Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2016 m. liepos 7 d.

Šiaulių miškų urėdija ir Šiaulių universiteto Botanikos sodas: 10 bendradarbiavimo metų


„Miškai“, Vlada Penikaitė, 2016 liepa

Nesavanaudiška ir labai naudinga draugystė

„Miškininkams miškas yra visas gyvenimas. Mes tikrai žinome, kaip nelengvai miškas užauga, kiek įdedame pastangų, kad jis taptų ir vertingas, ir gražus. Džiaugiuosi mūsų draugyste su Botanikos sodu, manau, kad praturtiname vieni kitus, kartu galime ir pasitarti, padiskutuoti. Todėl 10 metų bendradarbiavimo sukakties proga nusprendėme surengti mokslinę-praktinę konferenciją „Miškai – aktualios problemos, pasiekimai“, – sako Šiaulių miškų urėdijos miškų urėdas Stasys Pališkis.
Jam pritaria ir Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė profesorė Asta Klimienė. „Mes džiaugiamės, kad visuomet esame laukiami miškininkų, sumanymai mums gimsta lengvai, o kas svarbiausia – labai daug jų ir įgyvendiname. Visus iki šiol džiugina rododendrai miške – tai ir buvo pirmas bendras projektas. Mes norime daugiau žinoti apie miško gyvenimą, mūsų patirtis botanikos sode kartais praverčia ir miškininkams. Šiandienos konferencijoje kalbėjome apie miško problemas, važiavome žiūrėti į mišką kirtaviečių, aplankėme ir rododendrus Vainagių girininkijoje“, – apie bendradarbiavimo sukakties minėjimą pasakoja prof. Asta Klimienė.

Neplynųjų miško kirtimų aktualijos

Konferencijoje ypač daug dėmesio buvo skirta miško išsaugojimo, atkūrimo ir kirtimo aktualijoms. Konferencijos dalyviai sutarė, kad labai dažnai klaidingai manoma, kad saugoti mišką reiškia viską jame drausti, didinti saugomų teritorijų plotus, riboti ūkinę veiklą. Profesionalus, šeimininkiškas požiūris į miškininkystę ir miškų tvarkymą, atsižvelgiant į Lietuvos miškų specifiką, eliminuojant politinius sprendimus – toks kelias, miškininkų nuomone, būtų pats racionaliausias ir nepridarytų žalos miškui.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo – Miškų instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui dr. Virgilijus Mikšys savo pranešime „Neplynųjų pagrindinių miško kirtimų aktualijos“ kaip tik ir kalbėjo apie pagrindinius trukdžius vykdant neplynuosius kirtimus, apie jų pranašumus ir trūkumus. Anot dr. V. Mikšio, žemdirbystės plėtra ir augantis medienos poreikis lėmė, kad Lietuvoje seniausius (pradinį) neplynuosius miško kirtimus sparčiai ėmė keisti plynieji (lydimo). Praeitame amžiuje vyravo plynieji kirtimai, šio amžiaus pradžioje vėl bandoma prisiminti neplynuosius ir bent dalį kirtimų vykdyti šiuo būdu. „Šveicarijoje plynieji kirtimai uždrausti nuo 1902 m., Slovėnijoje – nuo 1948/49 m., Lenkija apie 60 % medienos tūrio brandžiuose medynuose iškerta neplynaisiais kirtimais, neplynųjų kirtimų dalis didėja ir Vokietijoje bei Austrijoje. Lietuvoje galime taikyti abu kirtimo būdus, tačiau neplynųjų pagrindinių miško kirtimų plėtra yra būtina“, – įsitikinęs dr. V. Mikšys.
Lietuvos valstybiniuose (miškų urėdijų) miškuose neplynųjų pagrindinių kirtimų dalis – apie 30 % kasmet pagrindiniais miško kirtimais apimamo ploto. Ypač neplynųjų kirtimų padaugėjo pastaraisiais 10–12 metų.
Dr. V. Mikšys savo pranešime apžvelgė ir dažniausiai minimas ekologinės miškininkystės nuostatas (principus); tai: natūralių miškų struktūros ir funkcionavimo imitavimas; žalos miškui minimizavimas (pirmiausia kirtimų metodai, nepažeidžiantys medyno ir dirvožemio); natūralus miškų atkūrimas (rekomenduojama jam teikti prioritetą); ekosistemų, biotopų, biologinės įvairovės išsaugojimo principas (saugomos teritorijos, kertinės buveinės ir t.t.); kraštovaizdžio apsauga. Anot mokslininko, svarbiausia ir universaliausia nuostata (kartu ir priemonių grupė) – natūralių miškų struktūros ir funkcionavimo imitavimas (dažniausiai dalinis, atsižvelgiant ir į ūkinius, ir kitus tikslus). Taikyti imitavimą paprasčiau nei specifines gamtosaugines priemones.
Kalbėdamas apie miškų kirtimo metodus dr. V. Mikšys pabrėžė, kad renkantis pagrindinio kirtimo būdus svarbūs medynų irimo ir atsikūrimo (sukcesijos) procesai, specifinės gamtos sąlygos.
Šiaulių miškų urėdijos vyr. miškininkas Giedrius Tamošiūnas savo pranešime „Neplynieji miško kirtimai VĮ Šiaulių miškų urėdijoje“ akcentavo, kad neplynai urėdijoje kertama nemažai. Urėdijoje vyrauja laikinai drėgnos augavietės, 25 % teritorijos užima saugomos teritorijos. Patyręs miškininkas išskyrė keletą pagrindinių neplynųjų kirtimų nesėkmių priežasčių, tokių kaip: kirtimai vykdomi neatsižvelgiant į derėjimą; derlingose augavietėse neatsikuria pomiškis; esamas II ardas nepakankamas, netolygiai išsidėstęs, pažeistas žvėrių; dirvos užmirkimas; žvėrių gausa; netikslingi kirtimai. G. Tamošiūnas pateikė siūlymų, kaip elgtis, kad neplynieji kirtimai būtų kuo sėkmingesni. Anot jo, urėdijose neplynuosius kirtimus reikia vykdyti ne didesniame nei pagal miškotvarkos projektą numatytame plote, privalu atitinkamai koreguoti nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos uždavinius.
„Ar ne geriau valstybinius miškus reprezentuotų šalia magistralinių ir krašto kelių plynieji, atkurti, nors ir nedidelio ploto, medynai?“ – klausė pranešėjas. Diskusija apie kirtimus vėliau persikėlė į mišką – konferencijos dalyviams buvo parodytos kelios neplynųjų pagrindinių kirtimų kirtavietės.

Svarbus uždavinys – išsaugoti miško medžių genetinius išteklius

„Lietuvos Respublikos miško genetiniai ištekliai, jų išsaugojimo ir atkūrimo problemos“ – taip vadinosi Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus atstovo Vidmanto Verbylos pranešimas. Jame buvo pristatyti išteklių išsaugojimo metodai, ekosistemų įvairovė, esama padėtis Lietuvoje. Pranešėjas pabrėžė, kad mūsų šalyje dažnai tiesiog „pasisaugojama“, draudžiama. „Nieko nedarymas, laikymas be jokio veiksmo yra tiesioginis kelias į pražudymą. Visko uždraudimas dažnai baigiasi rūšių išnykimu. Todėl turime kuo plačiau aiškinti, kad ekosistema yra labai specifinis dalykas, reikia atsižvelgti į tai. Kiekvienoje ląstelėje yra sukaupta visa augalo informacija, didelė įvairovė yra pačios rūšies viduje, nėra identiškų individų – būtent ta genetinė įvairovė ir užtikrina rūšių prisitaikymą ir išlikimą“, – sakė V. Verbyla. 1993–1996 m. šalyje buvo suformuoti genetiniai draustiniai, tačiau V. Verbyla įsitikinęs, kad genetinių išteklių saugojimui yra skiriama per mažai dėmesio ir pateikė keletą tai iliustruojančių skaičių.
Bendras saugomų teritorijų plotas Lietuvoje 1026,1 tūkst. ha (15,7 % šalies ploto). 707,5 tūkst. ha saugomose teritorijose užima miškai (69,1 % saugomų teritorijų ploto, arba 32,5 % bendro miškų ploto). Genetiniai miško medžių draustiniai teužima 3,7 tūkst. ha (0,17 % miškų ploto).
Anot pranešėjo, atrinktuose objektuose suformuojamas 3–5 kartų medynas. Geriausia, kai jo struktūra yra įvairiaamžė: jaunuolynai, subrendę, net perbrendę miškai.
„Keičiantis klimato sąlygoms, keičiasi ir medynai, pradeda nykti atskiros jų rūšys. Štai daugiau nei prieš 20 metų prasidėjusi uosynų džiūtis įgavo masinį reiškinį. Šiuo metu jau pražuvę daugiau nei 18 tūkst. ha uosynų. Vienas iš realiausių būdų išsaugoti uosynus yra atsparių džiūvimui uosių atranka. Turime sudarę visą uosio genetinių išteklių išsaugojimo priemonių planą ir jį sėkmingai vykdome“, – pasakojo V. Verbyla.
Pranešėjas konferencijoje pristatė miško medžių genetinių išteklių išsaugojimo metodus, kurie padėtų susidoroti su kylančiomis problemomis.

Moko mylėti ir saugoti mišką

Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė prof. dr. Asta Klimienė konferencijoje didžiausią dėmesį skyrė visuomenės švietimo aktualijoms, tai atsispindėjo ir pranešimo temoje: „Biologinės įvairovės saugojimas ir visuomenės švietimas – VĮ Šiaulių miškų urėdijos ir ŠU Botanikos sodo bendradarbiavimo rezultatai“. Nuoseklus bendravimas su mokyklų, kolegijų, universitetų jaunimu, anot A. Klimienės, duoda teigiamų rezultatų: auga karta, kuri domisi augalija, domisi mišku ir į jį žiūri atsakingai. Mokslininkai kartu su miškininkais kuria įvairias programas, kad gamta jauniems žmonėms būtų pristatoma patraukliai, kad skatintų būti ne vartotojais, o gamtos globėjais. „Pagrindinis viso pasaulio botanikos sodų dėmesys skirtas „užtikrinti augalų įvairovę dėl žmonių ir planetos gerovės, sutelkiant ir suvienijant botanikos sodus ir jų partnerius“ (http://www.bgci.org/). Todėl mūsų draugystė su miškininkais yra labai svarbi“, – sako prof. A. Klimienė.
Šiaulių universiteto Botanikos sodas vykdo augalų saugojimą ex situ. Botanikos sode tokių augalų yra net 94. Didžiausia dalis – Geografijos ir sistematikos bei Lietuvos floros, nedidelė – Kalninių augalų ir Dendrologijos skyriuose.
Vienas iš spalvingiausių Botanikos sodo ir urėdijos vykdomų ilgalaikių projektų – 30 arų Vainagių girininkijos pušyne augantys rododendrai. Prieš dešimt metų miške buvo specialiai paruoštas dirvožemis, mat rododendrams reikalingas purus, rūgštus (optimalus pH – 4,5–5,5), turtingas maisto medžiagų dirvožemis. Taip ant viršutinio dirvožemio sluoksnio buvo užpilta durpių iš natūralių aukštapelkių. Dirvožemis rododendrams tapo rūgštus, laidus orui ir vandeniui – kaip natūraliose augavietėse. Pušys yra tinkamiausios rododendrų kaimynės. Vainagių miške retos pušys sudaro lengvą pavėsį, o nukritę spygliai praturtina dirvožemį organinėmis medžiagomis, parūgština jį. Pušų šaknys skverbiasi gilyn ir nekonkuruoja su paviršinėmis rododendrų šaknimis. Kuriant rododendrariumą, pirmenybė teikta toms rododendrų rūšims, kurios yra pakantesnės žiemos šalčiams, taip pat atsižvelgiant į fenologines fazes, kad būtų įvairesni ir ilgesni žydėjimo bei lapojimo periodai. Ekspozicijoje vyrauja trijų stambių geografinių regionų – Azijos, Šiaurės Amerikos ir Europos – rododendrai.
Konferencijos dalyviai turėjo puikią progą pamatyti margaspalvius žydinčius rododendrus, kurie skleidžia ir itin malonius kvapus. Šiuo maloniu akcentu ir buvo baigta mokslinė-praktinė konferencija, kuri, anot jos dalyvių, suteikė žinių, sukėlė daug minčių ir diskusijų, padovanojo puikių susitikimo akimirkų.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2016 07 07
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai