Miškuose – didelis gaisrų pavojus

Paklotė – kaip parakas
   Pastarosiomis dienomis užsitęsus sausiems ir karštiems orams, miškuose labai padidėjo gaisrų pavojus. Tauragės, Telšių, Biržų, Kėdainių, Radviliškio ir Jurbarko urėdijose šiuo metu nustatytas penktos klasės miškų gaisringumas.
   Tai – aukščiausioji gaisringumo klasė, liudijanti, jog gaisrams kilti sąlygos yra ypač palankios (tikimybė net iki 100 proc.!), ugniai įsižiebti užtenka ir menkos kibirkštėlės, numestos neužgesintos nuorūkos, o liepsna gali nuo žemės pakilti į medžių lajas bei viršūnes. Tokį gaisrą užgesinti labai sunku ir jis pridaro daug nuostolių. Būtent taip liepsnojo Smiltynės miškas Kuršių nerijoje užpernai.
   Daugelyje kitų šalies urėdijų miškų šiuo metu yra IV klasės gaisringumas –  tikimybė, jog gali kilti gaisras, yra 30-60 proc. Kiek mažesnis - III klasės gaisringumas šiuo metu yra tik Marijampolės, Vilniaus, Švenčionėlių ir Ignalinos miškų urėdijose.
   Ne tik spygliuočių – jau ir lapuočių miškuose, ypač kirtavietėse, žolė perdžiūvusi ir traška tarsi parakas. Be to, pučia stiprus karštas vėjas. Pakaktų nedidelės kibirkštėlės, ir gimtų ugnies slibinas. Vis dažniau taip ir atsitinka. Miškų urėdijų pateiktais preliminariniais duomenimis, šiais metais  iki birželio 9 d. miškuose užregistruoti jau 139 gaisrai, išdegė 36,7 hektaro plotas, iš jų 32 gaisrai (7,2 ha) privačiuose miškuose, 10 gaisrų (1,2 ha) kitų valdytojų miškuose.
   2007 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 172 miško gaisrai 31 hektaro plote.
   Kol kas didžiausias šių metų gaisras vyko Jonavos miškų urėdijoje – birželio 1 dieną ten išdegė 4,9 ha miško. Šiek tiek mažiau (4,3 ha) išdegė Šalčininkų urėdijoje birželio 6 d. Birželio 7 dieną liepsnojo miškai Panevėžio ir Ukmergės miškų urėdijose, išdegė po beveik hektarą miško. Kiek anksčiau tiek pat miško apdegė ir Trakų urėdijoje.

Draus lankytis giriose
   Labiausiai pavojingus miškus prižiūrinčios urėdijos jau svarsto, ar nereikėtų riboti gyventojų lankymosi miške. Antai Šiaulių rajono savivaldybė jau paprašė poilsiautojų nevykti į miškus prie Rėkyvos ežero ir pelkės. Čia slūgso didžiuliai durp[ių klodai, kurie dažną vasarą pradeda rusenti nuo poilsiautojų palikto laužo. Įsidegusį durpyną užgesinti yra labai sunku, neretai jis rūksta iki pat rudens lietų.
   Daugelyje kitų šalies girių kol kas labai daug žmonių po miškus nevaikšto, nes uogavimo, grybavimo sezonas dar neprasidėjęs, tačiau poilsiaujančiųjų yra nemažai.
   Dažniausiai gaisrus gamtoje ir sukelia neatsargūs poilsiautojai bei kiti miškų lankytojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų - sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, gausu deguonies prisotinto oro, tad čia ugnis įsidega daug sparčiau. Todėl ir nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai.
   Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta.
   Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.
   Gaisrus miškuose gali sukelti ir automobiliai bei kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti.

Baudos - didelės
   Sinoptikai artimiausiomis dienomis daug lietaus neprognozuoja nežada, todėl pavojus miškuose kilti gaisrams dar padidės. 
   Lietuvos hidrometeorologinė tarnyba gyventojus apie gaisringumo klases informuoja kasdien 13 val. per Lietuvos radijo I-ąją programą.
   Aktualią informaciją apie įvykusius miško gaisrus miškų urėdijų veiklos teritorijose bei šalies miškų gaisringumą galima rasti Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje adresu: http://www.gmu.lt/misko_gaisrai/
   Miškuose, nesvarbu kam jie priklauso, veikia bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Miškų priešgaisrinę apsaugą šalies miškuose organizuoja bei koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos.
   Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 70 straipsnis už Lankymosi miške taisyklių pažeidimą numato įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 25 iki 50 litų, pareigūnams – nuo 50 iki 100 litų. Transporto priemonių, palapinių, laikinų statinių statymas miške arbva važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, užtraukia baudą piliečiam nuo 50 iki 100 litų ir pareigūnams – nuo 100 iki 200 litų.
   ATPK 77 straipsnis už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą numato baudą piliečiams nuo 50 iki 100 litų, pareigūnams - nuo 150 iki 300 litų.
   Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplitimą, užtraukia baudą piliečiams nuo 1000 iki 2000 litų, pareigūnams - nuo 2000 iki 4000 litų.
   Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, jei dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 200 litų.

Prašo elgtis atsargiai
   Miškininkai prašo žmonių be didelio reikalo nevykti į miškus dabar, kai taip sausa, o dirbančiųjų miškuose prašoma elgtis atsargiai - nesukelti gaisrų, vykdyti miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.
   Pastebėjus miške beįsiplieskiantį gaisrą, nereikia praeiti abejingai pro šalį ir pasistengti jį užgesinti, nelaukiant, kol ugnis išplis į didesnius plotus.
   Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant reikia kviesti ugniagesius arba miškininkus ir mėginti jos plitimui užkirsti kelią - kastuvu ar lazdomis išrausti ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą.
   Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matoma, kad jos įveikti nepavyks, geriausia pasišalinti į tą pusę, iš kur pučia vėjas ir pranešti apie gaisrą urėdijoms, girininkijoms, ugniagesių tarnyboms.