Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2016 m. rugpjūčio 2 d.

Biokuras: nauda urėdijoms ir visuomenei

„Miškai“, Angelė Adomaitienė, 2016 rugpjūtis

Valstybės įmonės miškų urėdijos, anksčiau tiekusios malkinę medieną ir šakas biokuro gamintojams, pastaraisiais metais pačios aktyviai įsitraukė į biokuro gamybą. Nuo 2014 m. visos urėdijos dalyvauja energijos išteklių biržoje „Baltpool“, kurioje teikia siūlymus parduoti biokurą (skiedras), gaminamą pasitelkiant rangovus ar savo turima technika. Pernai Tauragės, Švenčionėlių ir Valkininkų urėdijos pasinaudojo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) suteikta 463,38 tūkst. eurų parama ir įsigijo modernios biokuro gamybos bei transportavimo technikos, o kitos sudarė sutartis su rangos įmonėmis šiems darbams atlikti. Numatoma, jog Tauragės, Švenčionėlių ir Valkininkų urėdijos plės savo techninę bazę ir ateinančius kelerius metus biomasės parduos gerokai daugiau nei iki šiol.

Miško atliekų pakanka

Biokuro gamybos pradžia Lietuvoje laikomi 1994 m., kai pagal skandinavų patirtį šalyje atsirado pirmosios biokuru (smulkinta mediena ir pjuvenomis) kūrenamos katilinės. Jos ypač pasiteisino ten, kur šildymui naudotas brangus bei aplinką teršiantis mazutas. Maždaug po penkerių metų biokuro gamyba jau įsitvirtino kaip ekologiška ir perspektyvi pramonės šaka: į biokuro katilus vienas po kito investavo rajonų ir didieji miestai, išaugo konkurencija tarp biokuro ruošėjų, įkurta speciali birža.
Lietuvoje biokuro išteklių yra daugiau, nei rinkai reikia. Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos studijos duomenimis, metinis mūsų šalies biokuro potencialas yra 2,2 mln. tonų naftos ekvivalento (tne), o numatomas metinis biokuro poreikis 2020–2025 m. sieks 1,48 mln. tne. Kol kas didžiąją biokuro dalį sudaro smulkinta mediena (apie 60 %), tačiau ateityje ją gali papildyti agrokuras – šiaudai (iki 20 %) bei komunalinės atliekos (per 20 %).
Iki 2015-ųjų šalyje iš biokuro buvo gaminama daugiau nei trečdalis centralizuotai tiekiamos šilumos, deja, Vilniaus ir Kauno indėlis jos balanse buvo menkas. Dabar ir šiuose didmiesčiuose paleistos naujos biokuro katilinės bei planuojama naujų statyba. Pernai naujus biokuro katilus taip pat užkūrė Vilkaviškis, Druskininkai, Anykščiai, Marijampolė ir kiti miestai, o Ignalinos, Molėtų, Lazdijų, Radviliškio, Tauragės, Varėnos, Šilalės ir kai kurie kiti rajonai jau kuris laikas centralizuotai šildosi iš esmės biokuru.

Gera paskata

Numatoma, kad 2016–2017 m. šildymo sezonu biokuras sudarys du trečdalius bendro kuro balanso, o 2020 m. iš jo jau galėsime gaminti apie 70–80 % visos šaliai reikalingos šilumos. Miškų urėdijos 2015 m. biržai pateikė 69,4 tūkst. tne biokuro, šiemet „Baltpool“ prognozės optimistiškesnės. Pernai katilinės per biržą privalėjo įsigyti pusę reikalingo biokuro, o nuo 2016 m. šilumos gamintojams visą biokurą jau reikia pirkti tik per biržą.
„Urėdijoms tai gera paskata didinti šio kuro ruošą. Suvienodinus sąlygas visiems biokuro tiekėjams ir pirkėjams kaina nustatoma skaidriai, nereikia dalyvauti sudėtinguose pardavimo konkursuose, tereikia lankstumo sprendžiant, kokio termino ir kokiomis kainomis sandorius sudaryti, bei įveikti kitas konkurencijos subtilybes“, – apie privalumus kalba Valkininkų miškų urėdas Arvydas Strazdas.
Iš viso biržoje 2015–2016 m. šildymo sezonu nupirkta biokuro už 34,4 mln. eurų, arba 2,6 karto daugiau nei prieš tai buvusį sezoną. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, per metus centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vidutiniškai sumažėjo 7,65 %. Tiesa, tam įtakos turėjo ir pigesnės gamtinės dujos, tačiau jų kaina už 1 tne tėra apie 50 % didesnė nei kūrenant medienos skiedromis. Vidutinė biokuro kaina 2015 m. šildymo sezoną siekė 147,78 euro už tne – buvo 11,5 % mažesnė nei 2014 m. sezoną (166,99 euro).

Įsisavino ruošos ir pardavimo ypatumus 

Valkininkų miškų urėdija pagal urėdijų biokuro gamybos apimtį yra antroji po Tauragės. Susmulkintą biomasę ji pila į puspriekabę su judamąja grindų sistema ir į katilines gabena galingu vilkiku „Mercedes-Benz Arocs“. Modernų vilkiką su puspriekabe urėdija įsigijo pernai rugsėjį – šis jai kainavo 428,7 tūkst. eurų, iš jų 191,5 tūkst. eurų kompensavo LAAIF.
„Įsigiję šiuolaikinės technikos galime biokurą gaminti ir tiekti daug lanksčiau bei greičiau. Praėjusiu šildymo sezonu biomasę nuolat vežėme maždaug 60–70 km spinduliu ir aprūpinome apie 14 katilinių, iš jų Varėnos, Eišiškių, Baltosios Vokės, Šalčininkų, Alytaus, Druskininkų, Vilniaus ir kitas. Dabar biokuro ruošiame tiek, kiek pajėgia turimi mechanizmai. Smulkinti masę ir dirbti biokuro biržoje jau išmokome, supratome, kaip laimėti pardavimo konkursus“, – pasakoja Valkininkų miškų urėdas.
Iš viso Valkininkų urėdija pagal biržos sandorius pernai pardavė 3700 ktm, t. y. visą turėtą biokurą 2015 m., o šiemet planuoja parduoti 19 tūkst. ktm biokuro. Į puspriekabę kaskart primalama 30 ktm skiedrų, kas atitinka apie 6 tne. Per pirmąjį šių metų pusmetį pagal biomasės sandorius jau parduota 2960 tne.
„Nuo pradžios, kai įsigijome techniką, turime sudarytų sutarčių ir įvykdytų sandorių dėl 3670 tne, t. y. 20,5 tūkst. kietmetrių medienos. Per mėnesį vidutiniškai su dabartine technika parduodame 1000–1100 ktm, arba 200–220 tne, tačiau planuojame gamybą padidinti dar 40 % ir priartėti prie 300 tne per mėnesį“, – planais dalijasi A. Strazdas.
Pagal gamybos apimtį urėdija pajėgi biržoje sudaryti ketvirtinius bei pusmečio sandorius. Naujam šildymo sezonui biokuras jau parduotas, t y. nuo spalio skiedrovežis be perstojo dirbs šešis mėnesius.
„Šio sezono žiemos kainomis biokurą jau esame pardavę. Su Šalčininkų katiline sudaryta sutartis jai kiekvieną savaitę tiekti 48 tne skiedrų. Tad ruošiamės rudeniui ir kaupiame malkų rezervą, be to, dalyvausime kituose konkursuose parduoti biokurą antrąjį pusmetį“, – kalba urėdijos vadovas. Norėdama laimėti konkursus urėdija bendradarbiauja ir su kitais biokuro ruošėjais: vykdant stambius sandorius pasitelkiamas vietinis tiekėjas. Anot urėdo, tai išbandyta praktika, pasiteisinusi žiemą, kai buvo geros biokuro kainos. Žaliavą biokurui Valkininkų urėdija kol kas naudoja tik iš savo valdų, nes jos vežti iš toliau neapsimoka.

Pirks antrą skiedrovežį

Šiuo metu Valkininkų urėdija skiedrų smulkintuvą išnaudoja apie 50–60 %, nes turi tik vieną skiedrovežį. Kol jis veža biokurą, smulkintuvas stovi ir laukia, kol mašina grįš.
„Jei katilinės yra arčiau ir skiedrovežis per pamainą sugeba suvažinėti į tris katilines, tuomet smulkintuvas įdarbinamas visu krūviu. Operatorius įgudo ir jei skiedras gamina iš malkinės medienos, skiedrovežį pridrožia maždaug per pusantros valandos, jei iš šakų – per pustrečios. Tad realiai per dieną gali pripildyti penkis skiedrovežius. Dėl to planuojame įsigyti dar vieną vilkiką – tuomet galėsime dirbti visu pajėgumu ir padidinti biokuro tiekimą. Galvojame ir apie antros pamainos įvedimą, nes pernai išmokėme dar vieną operatorių bei vairuotoją“, – pasakoja A.Strazdas. Dabar prie biokuro ruošos dirba 4 žmonės, o įsigijus dar vieną skiedrovežį bus sukurtos dar dvi darbo vietos.
Naujam skiedrovežiui įsigyti jau paskelbtas pirkimo konkursas ir tikimasi rudenį jį turėti. Be to, ketinama nupirkti ir puspriekabę, kad vasaros sezonu mašina galėtų gabenti apvaliąją medieną. Naują techniką urėdija pirks už savus pinigus, nes paramos limitą jau yra išnaudojusi.
Gaminant biokurą, pasak A. Strazdo, labai svarbu ir logistika, kad biokuro ruošos vieta nebūtų labai nutolusi nuo urėdijos centro – daugiausia 30–35 km, o gabenti biomasę apsimoka 50–60 km spinduliu. Urėdija suskaičiavo, kad galėtų aptarnauti maždaug 25 tokioje zonoje esančias katilines, 7 iš jų – Vilniuje.
Žiemą biokuro ruoša pelninga, o vasarą balansuojama ties riba. Vis dėlto skaičiuojant metų pelną, biokuro verslas yra pelningas, nors pastaruoju metu biokuro pasiūla yra didesnė nei paklausa, o tiekėjų konkurencija mažina kainas. Tačiau paklausą kasmet didina ir naujų biokatilinių atidarymas. Pagal aplinkos ministro patvirtintą miško kirtimo apimtį 2014–2018 m. urėdijos kasmet privalo pagaminti apie 300 tūkst. kub. m miško kirtimo atliekų, o iki 2020 m. jų gamybą numatyta didinti iki 500 tūkst. kub. m. Urėdijos taip pat įpareigotos užtikrinti ne mažiau kaip 25 % malkinės medienos rezervą, numatytą parduoti per biržą kaip neliečiamą atsargą, pavyzdžiui, kokiu nors itin ekstremaliu atveju. A. Strazdo nuomone, laikant rezervą, labai pablogėja biokuro kokybė, ypač iš kirtimo atliekų, todėl rezervuojamas kiekis galėtų būti ir mažesnis. Reikėtų keisti ir iš kirtimo atliekų gaminamo biokuro SM3 standartą, nes neįmaišant malkinės medienos, jis realiai šio standarto neatitinka.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2016 08 02
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai