Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2016 m. liepos 5 d.

Neprižiūrėsi – nevažiuosi


„Miškai“, Rita Krušinskaitė, 2016 liepa

„Keliai miške – tarsi kraujotakos sistema žmogaus organizme. Jais miške vyksta visa veikla – ir darbinė, ir poilsinė. Jei nebūtų kelių, miškai taptų rezervatais, į kuriuos nevalia įkelti kojos“, – sako Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistas Romualdas Cicėnas.

Pagerins miško kelių būklę

Ignalinos miškų urėdijoje, kurioje dominuoja pušynai ir eglynai, yra 1082 km miško vidaus kelių, iš jų urėdijos valdomuose miškuose driekiasi 433 km. Apie 50 % miškų priklauso privatiems savininkams, tad didesnės ar mažesnės kelių atkarpos yra įsiterpusios privačiose valdose. Pagal projektą bus suremontuota 26 km kelių, vingiuojančių per tris savivaldybes: Ignalinos, Švenčionių ir Utenos. Vieno kilometro remontui skiriama apie 5 tūkst. eurų. Už juos bus atkuriama nusidėvėjusi žvyro danga, pralaidos. Anot Ignalinos miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Prano Kraujalio, tai palyginti nedidelis skaičius kilometrų, tačiau esamą kelių būklę toks remontas pagerins.
Jau suremontuota 12 km. Visus kelių remonto darbus miškininkai tikisi atlikti per liepą. Keliams tiesti, remontuoti ir prižiūrėti Ignalinos miškų urėdija kasmet skiria apie 120 tūkst. eurų. Dar apie 38 tūkst. eurų papildomai gauna iš kelių priežiūros ir plėtros programos.

Reikia bendradarbiauti

Yra atvejų, kad nuvažiuoti į reikiamą vietą galima dviem ar net trimis keliais, todėl viską įvertinus reikia pasirinkti reikalingiausiąjį ir juo rūpintis. Tam būtinas konstruktyvus valstybinių institucijų ir privačių miško savininkų bendradarbiavimas. Vyriausiasis miškininkas P. Kraujalis džiaugiasi, kad Ignalinos miškų urėdijos ir girininkijų darbuotojai bendradarbiauja ir tariasi su privačių miškų savininkais dėl miško kelių priežiūros. Tam tikrais atvejais sutariama dėl laikino miško kelio naudojimo. Kol kas šioje urėdijoje nepasitaikė, kad kelias būtų sugadintas ir kaltų nepavyktų rasti.
„Urėdija, vykdydama darbus, atsižvelgia į sezoniškumą, atitinkamai parinkdama kirstinas biržes. Stengiamasi maksimaliai išnaudoti žiemos metą, kai yra pašalas. Pavasarį ir rudenį visus medienos išvežimo darbus deriname su seniūnijomis ir kelių tarnybos specialistais. Per polaidį statome specialius ženklus, draudžiančius įvažiuoti. Informaciją apie laikinus apribojimus skelbiame vietinėje spaudoje“, – pasakojo P. Kraujalis. Smulkesnius remonto darbus urėdija atlieka naudodama turimą techniką – savivartį ir du greiderius. Stambesniems darbams samdo rangovus.
Ne visose šalies miškų urėdijose pavyksta išvengti konfliktų tarp urėdijų ir privačių miško savininkų. Kelius dažniausiai sugadina medienos ruošėjai, darbus vykdydami pavasarį ir rudenį, kai drėgnas gruntas, o medžiams ištraukti naudojama sunkiasvorė technika. Esant šiltoms žiemoms, kelius galima sugadinti ir žiemą, kai jie pažliunga. Dabar miškininkams į pagalbą ateina ir seniūnijos, jos taip pat rūpinasi miško keliais, išleidžia potvarkius, kad negalima važinėti tam tikru metu, stato ženklus, o prireikus ir užtvaras.
 
Ne visi keliai reikalingi

32 metų darbo miške patirtį turinčio R. Cicėno nuomone, miškuose yra įvairių kelių, tačiau ne visi vienodai svarbūs ar net būtini. „Kad būtų tinkamai atsirinkta, kurie keliai labai reikalingi, kurie mažiau ar visai nereikalingi, turi būti šeimininkas“, – įsitikinęs R. Cicėnas. Anot jo, iškėlus miško kelių savininkų klausimą, paaiškėjo, kad dalis miško kelių niekieno. Jie nepriklauso nei urėdijai, nei savivaldybei, nei privačiam savininkui. Dažniausiai tokie keliai atsirado kažkam vieną kitą kartą pervažiavus mišku. Pasidarė vėžės, kažkas jas įpiešė į žemėlapius ir taip atsirado kai kurie miško keliai. „Todėl ir reikia šeimininko, kuris viską sutvarkytų. Žinau atvejų, kad yra reikalingas ir naudojamas kelias, tačiau jis neturi šeimininko“, – tvirtino R. Cicėnas. Bešeimininkių kelių likimas liūdnas. Kol toks nebus kam nors priskirtas, niekas juo nesirūpins, nesutvarkys, nebent kam nors prireiks būtinai išvežti medieną. Tada truputį sutvarkys, kad galėtų išvažiuoti. Yra ir tokių kelių, kuriais pervažiuojama kartą kitą per dešimtmetį ir jis nebūna naudojamas, išskyrus šiltuoju metų sezonu praeinančius uogautojus ar grybautojus.

Reikia ugdyti atsakingumą

Dėl miško suskirstymo kvartalais ir gero urėdijų darbo Lietuvoje neprivažiuojamų vietų beveik nėra. Prasčiausia kelių būklė tose vietovėse, kur auga drėgnesni miškai – Radviliškyje, Joniškyje bei kitur, kur daug balų ir pelkėtų vietovių. Dzūkijoje tokia bėda beveik neegzistuoja. „Randa tarpą tarp dviejų pušų ir pravažiuoja, jei keliu to neįmanoma padaryti“, – juokavo R. Cicėnas.
Ar skiriasi urėdijų ir privačių miško savininkų požiūris į miško kelius? Patyrusio miškininko nuomone, tiek vieni, tiek kiti rūpinasi, kaip tuos kelius prižiūrėti, ir norėtų, kad jie būtų prižiūrimi ir išvažiuojami.
„Tačiau realiai privačių valdų savininkai lėšų miškų priežiūrai neskiria, nebent jiems reikia nuvažiuoti į tam tikrą vietą ir sugadinamas kelias, tada pagal miško priežiūros taisykles naudotojas privalo atkurti buvusią kelio būklę. Visgi ne visada taip elgiamasi, nors urėdijos griežtai laikosi šio reikalavimo. Privatus asmuo, ypač jei netoli gyvena, irgi elgiasi atsakingai“, – teigė miškininkystės specialistas.
Pastaruoju metu miškų ūkis susiduria su kitu rūpesčių – klajojančiais medienos ruošos paslaugų teikėjais. Dažnai jų įmonės registruotos viename Lietuvos gale, o mišką kerta kitame. Pasitaiko ir taip, kad miško kirtimo įmonės vienais metais egzistuoja, kitais jų jau nebėra. „Dažniausiai tokios įmonės nesuka sau galvos, kad sugadino kelią. Bėda, jog mūsų valstybėje neužtenka juridinių mechanizmų ir žmonių, kurie galėtų surasi kelio gadintoją ir priverstų atlyginti padarytą žalą“, – apgailestavo R. Cicėnas. Jo nuomone, geriausia prevencija, kad keliai būtų kuo mažiau gadinami – atsakingas požiūris. Urėdijoms to pakanka, o kai kuriems privačių miškų savininkams reikėtų tokį supratimą dar išsiugdyti.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2016 07 05
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai