Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2015 m. liepos 8 d.

Miško mokslo senjorų klubui Trakų miškų urėdijoje apsilankius

VĮ Trakų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Dainius Taukis

Miškų urėdijoje lankėsi klubo nariai: Antanas Juodvalkis, Albertas Vasiliauskas, Stasys Karazija, Julius Danusevičius, Algirdas Rutkauskas, Edvardas Riepšas, Jonas Grigaliūnas, Algimantas Gradeckas, Vytautas Padaiga, Andrius Kuliešis, Juozas Jonika, Vytautas Oniūnas. Buvo aplankyti objektai Lentvario, Trakų, Aukštadvario girininkijose, vyko plati diskusija.

Lentvario girininkijoje buvo vertinami einamieji kirtimai pušynuose, kurių amžius per 70 metų. Miško kirtimų taisyklių 64 punkte nustatyta, kad vyresnio kaip 70 metų amžiaus medynuose leidžiami neintensyvūs ugdomieji kirtimai, iškertant iki 10 proc. medynų tūrio. Lentvario girininkijos girininkas einamųjų kirtimų metu iškirto 20 proc. medienos tūrio, iš jų iškirstas medienos tūris iš valksmų - 12 proc., iš tarpuvalksmių – 8 proc., valksmos sudarė 14 proc. ploto. Kirtimo metu buvo kertami tik sausi, džiūstantys ir C klasės medžiai. Atvykę svečiai konstatavo, kad po kirtimų medynas nesudarkytas, skalsumas ir paliekamų medžių skaičius atitinka Miško kirtimų taisyklių reikalavimus ir kirtimai yra vertinami gerai. Tačiau, atsižvelgiant į iškirstą medienos tūrį, kuomet iškirsta 20 proc., tai jau neatitinka Miško kirtimų taisyklių 64 punkto reikalavimų ir, vadovaujantis patikrinimų metodikomis, kirtimai gali būti vertinami nepatenkinamai. Diskusijų metu buvo konstatuojama, kad laikantis šio klaidingai suformuluoto straipsnio reikalavimo, einamieji kirtimai vyresniuose nei 70 metų medynuose, kuriuose anksčiau nebuvo iškirsti valksmai, praktiškai negalimi. Esant našiems medynams, kur pagal technologiją be valksmų neįmanoma atlikti ugdomųjų kirtimų, vien juos prakertant visuomet bus iškertama daugiau nei 10 proc. medyno tūrio. Pagrindas juk yra ne intensyvumo procentas, o nauda miškui ir ugdomųjų miško kirtimų pagrindinių tikslų siekimas. Į šį minimo straipsnio netikslumą dėmesys buvo atkreiptas jau senokai. Komisija pateikė naują jo redakciją, nurodydama, kad į leidžiamą iškirsti medienos intensyvumo procentą neturi būti įskaitomas iš valksmų iškertamas tūris. Gaila, kad praėjus vos ne 2 metams, ši pataisa, suteikianti galimybę miškininkams tokiuose medynuose siekti ugdomųjų miško kirtimų pagrindinių tikslų, Miško kirtimų taisyklėse dar neįteisinta.
Miško mokslo senjorų klubui buvo pristatytos ir miško kirtimų problemos II ir III miškų grupių saugomų teritorijų miškuose, kur plyni miško kirtimai negalimi, o leidžiama vykdyti tik neplynus pagrindinio naudojimo kirtimus.

„Giriūnai“ vertino ir Trakų miškų urėdijos eksperimentą – grupinį (lizdinį ) kirtimą, vykdytą Lentvario girininkijos II b miškų grupės miške. Šimto devyniasdešimties metų pušyne 2008 m. buvo suprojektuoti tolygūs atrankiniai miško kirtimai. Miškų urėdija sudarė komisiją, kuri įvertino miško sklypą bei jame suprojektuotas ūkines priemones. Kadangi šiame sklype nebuvo pomiškio, gausiai sužėlęs trakas, buvo konstatuota, kad kertant suprojektuotais atrankiniais kirtimais neįmanoma suformuoti įvairiaamžės medyno struktūros, pasiekti savaiminio atžėlimo, išsaugoti ar pagerinti rekreacinės miško vertės. Komisija pasiūlė vykdyti grupinius (lizdinius) atrankinius kirtimus derinant su laisvaisiais atrankiniais kirtimais, kirtimo metu iš susidariusių aikščių formuoti grupes iki 0,3 - 0,4 ha ploto. Grupėse iškirsti traką ir visus medžius, paruošti dirvą ir mišką atkurti eglėmis, pušimis, ąžuolais. Planuota, kad tokios grupelės turėtų sudaryti 20 – 25 proc. biržės ploto. Todėl, praėjus 7 metams po šio eksperimentinio kirtimo, Trakų miškininkams buvo svarbu išgirsti miškininkystės korifėjų vertinimus. Iš viso buvo suformuotos ir iškirstos 6 miškų grupelės, vidutiniškai po 0,4 ha ploto. Šiuo metu grupelėse augančių želdinių rūšinė sudėtis yra 4Ą3E3P. Visame plote buvo iškirstas trakas. Žinoma, šios suformuotos 0,4 ha ploto grupelės prieštarauja Miško kirtimų taisyklėms, kurios reglamentuoja, kad kertant grupiniais atrankiniais pagrindiniais miško kirtimais medyne pirmuoju atveju iškertamų grupių plotas neturėtų viršyti 0,1 ha. Tačiau toks Trakų miškininkų kirtimas – eksperimentas, manau, pasiteisino. Remiantis mūsų patirtimi, buvo nutarta pakeisti Miško kirtimų taisykles, leidžiant iškirsti iki 0,3 ha dydžio grupes. Ypač nudžiugino tai, kad garbingi svečiai teigiamai įvertino vykdytus kirtimus. Buvo konstatuota, kad kirtimus artimiausiu metu būtina tęsti, plečiant iškirstus „langus“.

Klubo nariai paprašyti įvertinti suprojektuotus atvejinius kirtimus eglynuose Trakų girininkijoje. Miškas patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją, kurioje pagrindiniai plynieji miško kirtimai yra draudžiami. Miškotvarkai nieko kito nelieka, kaip projektuoti neplynus pagrindinius kirtimus. Šiame medyne buvo suprojektuoti tolygūs atrankiniai kirtimai. Šiuo atveju sklype gausiai sužėlęs trakas, pomiškio nėra, todėl iškertant dalį medžių tolygiais atrankiniais kirtimais, savaiminio atžėlimo, ypač kiškiakopūstiniame – plačialapiame eglyne, tikrai „neiššauksime“. Tiek profesorius A. Juodvalkis, tiek kiti dalyviai pritarė minčiai, kad tokiu atveju tikslinga vykdyti analogišką Lentvario girininkijoje vykdytą grupinį (lizdinį) atrankinį ar atvejinį kirtimą, iškertant iki 0,3 ha ploto grupeles, o neatsiradus eglės savaiminukams, aikštėse dirbtinai atkurti mišką. Buvo akcentuojama, kad tokie kirtimai privalo tūrėti seką ir praėjus 5-7 metams privalo būti tęsiami, plečiant grupes ir siekiant jų susijungimo. Tačiau pirmiausia būtina koreguoti Miško kirtimų taisykles, įteisinant šiuos kirtimus. Tokie kirtimai yra plačiai vykdomi aplinkinėse šalyse, pvz. Lenkijoje. Tikimės, kad analogiški kirtimai bus įteisinti artimiausiu metu ir Lietuvoje.

Vėliau svečiai buvo supažindinti su Trakų miškų urėdijoje taikoma mašinine plynų kirtimų technologija, valksmų išdėstymu, kuomet yra ruošiama biokuro žaliava, bioįvairovei skirtų medžių atrinkimu. Taip pat buvo aplankytas Užtrakio parkas ir dvaras. Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius pristatė jau nuveiktus ir ateities darbus atstatant šį sovietmečiu suniokotą unikalų paveldą. Aukštadvario girininkijoje svečiai buvo supažindinti su miškų urėdijos saugomu gamtos ir kultūros paveldu, aplankyta garsioji Velnio duobė.
Manau, kad tokios garbingų svečių, visą gyvenimą pašventusių šalies miškams, išvykos į miškų urėdijas, kurių metu išgirstami kompetentingi patarimai, pastabos bei paskatos teikia didelę naudą miškų urėdijų darbuotojams, prižiūrintiems šalies miškus. Rengiamės ir ateityje organizuoti tokio pobūdžio pasitarimus.

Nuotraukų galerija


     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 07 08
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai