Nacionalinėje energetikoje svarbūs ir miškai

   Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, jo pavaduotojai Zdislovas Truskauskas ir Gintaras Visalga  bei Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkis ir kiti valstybinių miškų specialistai kartu su Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos „Litbioma“ prezidentu Remigijumi Lapinsku aptarė Seimo 2007m. sausio 18 d. nutarimu Nr. x-1046 patvirtintą Nacionalinės energetikos strategiją. 
   Šiame dokumente nurodoma siekti, jog vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame mūsų šalies energijos balanse 2025 metais sudarytų apie 20 procentų. 2005 m. ši dalis buvo tik 10,8 procento.
   Didinti vietinės energijos „indėlį“ įpareigoja ir Europos Sąjunga. 2007 m. kovo 9 d. vykusiame Europos tarybos posėdyje buvo nuspręsta, jog Europos Sąjungos valstybės dar iki 2020 metų – taigi penkeriais metais greičiau, negu numatyta Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje -  turi iki penktadalio padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. O iki 2010 metų numatyta Europos Sąjungos šalyse padvigubinti atsinaujinančios energijos sunaudojimą iki 12 proc.
   Tad siekiant maksimaliai panaudoti vietinius energijos išteklius ir tokiu būdu sumažinti kuro importą bei dujų naudojimą elektros ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje, sukurti naujų darbo vietų ir sumažinti anglies dvideginio bei kitokių teršalų išmetimą, mūsų šalies Nacionalinėje energetikos strategijoje įsipareigota parengti ir įgyvendinti spartesnio biokuro panaudojimo šilumai ir elektros energijai gaminti programą.
   Joje numatyta įveisti ir nuolat plėsti energetinių želdinių plantacijas, teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinti daugiau naudoti vietinių energijos išteklių, teikti pagalbą įmonėms, auginančioms želdinius ir energetinėms reikmėms skirtus augalus bei gaminančioms biokurą. 
   Pasak R.Lapinsko, Lietuva atsinaujinančios energetikos srityje yra nemenkai pasistūmėjusi. Kasmet vis daugiau katilinių pritaikomos kūrenti biokuru. Praėjusiais metais naudojant biokurą buvo pagaminta apie 14 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. R.Lapinsko nuomone, būtina gerinti biokuro logistikos sistemą, skatinti katilinių rekonstrukciją, naudoti ekonomines skatinimo priemones biokuro žaliavos tiekėjams.
   Generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas pritarė, jog biokuro galima ir reikia naudoti kur kas daugiau, negu tai daroma dabar. Vienos perspektyviausių tokio kuro rūšių – malkos ir miško kirtimo atliekos, kurias galima naudoti kurui be žalos miškui. Tokių kirtimo atliekų iš plyno kirtimo kirtaviečių kasmet parduodama vis daugiau.

   Antai viena efektyviausiai šioje srityje dirbančių Trakų miškų urėdija 2005 m. pardavė 370 kubinių metrų miško kirtimo atliekų, 2006 m. – 930, 2007 m. – 2500, o šiais metais planuoja parduoti daugiau kaip 3000 kubinių metrų miško kirtimo atliekų.
   Nauda iš to visiems – urėdijos ir medkirčiai gauna papildomų pajamų, pastariesiems nereikia visų atliekų surinkti ir sukloti į valksmas, lengviau apvalyti kirtavietę – kurui tinkamą žaliavą medkirčiai po kirtimo sukrauna į krūvas prie valksmų ir medvežė ją išgabena.
   Trakiškiai apskaičiavo, jog vežti miško kirtimo atliekas į laikinas sandėliavimo vietas ekonomiškai apsimoka iki pusės kilometro atstumu.
   Tiesa, biokuro paruošoms plėsti būtina sąlyga – turi būti geras miško kokių tinklas. Be to, šilų pakelėse ilgai laikyti šakų stirtas, ypač dabar, vasarą, pavojinga – jos gali užsiliepsnoti. O ir sanitarinės apsaugos specialistai perspėja, jog tokiose atliekų krūvose gali susidaryti miško kenkėjų židiniai. Be to, jei šios stirtos neišgabenamos ilgai, mediena išdžiūna ir jos tūris sumažėja.
   Kita problema – atliekos smulkinamos nereguliariai, todėl urėdijos laiku negauna pajamų ir negali laiku atsiskaityti su rangovais. Antai Trakų miškų urėdijoje šiuo metu yra apie pusė tūkstančio kubinių metrų surinktų medienos atliekų, kurių biokuro gamintojai nepasiima.
   Generalinio miškų urėdo B.Sakalausko ir Lietuvos biokuro gamintojų bei tiekėjų asociacijos „Litbioma“ prezidento R.Lapinsko nuomone, šios problemos yra išsprendžiamos. Sutarta glaudžiai bendradarbiauti ir ateityje.