Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2016 m. liepos 4 d.

Didžiausias rūpestis vasarą - gaisrai

„Miškai“, Vilma Kasperavičienė, 2016 liepa

Birželis buvo palankus gaisrams
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamais duomenimis, didžiausias pavojus kilti miškų gaisrams birželį buvo Pietų ir Rytų Lietuvoje – Anykščių, Rokiškio, Utenos, Varėnos, Šalčininkų, Kauno miškų urėdijų teritorijose. Tenykščiuose miškuose jau buvo fiksuojama ketvirta miškų gaisringumo klasė, o kitose vietovėse vyravo trečia.
Kol kas šią vasarą sąlygos kilti miško gaisrams tampa vis palankesnės. Nors gilesniuose dirvožemio sluoksniuose dar yra drėgmės, tačiau paviršiuje žemė sausa, miško paklotė išdžiūvusi. Žinoma, esant tokiai padėčiai miške grybai nedygsta, tačiau į juos jau plūsta uogautojai. Todėl ne tik paliktas neužgesintas laužas, bet ir neatsargiai numesta nuorūka gali sukelti gaisrą, kurio nuostoliai būtų milžiniški.
Miškininkai teigia, kad miško gaisrai beveik 100 nuošimčių kyla dėl neatsargių poilsiautojų veiksmų ar kitos žmonių veiklos. Be abejo, miškininkai nenori ir nesiekia užsidaryti savo miškuose, atsiriboti nuo poilsiautojų bei miško gėrybių naudotojų. Problemos neišsprendžia ir didelės baudos. Todėl jie stengiasi gyventojus informuoti, kaip jie turi elgtis miške, kad nesukeltų gaisrų, prašo, kad per sausras be būtino reikalo miškuose nesilankytų.

Grėsmė gadina kraują ir kelia galvos skausmą
Miško gaisrų grėsmė ne vieni metai gadina kraują ir kelia galvos skausmą Kauno miškų urėdijos darbuotojams. Urėdas Edmundas Kovalčikas pastebi, kad tik 41 % urėdijos miškų ploto priskirti prie aukšto ir vidutinio miškų degumo klasių, tačiau šis skaičius yra apgaulingas.
„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pakaunės miškai – gausiai lankoma ir miestiečių mėgstama poilsio vieta. Priemiestinei miškų zonai tenka didelė apkrova, balandį–spalį miškuose per savaitgalį apsilanko nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių poilsiautojų, todėl susidaro ypač didelis pavojus miško gaisrams kilti“, – tvirtina E. Kovalčikas.

Tenka saugoti ir privačius miškus
Kauno miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas – 16,6 tūkst. ha, tačiau miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, veikia bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones.
„Priešgaisrines saugos priemonės buvo projektuojamos bendrai visam miškų ūkiui, nepaisant esamų girininkijų ribų. Šiuo metu nemaža dalis miškų yra jau privatūs, šie miškai didesniais ar mažesniais masyvais įsiterpia tarp valstybinės reikšmės miškų arba yra šalia jų. Neatsargiai elgiantis su ugnimi miške, valstybiniame ar privačiame, gaisrai gali išsiplėsti ir padaryti didelių nuostolių gamtai ir žmonėms“, – atkreipia dėmesį Kauno miškų urėdas.
Kauno miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Mindaugas Petkevičius pabrėžia: tai reiškia, jog miškų urėdijai tenka saugoti ir privačius bei skirtus nuosavybės teisėms atkurti miškus. „Realiai priešgaisrinių priemonių sistemą vykdome 25,9 tūkst. ha. plote“, – sakė M. Petkevičius.
Kauno miškų urėdijos vyriausiojo miškininko žodžiais, miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės saugos reikalavimų, savo lėšomis įgyvendinti profilaktines priešgaisrines priemones, tačiau privačių miškų savininkai mažai domisi priešgaisrine miškų sauga, retai vykdo kokias nors priešgaisrines priemones.
„Todėl galima sakyti, kad visas krūvis organizuojant priešgaisrinę apsaugą, vykdant reikalingas priešgaisrines priemones, gesinant miškus tenka miškų urėdijoms“, – realią padėtį atskleidė pašnekovas.

Sunkiausi metai – prieš dešimtmetį
Per praėjusį dešimtmetį Kauno miškų urėdijai patys sudėtingiausi buvo 2006-ieji, per tuos metus kilo 17 miško gaisrų, 9 iš jų privačiuose miškuose, gaisrų apimtas plotas sudarė 4,39 ha.
„Per pastaruosius trejus metus (2013–2015 m.) urėdijos teritorijoje kilo 7 miško gaisrai, kurių bendras plotas 0,54 ha, 2016 m. taip pat jau turime vieną įvykusį miško gaisrą, kurio plotas 0,09 ha“, – skaudžius statistinius duomenis vardijo M.Petkevičius.

Ėmėsi įvairių priemonių
Kauno miškų urėdija džiaugiasi, kad pastaraisiais metais jų prižiūrimoje teritorijoje miško gaisrų skaičius ir vidutinis miško gaisrų plotas gerokai sumažėjo. „Pagrindinės priemonės, lėmusios miško gaisrų ploto mažėjimą, yra automatinės antžeminės miško gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimas ir papildomo priešgaisrinio automobilio įsigijimas. O gaisrų skaičius, žinoma, sumažėjo dėl didėjančio miško lankytojų sąmoningumo“, – sakė urėdijos vyriausiasis miškininkas.
2011 m. urėdijos teritorijoje, panaudojus Europos Sąjungos paramos fondų lėšas, įdiegta moderni antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema. Jos pagrindą sudaro skaitmeninės vaizdo kameros su objektyvu ir specialiu optiniu filtru, lauko korpusu ir horizontaliu ar vertikaliu kamerų valdymo įrenginiu; urėdijoje įdiegta sistema aptinka dūmus ir nustato galimo gaisro vietą (koordinates).
Apie kilusį gaisrą operatorius praneša girininkijai ir urėdijos vadovybei. Pirmoji į gaisravietę išvažiuoja girininkijos komanda. Gavęs pranešimą, kad miško gaisro lokalizuoti komanda negali, centro budintis siunčia priešgaisrinės stoties arba rajono priešgaisrinės tarnybos automobilius.
Miškų urėdijoje yra sudarytos dvi pagrindinės bei dvi rezervinės priešgaisrinės komandos, bei nuo 2013 m. pradėtas diegti naujos kartos skaitmeninio kamieninio radijo ryšio tinklas.
„Kauno miškų urėdijai turimų priešgaisrinių automobilių pakanka miškų priešgaisrinei saugai užtikrinti, tačiau siekiant didesnio operatyvumo, greičiau atvykti į gaisravietes, ketiname į esamą krovinį automobilį sumontuoti modernią gaisrų gesinimo įrangą“, – planais dalijosi urėdas.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2016 07 04
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai