Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2015 m. balandžio 30 d.

Šakalas – primti ar naikinti?

Delfi.lt projektas „Aplinkosauga“, 2015 m. balandžio 30 d.

Niekas iš anksto negali numatyti, kokią žalą dabar gyvenančioms rūšims gali padaryti atklydę šakalai. Nuomonių yra įvairių. Vieni zoologai teigia, kad dar vienas plėšrūnas Lietuvoje nereikalingas, kiti gamtininkai laikosi nuomonės, kad su šakalais teks susigyventi.
Aišku viena: užklydęs šakalas nėra atsitiktinumas, o didžiulių pokyčių šauklys. Stepių gyvūnas savo buveines keičia neatsitiktinai.
Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius įsitikinęs, kad šakalų pasirodymas buvo neišvengiamas dėl klimato kaitos. Stepės plečiasi ir vieną dieną jos pakeis Lietuvos miškus.
„Pusė Baltarusijos teritorijos yra stepės - iš ten ir atėjo šakalas. Klimatas keičiasi, nemažai kur krenta gruntinio vandens lygis, Lietuva po truputį virsta stepių zona, o šakalai natūraliai į ją plečiasi. Nemanau, kad reikėtų juos įtraukti į invazinių rūšių sąrašą. Tai yra natūraliai plintanti rūšis“, – sakė gamtininkas.
Gamtininkas įsitikinęs, kad šakalų veiklos pėdsako biologinei Lietuvos įvairovei neturėtume pajusti.
„Šakalų mitybinė bazė yra labai panaši į lapių. Jie minta įvairiais smulkiais graužikais. Yra šiek tiek stambesni, todėl gali grasinti ir stirnų jaunikliams, bet žalos daugiau nei lapės neturėtų padaryti“, – sakė jis.
Ūkininkai taip pat neturėtų jausti baimės. Rusijoje ūkininkai kenčia nuo šakalų, bet tik todėl, kad jie mėgsta pasmaguriauti arbūzais. O arbūzų Lietuvoje niekas neaugina.
A. Gaidamavičius nepiešia bendros ateities su šakalais labai tamsiomis spalvomis, bet yra ir kitokių nuomonių, kurios remiasi prasta patirtimi su atklydusiomis gyvūnų rūšimis.
Europoje atsiradusios kanadinės audinės, meškėnai, mangutai, rainiuotieji vėžiai, grundalai ir kiti gyvūnai, kurie smarkiai skiriasi nuo vietinių rūšių, padaro didelę žalą vietinėms ekosistemoms.
Didesni, su vilkais galintys kryžmintis šakalai taip pat gali pasijausti nesulaikomi Lietuvoje, kur nemažai paukščių peri ant žemės, kur kitų plėšrūnų ir tiesioginių jų konkurentų yra per mažai.
Aplinkos ministerijos pozicija sako, kad šiems plėšrūnams Lietuvoje – ne vieta.
„Jis gali paveikti šalies ekosistemą ir sutrikdyti jos pusiausvyrą“, – sako ministras Kęstutis Trečiokas.
Jam pritaria ir zoologas Egidijus Bukelskis. Anot jo, vietinės rūšys per tūkstančius metų pripranta prie plėšrūnų ir žino, ko iš jų tikėtis. Kiekvienas naujas plėšrūnas daro didžiulį poveikį ekosistemoms ir biologinei įvairovei.
Tokios rūšys paprastai yra agresyvesnės nei vietinės, todėl greitai užima pastarųjų gyvenamus plotus, išstumia arba sunaikina jas pačias. Jei šakalas bus pripažintas invazine rūšimi, jis jau bus 36 -a rūšis, įtraukta į šį sąrašą.
http://www.delfi.lt/projektai/aplinkosauga/naujienos/sakalas-primti-ar-naikinti.d?id=67848876#ixzz3YmYs2kIk

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 04 30
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai