Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2016 m. liepos 27 d.

Vėtra palieka pėdsakus šimtmečiui

„Vakaro žinios“, Dalia Byčienė, 2016 07 26

Vėtra jau kirto ir šią vasarą. Prieš mėnesį, birželio 17 dieną, staiga kilęs uraganas rimtų eibių prikrėtė Dzūkijoje. 15-25 m/s stiprumo vėjas laužė pušis ir egles kaip degtukus, vietomis guldė su šaknimis, užvertė miško keliukus. Didžiausių nuostolių suskaičiavo Druskininkų, Varėnos, Alytaus miškų urėdijos.

Pagal valstybinių miškų institucijų duomenis apie praūžusios audros padarinius šių miškų urėdijų teritorijose, jie prilyginami stichinei nelaimei. Tai leidžiama daryti, jei išversti ar išlaužyti medynai sudaro daugiau kaip ketvirtadalį nuo audros nukentėjusių urėdijų metinės kirtimo normos.

Iš visų trijų urėdijų didžiausia nuostolių našta teko Druskininkų miškų urėdijai. Šios įstaigos vyriausiasis miškininkas Saulius Adomavičius sakė, kad audra prašniokštė ne per visas valdas vienodai. Labiausiai kliuvo Latežerio, Merkinės ir Norulių girininkijoms. Išlaužyta apie 35 tūkst. kub. m medienos, apie 40 hektarų miško po keletą hektarų įvairiose vietose teks atsodinti.

Vėjavartų sutvarkymas brangesnis, o mediena pigesnė, nes laužyta.
Dėl 1 kub. m vėtros pakenktos medienos patiriamas maždaug 10 eurų nuostolis.

Pasak Druskininkų urėdijos vyriausiojo miškininko S.Adomavičiaus, meteorologinės prognozės apie artėjantį škvalą buvo žinomos, bet kur vėtra smogs, numatyti neįmanoma. Pagaliau ką pakeistum, jei žinotum.

„Naikinantis sūkuringas vėjas siautėjo apie penkias minutes. Škvalas per mūsų urėdiją praėjo 3 kilometrų pločio ir 15-20 kilometrų ilgio juosta. Šiame ruože padaryta didžiausia žala, nors kliuvo ir kitur, tik ne tiek smarkiai, kai kur lūžo pavieniai medžiai. Vėjas laužė tuos medžius, kurie pasitaikė jo kelyje. Daugiausia kentėjo pušys, nes jų ten auga daugiausia“, - pasakojo miškininkas.

Plynės privaloma tvarka turi būti atsodintos per dvejus metus. Pirmiausia reikia sutvarkyti vėjavartas ir vėjalaužas. Supjauti, išvežti. Per du mėnesius praretėjusiame miške tvarka turi būti atkurta. Pasak miškininko, dėl dviejų priežasčių - kad kuo mažiau būtų pakenkta medienai ir dėl miško sveikatos.

„Jeigu medžiai bus palikti ilgesniam laikui, gali susidaryti medžių kenkėjų židiniai. Ypač pavojingas egles pažeidžiantis žievėgraužis tipografas. Miško sanitarinės apsaugos taisyklės įpareigoja sanitariniais miško kirtimais iškirsti žalių eglių vėjavartas, vėjalaužas, labai pažeistus medžius, kol dar po žieve neatsirado gyvų liemenų kenkėjų“, - aiškino specialistas.

Pasak jo, miškininkai dirba negaišdami laiko. Per mėnesį jau sutvarkyta apie 20 proc. išvartų ir išlaužų, išvalyti keliukai. Daugelyje vietų palūžę medžiai dar kybo suvirtę vienas ant kito, todėl grybautojai ir uogautojai įspėti po vėtros paliestą teritoriją nevaikščioti. Nuo menkiausio vėjo gūsio pažeisti medžiai gali nukristi ir prispausti miško lankytoją. Miškininkai šių plotų aptverti negali, tad miško svečiai atsakomybę turi prisiimti patys.

Privačių miškų savininkai nukentėjo kaip ir valstybinių, jiems galioja tos pačios taisyklės. Anot S.Adomavičiaus, bus stengiamasi kuo daugiau medienos paruošti perdirbti, bet aišku, kad daugiau išvartytų medžių tiks tik kūrenti. „Sodinami bus tie patys medžiai, kokius vėtra išguldė. Jei augo pušynas, ąžuolų nepasodinsi. Skaičiuojama, kad pušies brandos amžius yra 100 metų. Paskui medį pradeda graužti ligos, blogėja medienos kokybė. Kaip greitai prastyps atsodinti medžiai, priklauso nuo meteorologinių sąlygų, klimato, aplinkos. Jaunuolynas auga greičiau, kaip ir žmogus jaunystėje. Vėliau medžiai auga ne taip pastebimai“, - teigė miško žinovas.

Didžiausios miškų vėjavartos Lietuvoje
1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. kub. m medienos.
1999 m. gruodžio 7-8 d. uraganas Anatolijus išlaužė ir išvertė apie 350 tūkst. kub. m medienos. Nukentėjo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko miškai.
2005 m. sausio 8-9 d. uraganas Ervinas išvertė apie 600 tūkst. kub. m medienos (tai sudarė apie 12 proc. metinio kirtimo). Nukentėjo Žemaitijos miškų urėdijos, iš jų labiausiai Mažeikių, Joniškio, Telšių, Kuršėnų, Šiaulių.
2010 m. rugpjūčio 8-9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kub. m medienos. Labiausiai nukentėjo Pietryčių ir Pietų Lietuvos miškų urėdijos - Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų.
2012 m. spalio 6 d. škvalas valstybiniuose miškuose išvertė ar išlaužė apie 152 tūkst. kub. m medienos. Daugiau nei po 10 tūkst. kub. m medienos buvo išversta Anykščių, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Tauragės miškų urėdijose.

Šaltinis - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2016 07 27
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai