsias metines, graži miškasodžio tradicija pratęsta buvusioje kirtavietėje. Kaišiadorių miškų urėdija parūpino pušų, eglių ir juodalksnių sodinukų ir pagamino Europos miško vietą žymintį ženklą. Bendromis jėgomis apie pusketvirto hektaro plote pasodinta 9600 europinių maumedžių, 1100 juodalksnių bei Lietuvos Respublikos kontūrus pasodintame sklype užpildančių 1900 karpotųjų beržų. 2013 m. gegužės 11 d. netoli pirmojo Europos miško pasodintas Europos miškas, priminsiantis pirmojo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metus. Po keliolikos metų čia suaugę juodalksniai, europiniai maumedžiai, karpotieji beržai išryškins Lietuvos kontūrus. Pernai, kai Nacionalinė žemės tarnyba netoli sostinės esančiai Kaišiadorių miškų urėdijai tradiciškai paskyrė netinkamų žemės ūkio veiklai plotų miškams įveisti, balandžio 26 d. Paparčių girininkijoje, prie pat Paparčių gyvenvietės piliakalnio vaizdingoje kalvoje Seimo, Generalinės miškų urėdijos, Kaišiadorių rajono vadovai ir atstovai 4,2 hektarų plotą apsodino eglėmis, pušimis, beržais ir klevais. Šis miškas primins Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį.

Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija: išskirtinis miškasodis urėdijos sukakčiai paminėti

Balandžio 10 d. miškininkai pakvietė į tradicinę miško sodinimo dieną – miškasodį. Miškų urėdijos kieme nuo pat ryto rinkosi talkininkai – toliau merijai vadovausiantis Vytautas Kanevičius, Kazlų Rūdos klebonas Renaldas Janušauskas, Kazlų Rūdos policijos komisariato darbuotojai ir jų viršininkas Marius Jakštas, savivaldybės švietimo įstaigų vadovai, VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro, Marijampolės RAAD Kazlų Rūdos agentūros vadovai, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos viršininkas plk. ltn. Stasys Paldūnas ir Brigados generolo Kazio Veverskio poligono viršininkas kpt. Kęstutis Čekavičius, kiti darbuotojai, Marijampolės r. apylinkės prokuratūros, VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro atstovai, dabartiniai ir buvę urėdijos darbuotojai, kiti visuomenės atstovai. Miško sodintojų buvo kiek daugiau kaip šešiasdešimt.
Miško sodinimas vyko netoli Ąžuolų Būdos kaimo, Kazlų Rūdos girininkijai priklausančiame 2 ha įdirbtame žemės plote miškų teritorijoje.
Atvykus į vietą visus pasveikino miškų urėdas Linas Bužinskas, paminėjęs, kad šis miškasodis yra išskirtinis, nes vyksta miškų urėdijai pažymint 95-uosius veiklos metus. Ta proga buvo pasodintas ąžuolas. Dar vienas ąžuolas pasodintas pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiesiogiai žmonių išrinkto savivaldybės mero garbei. Ąžuolus pasodino miškų urėdas ir pats meras. Girininkas Algimantas Kazakevičius supažindino talkininkus su sodinimo technologija. Susiporavę po du, geros nuotaikos visi ėmėsi darbo.
Aukštesnėse vietose, tam paruoštose vagose, buvo sodinami beržai, o einant į žemumas – juodalksniai. Miško įveisimui panaudoti miškų urėdijos medelyne išauginti beržo ir juodalksnio sodmenys. Baigus sodinimą aptarti darbai ir pasidalinta įspūdžiais prie bendro vaišių stalo miške.

Kupiškio miškų urėdija: talkino policininkai

Balandžio 17 dienos popietę į Miško sodinimo dieną Šimonių girininkijoje susirinko gausus apskrities policijos pareigūnų ir urėdijos kontoros darbuotojų būrys – 58 talkininkai. Miškinėlių miško masyve eglėmis su beržu atkurtos trys 2013 m. kirtavietės, kurių bendras plotas – 1,9 hektaro. Pasibaigus miškasodžiui, prie laužo apsikeista atminimo suvenyrais, o skanaujant medžiotojišką sriubą – pasidalinta įspūdžiais.

Nemenčinės miškų urėdija: bankininkų entuziazmas nepavėlavo

Lengva šių metų žiema ir ankstyvas pavasaris paspartino miškasodžio darbus Nemenčinės urėdijos miškuose, todėl ne visi, norintys patalkininkauti miškininkams, sugebėjo pataikyti į gamtos ritmą. Britų banko „Barclays“ Informacinių technologijų centro Vilniaus padalinio darbuotojų, jau ne pirmi metai talkininkaujančių Nemenčinės miškininkams, entuziazmas nebuvo pavėluotas ir šiemet. Balandžio 18 dieną jauni bankininkai su savo atžalėlėmis rinkosi prie Nemenčinės miškų urėdijos, iš kur patraukė į jiems sodinimui paruoštą sklypą Purviniškių girininkijos miškuose.
Tolėliau nuo didmiesčio esanti Purviniškių girininkija bene archajiškiausia ne tik Nemenčinės miškų urėdijoje, panašių į ją reikėtų gerokai paieškoti ir visoje Lietuvoje. Jos būstinė įsikūrusi girių apsuptyje, buvusiuose grafo Tiškevičiaus medžioklės namuose. Senieji pastatai atnaujinti ir pritaikyti nūdienos poreikiams, o miškai, kurių didžiąją dalį sudaro Kaptos, Alkos, Varnėnų, Šakymo, Blužnėnų, Dubingių ir Varlynės miškų masyvai, pasižymi biologine įvairove, todėl vilniečius ir kitų miestų miestelių gyventojus visada traukia šie miškai. Todėl Purviniškių girininkija nuolat alsuoja gyvenimu.
Suprantama, Purviniškių girininkijos girininkui Arūnui Jociui tai sukelia papildomų rūpesčių, nes be gamybos darbų, tenka nemažai dėmesio skirti ir rekreacijai. Girininkui ir jo žmonai Natalijai, kuri taip pat dirba Nemenčinės miškų urėdijoje ir visur jam padeda, šis darbas tarsi atgaiva. Nors girininkijos ribose yra 10 rekreacinės paskirties objektų, girininkas randa laiko ir darbui su visuomene. Dar visai neseniai čia aidėjo inkilus sugrįžtantiems paukščiams keliančių moksleivių krykštavimas, dabar jau reikia pasirūpinti ir talkininkais, norinčiais sodinti mišką, o jų čia gausu ir kasmet vis nauji. Tai ir moksleiviai, ir ugniagesiai, pasodinę prieš porą metų Švento Florijono giraitę, ir „Maximos“ prekybos centro darbuotojai, ir šiemet talkinę jaunieji bankininkai iš britų banko „Barclays“.
Apsiniaukęs šeštadienio rytmetis gero oro nežadėjo, tačiau talkininkų – vadybininkų ar kitų banko darbuotojų, solidžiai atrodančių darbo vietose, balsai buvo linksmi – juk ne kasdien miesto žmogui tenka pailsėti gamtoje, todėl bet kokia proga pabūti miške, susipažinti su miškininkų atliekamais darbais ir jiems patalkininkauti – tai šventė. Purviniškių girininkas Arūnas Jocius, padedamas kitų girininkijos darbuotojų, talkai pasirengė tinkamai. Talkininkų laukė paruošti medelių sodinimo įrankiai, specialiame tirpale išmirkytomis šaknimis sodinukai, todėl naujam miškui parengti plotai dar iki pietų buvo užsodinti. Per pusdienį talkininkai pasodino per 3 tūkstančius eglaičių, pušaičių ir berželių.
Po talkos lengvai pavargusių talkininkų laukė miškininkų paruoštas stalas su kvapniomis ant laužo žarijų keptomis dešrelėmis. Kad geriau prisimintų vietas, kuriose pabuvojo, talkos dalyviai buvo apdovanoti kepurėlėmis su urėdijos atributika, kompaktiniais diskais apie Nemenčinės miškų urėdiją ir kitais suvenyrais. Daug klausimų apie miškininkų darbus, jų kasdienybę ir apie pačius miškus sulaukė miškų urėdo pavaduotoja Danutė Kazakevičienė, girininkas Arūnas Jocius ir kiti miškininkai. Visiems dalyvavusiems ilgam pasiliks malonūs įspūdžiai apie mišką ir miškininkus.

Marijampolės miškų urėdija: talkininkų gausa ir talka lenkų kolegoms

Prisidėti prie kilnaus darbo šiemet panoro Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio rajono savivaldybių tarybų nariai ir darbuotojai, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Bionovus“, UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ darbuotojai, jaunieji miško bičiuliai. Iš viso marijampoliečiai sulaukė apie 190 talkininkų, kurie pasodino daugiau kaip 7 ha miško.
Paskutinis miškasodžio darbų ir pavasarinių talkų akcentas marijampoliečiams buvo miško sodinimo talka Lenkijoje, pas Suvalkų miškų urėdijos miškininkus, su kuriais marijampoliečius jungia seni bendradarbiavimo ir draugystės saitai.
Marijampolės ir Suvalkų (Lenkijos Respublika) miškininkai jau šešti metai puoselėja tradiciją susitikti pavasarį miškasodžio metu ir pasodinti mišką. Vienais metais miškas sodinamas Lietuvoje, Marijampolės urėdijos teritorijoje, kitais – Lenkijoje, Suvalkų miškų urėdijoje. Pernai lietuviai su lenkais bendrai mišką sodino Lietuvoje, tad šiemet, balandžio 24 dieną, teko vykti sodinti miško pas kolegas į Lenkiją. Šiais metais prie bendrų Lietuvos ir Lenkijos miško sodinimo talkų prisijungė ir Latvijos miškininkai.
Susirinkusius lietuvių, lenkų ir latvių miškininkus bei jų svečius pasveikino Lenkijos Bialystoko regioninės miškų direkcijos direktorius Ryszard Ziemblicki, Suvalkų miškų urėdijos urėdas Wojciech Rodak ir Marijampolės miškų urėdijos urėdas Kęstutis Bielskus.
Lietuvai tarptautinėje miško sodinimo talkoje atstovavo miškininkai iš Aplinkos ministerijos Miškų departamento, Generalinės miškų urėdijos, Lietuvos miškininkų sąjungos, Marijampolės ir Dubravos miškų urėdijų.
Miškininkai bendrai sodintą mišką paskyrė popiežiaus Jono Pauliaus II atminimui ir nutarė toliau tęsti bendradarbiavimo ir bendrų miškasodžių tradicijas.

Panevėžio miškų urėdija: atkūrė mišką valstybės sukakčiai pažymėti

Panevėžio miškų urėdijos darbuotojai balandžio 22 d., motinos Žemės dieną, sukvietė į miško atsodinimo talką „Sodinkime mišką kartu“.
Taip jau sutapo, kad šiais metais švenčiame ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25 – metį. Talkoje dalyvavusiems talkininkams - merams, savivaldos darbuotojams, policijos pareigūnams, ugniagesiams, aplinkosaugininkams bei jauniesiems miško bičiuliams - buvo išdalintos Lietuvos vėliavos spalvų kepuraitės. Šešiasdešimčiai talkininkų buvo paruošta per 10 tūkstančių berželių, eglių ir juodalksnių sodinukų. Miškų urėdas Valdas Kaubrė visiems susirinkusiems tarė, kad taip jau sutapo, kad prieš 25 metus buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, todėl nutarta sukviesti pagalbininkų ir mišką pasodinti ne naujose žemėse, o atkurti mišką kirtavietėje. Čia prieš tai irgi augo medžiai - tai ta pati tipinė aplinka. Anot urėdo, darbas yra žymiai sunkesnis, kadangi ir Lietuvos valstybei pastarieji 25 metai nebuvo lengvi.
 Krekenavos girininkijos girininkas Jonas Leika instruktavo talkininkus kaip teisingai sodinti medelį, kad jis prigytų ir vaizdžiai papasakojo kur slypi medelio protas. Talkininkai pasidalino poromis ir kibo į darbą. Kaip ir įspėjo urėdas, dirbti kirtavietėje išties buvo nelengva. Vakarėjant 3,2 ha plotas buvo atsodintas. Po miškasodžio talkininkai apžiūrėjo stumbryną, o prie arbatos puodelio pasidžiaugė maloniu nuovargiu. Panevėžio miškų urėdija šiemet planuoja atsodinti 461 hektarą miško.

Radviliškio miškų urėdija: sodino hibridinius maumedžius

Balandžio 17 d. Radviliškio miškų urėdijos kolektyvas išvyko padirbėti į Gudžiūnų girininkiją, kur sodino hibridinį maumedį.
Nors oras nelepino, tačiau visi linksmai ir darbingai nusiteikę kibo į darbą. Darbas nebuvo lengvas, bet malonus širdžiai - juk taip padedama gamtai ir ateinančioms kartoms. Drauge pasodinta 10 tūkstančių europinių ir lenkiškųjų hibridinių maumedžių. Darbas įamžintas garbės lenta- tai padėka visiems dalyvavusiems talkoje.
Rokiškio miškų urėdija: mokė pamainą sodinti mišką
Balandžio 21 d. Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelis „Spygliukai" mokėsi sodinti mišką. Dvylika jaunųjų miško bičiulių kartu su miškininkais Sėlynės girininkijos Raisto miške eglaitėmis apsodino 0,3 ha ploto kirtavietę. Moksleiviai pasodino apie 600 medelių. Po talkos jaunieji miško bičiuliai kartu su miškininkais apžiūrėjo Raisto miške esantį juodojo gandro lizdą, aptarė šiukšlinimo problemas, kaip saugiai elgtis miške su ugnimi. Po darbų talkininkai prie girininkijos kepė dešreles, bendravo su miškininkais.
Balandžio 24 dieną  urėdija organizavo miško sodinimo talką visuomenei Kamajų girininkijos Kamajų šilo miške.

Šakių miškų urėdija: talkino energetikai

Balandžio 16 d. Šakių miškų urėdijos Sutkų girininkijoje vyko miškininkų ir UAB „Enerstena“ kolektyvo miško sodinimo talka. 0,7 ha plote pasodinta 2800 (1700 eglių, 800 pušų, 100 beržų ir 200 juodalksnių) sodinukų. Po talkos dalyviai susirinko sušilti prie degančio laužo, pasivaišinti karšta sriuba bei pabendrauti.

Trakų miškų urėdija: pastiprinimas įranga ir talkininkais

Ankstyvas šiųmetis pavasaris maždaug dviem savaitėm paankstino ir miško sodinimo darbus. Pirmieji miškasodžio darbai pradėti Rūdiškių girininkijoje, neužilgo į pavasarinį darbymetį įsijungė ir kitos girininkijos.
Šiemet miškasodį paankstino ir tai, kad prieš metus naujai įrengtame medelyno šaldytuve, buvo sukaupta dalis rudenį iškastų daigų ir pernai įsigytas sodmenų iškasimo kombainas, su kuriuo dirba traktorininkas ir du darbininkai, o pavasariniams darbams medelyne įdarbinta 30 žmonių. Jie medelyne kasa, rūšiuoja ir pikiuoja sodmenis. Rūšiavimo bei sodmenų paruošimo darbai vyksta naujojoje uždaroje patalpoje, todėl šiems darbams neturi įtakos meteorologinės oro sąlygos. Čia darbininkai sodinukus rūšiuoja pagal dydį, suformuoja šaknis, supakuoja transportavimui į želdavietes.
Pagal taisykles mišką po iškirtimo atkurti privalu per trejus metus, tačiau miškininkai stengiasi tai padaryti kuo greičiau - jau pirmąjį pavasarį po iškirtimo. Šiais metais atkurta 201 ha miško.
Tačiau miško atkūrimas - ne vienintelė miškininkų pareiga. Kasmet miškininkai įveisia 15-20 ha naujų miškų plotų žemės ūkiui nenaudojamose žemėse. Galima būtų įveisti dar daugiau, tačiau Trakų rajone tokių žemių lieka vis mažiau.
Pasak želdinimo inžinieriaus Juozo Ūso, per šiemetinį miškasodį pasodinta 0,8 mln. sodmenų: 340 tūkstančių pušaičių, 310 tūkstančių eglaičių, 65 tūkstančių ąžuoliukų, 61 tūkstantis juodalksnių, taip pat sodinta beržų, klevų, šermukšnių bei ievos. Dar apie 120 ha bus atsodinta išretėjusių ankstesnių metų želdinių. Visi sodmenys išauginti Trakų miškų urėdijos medelyne.
Didžiąją dalį miško sodinimo darbų atlieką samdytos rangovinės įmonės, tačiau šiam darbui netrūksta ir talkininkų. Kaip visuomet, mielai miško sodinimo darbuose talkina Trakų miškų urėdijos globojami jaunieji miško bičiuliai. Nesibodi šio darbo ir nuolatiniai miškų urėdijos klientai iš medienos perdirbimo įmonės „Baltwood", dar daug kitų, savo pagalbą siūlančių, talkininkų sulaukė Trakų miškininkai.

Ukmergės miškų urėdija: miškasodžio biržėse klega talkininkų balsai

Pavasarinis miškasodis – vienas pagrindinių miškininkų darbų. Nuo tinkamai sudarytų miško atkūrimo projektų, gerai paruoštos dirvos, išaugintų sodmenų ir atkūrimo darbų kokybės priklauso kokie miškai žaliuos ateityje.
Miškų atkūrimas yra ne tik ypatingai svarbus miškininkų darbas. Tai ir puiki proga supažindinti visuomenę su miško gyvenimu. Žmonės pamato, kaip medelynuose išauginti sodmenys atkeliauja į paruoštas biržes, ten rūpestingai pasodinami ir tampa nauja miško karta. Galbūt todėl pavasarinės miškasodžio talkos yra tokios populiarios.
Kai kuriuose kolektyvuose talkininkavimas miško sodinime yra tapęs tradicija. Štai Ukmergės policijos komisariato kolektyvas ne pirmus metus entuziastingai renkasi padirbėti Siesikų girininkijoje. Talkos su vietos bendruomenėmis, mokyklomis, įstaigomis ir organizacijomis vyksta daugelyje girininkijų.
Ukmergės miškų urėdijos administracijos kolektyvas šį kartą sodino mišką Balelių girininkijoje. Juodgirio miške atkūrimo laukė 1 ha ploto biržė. Gamta tądien nepašykštėjo gero oro, o sodintojams netrūko darbingos nuotaikos. Išklausę girininko Vytauto Buzio instruktažą, talkininkai kibo į darbą. Sodino eglaites, o drėgnesnėse vietose – juodalksnius. Per keletą valandų biržė buvo atkurta. Apie prasmingai praleistą dieną po keleto metų primins ošiantis jaunuolynas.
Šiemet Ukmergės miškų urėdijos prižiūrimuose valstybiniuose miškuose bus atkurta 434 ha bei įveista 31 ha miško.

Utenos miškų urėdija: pabaigtuvėms – 2 hektarai būsimo miško

Balandžio 23 dieną Vyžuonų girininkijos 47 kvartale dūzgė miško sodinimo talka, vainikuojanti miškasodžio pabaigą. Su dideliu entuziazmu bei užsidegimu talkoje dalyvavo Utenos Vyturių progimnazijos moksleiviai su auklėtoja ir tėveliais, pulkininko Prano Saladžiaus 9 rinktinės 9 kuopos šauliai, girininkijos bei urėdijos darbuotojai. Visi pasikinkę gerą ūpą pasodino beveik 2 hektarus ateities miško.
Valkininkų miškų urėdija: net sniegas neišvaikė talkininkų
Balandžio 18 dieną urėdijos miškininkai sulaukė būrio talkininkų iš „Danske“ banko įmonių, kurie atvyko ir su šeimų nariais. Šių įmonių darbuotojai jau keleri metai talkina sodinant mišką. Kadangi urėdijoje miško sodinimo darbai eina į pabaigą, talkininkams miškininkai patogiai privažiuojamą biržę paliko Pirčiupių girininkijoje. Nors oras nedžiugino – šaltas vėjas, lietus ir net sniegas prausė talkininkus - atvykusieji buvo geros, darbingos nuotaikos. Per dieną jie eglaitėmis ir juodalksniais apsodino pusantro hektaro biržę. Iš viso pasodinta per 4 tūkstančius eglaičių ir tūkstantis juodalksnio sodinukų.

Vilniaus miškų urėdija: medikai auga su ąžuolais

Vilniaus miškų urėdija balandžio 24 dienos pavakare sulaukė neeilinių pagalbininkų - sodinti ąžuoliukų čia atvyko Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medikai. Jie pratęsė prieš keletą metų ligoninės Pilvo chirurgijos skyriaus medikų pradėtą tradiciją - sodino ąžuolyną.
„Pavasarį atgimsta gamta, „atgimta“ ir mūsų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius - kuriamės naujose moderniai ir šiuolaikiškai įrengtose patalpose. Kitaip sakant, mūsų skyrius pradeda nauja gyvenimą lyg ką tik pasodintas medis“, - kasdienio medikų gyvenimo sąsajas su medžių sodinimo akcija aiškino Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Božena Markevič. Gydytojos teigimu, medelių sodinimas - tai ir proga skyriaus personalui kartu praleisti laiką gamtoje, pabendrauti, pailsėti nuo darbų. O rezultatas naudingas visiems - miškų urėdijai, sulaukusiai pagalbininkų, gamtai, kurią papildė jauni medeliai, darbuotojams, kurie gali didžiuotis savo rankomis pasodinę ąžuoliukus ir ateityje stebėti, kaip jie auga.
Santariškių klinikų medikai sodinti medelių į Vilniaus miškų urėdiją vyksta jau trečius metus iš eilės. Jų rankomis jau pasodinta apie 3 ha jauno ąžuolyno - tą teritoriją žymi ir speciali informacinė lenta.
„Manau, svarbiausias visame šiame procese - žmogiškasis faktorius, - yra tikras Vilniaus miškų urėdijos urėdas Artūras Nanartavičius. - Mes medikams papasakojame apie gamtą, mišką, medžius, parodome, kaip taisyklingai pasodinti medelį - kokiame gylyje, kaip šaknis įleisti. Medikams, kurie medelio sodinuko rankose nėra laikę, tokios pamokos yra įdomios. Miškininkams taip pat įdomu su medikais pasikalbėti apie sveikatos reikalus. Kartu ir padarome gerą darbą, ir naudingai praleidžiame laiką gamtoje.“ Urėdas atkreipė dėmesį, kad medikai - labai išsilavinę ir atsakingai į darbą žiūrintys žmonės. Jie neskuba pasodinti kuo daugiau, o stengiasi padaryti tai gerai - miškininkams tikrai netenka grįžti taisyti jų darbo rezultatų. Beveik 100 procentų medikų pasodintų medelių prigyja ir ateityje Vilniaus apylinkes papuoš didelis ąžuolynas, kuriame visiems bus malonu lankytis.

Zarasų miškų urėdija: pirmasis gimnazistų miškas

Kiekvieną pavasarį visose šalies miškų urėdijose, girininkijose vyksta sujudimas, nes pavasarį pradeda svarbiausias su miškų atkūrimu susijęs darbas – miško sodinimas. Prie šių darbų Smalvų girininkijoje šiemet panoro prisijungti ir moksleiviai. Čia talkoje dalyvavo Visagino „Verdenės" gimnazistai. Visi susitiko prie Visagino „Verdenės" gimnazijos. Iš ryto oras nedžiugino: buvo apsiniaukę, naktį paliję. Daug kam kilo klausimų ar tinkamas oras sodinti mišką, o miškininkai įrodinėjo, kad tai yra pati geriausia diena sodinti mišką, nes drėgname dirvožemyje geriau prigyja sodinami medeliai. Talkininkai kupini ryžto ir entuziastingai nusiteikę sėdome į urėdijos parūpintą autobusiuką ir pajudėjo link tikslo.
Atvykus į vietą mokiniams buvo parodyta ir papasakota apie ledo duobes - kaip jose yra laikomi sodmenys iki sodinimo. Ledo duobėse žiemą prikasama sniego, kuris būna uždengiamas eglių šakomis ir neištirpsta iki pavasario. Vėliau, atvežus sodmenis iš medelyno, jie būna kraunami ant sniego ir uždengiami eglišakiais. Tokiu būdu kaitri pavasarinė saulutė nepažadina medelių ir jie nepradeda vegetacijos anksčiau laiko.
Prieš pradedant sodinimą Smalvų girininkijos girininkas Saulius Valiūnas išsamiai paaiškino ir parodė kaip reikia tinkamai sodinti. Anot jo, labai svarbu yra, jog šaknys nebūtų išlindusios į paviršių, kad būtų tinkamai prispausta, kad nebūtų per giliai pasodinta. Po instruktažo mokiniai buvo suskirstyti poromis, duotas kastuvas, tad visi su šypsenom ir gerom emocijom puolė sodinti savo pirmąjį mišką.
Baigus sodinti miškininkai padėkojo mokiniams už talką, moksleiviai- savo ruožtu – miškininkams už suteiktą galimybę prisidėti prie miško atkūrimo, galimybę suprasti kaip vyksta miško atkūrimo procesas, kad miškas ne tik kertamas, bet ir atkuriamas. Su tokiomis geromis emocijomis visi ir išsiskirstė.

Apžvalgą pagal miškų urėdijų tinklapius ir „Vakaro žinias“ parengė Teisės, personalo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Solveiga Potapovienė

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 04 29
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai