Valstybiniai miškai

Svetainės medis Valstybiniai miškai

Miškininkų knygoje – iškalbingi skaičiai

   Pradėdami 2008 metus tiek miškininkai, tiek visi šalies gyventojai gali džiaugtis: Lietuvoje miškų daugėja. Šiuo metu jie sudaro 32, 7 proc. valstybės teritorijos –  daugiau kaip 2 mln. hektarų. Palyginimui – keletas skaičių. 1938 m. Lietuvos miškingumas buvo 21,8 proc., 1948 m. – tik 19,7 proc., 1983 m. – 27,9 proc., 1991 m. - 29,8 proc. Vien nuo 2001 m. sausio 1 d. miško žemės plotas padidėjo 115,4 tūkst. ha, arba 1,8 proc.
   Iškalbingas ir tas faktas, jog  beveik 20 proc. šalies medynų yra brandūs. Pokariu tokių buvo tik 9 procentai, mat prieš karą, jo metu bei pokariu miškai buvo labai iškirsti ir miškininkams teko užauginti naują miško pamainą. Užtat dabar galima be jokio nuostolio gamtai dalį brandžių medynų kirsti – juk nepaliksi pūti. Pastaraisiais metais valstybiniuose miškuose iškertama 3,6 – 3,7 mln. kubinių metrų medienos.
   Maždaug pusė mišku apaugusios žemės yra valstybiniai miškai, kuriuos prižiūri 42 valstybės įmonės - urėdijos. Beveik 35 proc. miškų yra privatūs, likusi dalis – rezervuoti nuosavybės teisės atkūrimui.
   Šiuos ir daug kitų skaičių galima rasti Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos leidinyje „Lietuvos valstybiniai miškai 2007“, kurį neseniai išleido „Lututės“ leidykla.

Sušildo įdomūs faktai

   Ši kiek daugiau nei pusšimtį puslapių turinti knygelė tik iš pirmo žvilgsnio atrodo „sausa“. Ją „sušildo“ ne tik spalvingos nuotraukos, bet ir įdomūs faktai.
   Tarkim, tokie, jog urėdijos apie 100 – 150 tūkst. kubinių metrų medienos iškerta mažiau, negu leidžia aplinkos ministro patvirtintos metinės kirtimų apimtys, kitaip tariant – taupomas miškas. Be to, vis dažniau plynieji kirtimai keičiami neplynaisiais. Antai 2006 metais neplynieji sudarė 25,6 proc. pagrindinių kirtimų, arba dešimtadaliu daugiau negu 2004 metais.
   Į mišką atėjo naujos, šiuolaikinės technologijos, kurios ekologiškos bei patogios  ir miškui, ir jį prižiūrintiems žmonėms. Dauguma medienos dabar išgabenama iš biržių medvežėmis ir savikrovėmis priekabomis.
   Jau retai pamatysi miške riaumojančius, dūmais apsipylusius traktorius, kurie  nupjautus medžius išvelka. 2000 metais šalies urėdijose buvo 100 traktorių, po šešerių metų jų beliko 24.

Miškų nesiaubė gaisrai

   Miškininkai džiaugiasi, jog praėjusiais metais nedaug būta miško gaisrų – vasara buvo lietinga. Be to, miškai buvo ištisą parą stebimi, pastebėjus kad ir menką dūmą, ugniagesių automobiliai skubėdavo jo link. Kaitrią 2006-ųjų vasarą gaisrai nuostolių buvo padarę daugiau.
   Vėsūs praėjusių metų orai trukdė plisti ir kinivarpoms, kurių antplūdį pranašavo Miško sanitarinės apsaugos tarnyba. Masinių pažeidimų eglynuose, kuriuos taip mėgsta žievėgraužiai tipografai, buvo išvengta.
   Kita maloni žinia – uosiai jau nebedžiūna taip sparčiai, kaip tai buvo pastaraisiais metais nuo 1996 -ųjų, kai šiuos medžius apniko grybinės ligos.
   Generalinė miškų urėdija vienu iš prioritetinių savo uždavinių pasirinko šalies miškų atkūrimą bei miškingumo didinimo programos įgyvendinimą. Pastaraisiais metais daug lėšų buvo skirta medelynams modernizuoti, kad juose būtų galima išauginti daug ir gerų sodmenų. 2001-2005 m. miškų urėdijos įveisė 4878 ha, 2006 m. – 1278 ha, 2007 m. – 1284 ha naujų miškų.

Sumažėjo neteisėtų kirtimų

   Valstybės miškininkų prižiūrimuose miškuose priskaičiuojama per du tūkstančius rekreacinių objektų, o jie, kaip žinome, skirti miško lankytojų poilsiui. Tai didelis ir nepigiai kainuojantis valstybės miškininkų darbas.
   Be to, miškų urėdijos kasmet apie pusę milijono litų skiria laukinei gyvūnijai gausinti ir saugoti. Antai Panevėžio miškų urėdijos globojamame Pašilių stumbryne, kur pažiūrėti šių galingų žvėrių suvažiuoja daugybė žmonių, neseniai įrengta patogi ir saugi regykla, nutiestas pažintinis takas po vietos mišką.
   Pastaraisiais metais sumažėjo miško vagių. Kodėl ilgapirščiai, ligi tol įjunkę į mišką, ūmai tapo „geriečiais“? Paslaptis paprasta:  miškų urėdijos labai suaktyvino kovą su miškavagiais, kone be perstojo budi savo miškuose, tikrina įtartinus automobilius juose ir t.t.
    Štai kodėl per 2007 metų pirmąjį pusmetį medienos neteisėtai iškirsta beveik trečdaliu mažiau negu per tą patį 2006 metų laikotarpį. Be to, miško vagystės tapo menkos, didelių grobstymų retai bepasitaiko. O prieš keletą metų vagys padarydavo miškams ir miškininkams didelių nuostolių.

Dauguma medienos – Lietuvai

   Neseniai kai kurie kritikai tikino, esą dauguma medienos išgabenama iš Lietuvos. Pasklaidę knygos „Lietuvos valstybiniai miškai 2007“ puslapius įsitikinsite, jog tie kritikai neteisūs: didžioji dalis medienos parduodama vietiniams vartotojams – Lietuvos rinkai.
   Antai 2006 metais vietiniai vartotojai nupirko 2 mln. 695 tūkst., arba 81 proc., viso parduoto apvaliosios medienos kiekio (kiek daugiau negu 2005 m.). Užsienio rinkai buvo parduota tik 18,9 proc. medienos.
   Ir dar viena gera žinia - pajamų iš valstybės miškų kasmet daugėja ir jos svariai papildo Lietuvos iždą. 2003 m. šalies biudžetui buvo sumokėta 76,3 mln. Lt, o 2006 m. – 96 mln. Lt mokesčių.

Didėjo ir pajamos, ir išlaidos

   Valstybės įmonės – miškų urėdijos, kurių šalyje yra 42, praėjusiais metais gavo daugiau kaip pusę milijardo litų pajamų, arba 123,2 mln. Lt daugiau nei 2006 metais.  Tačiau padidėjo ir išlaidos:  jos 2007 metais siekė 424,4 mln. Lt (57,7 mln. Lt daugiau nei 2006 metais)
   Šie ir kiti iškalbingi statistikos rodikliai paaiškėjo, kai miškų urėdijos galutinai baigė skaičiuoti darbo 2007 metais rezultatus. Kaip žinoma, urėdijos patikėjimo teise valdo, prižiūri, saugo, gausina ir naudoja daugumą miškų - vieną didžiausių mūsų šalies atsikuriančių gamtos išteklių, visos visuomenės turtą. 

Daugiausia – privalomiems

   Privalomiesiems darbams - miškams atkurti, apsaugoti ir tvarkyti pernai išleista 184,7 mln. Lt (2006 metais – 148,5 mln. Lt).
   O dabar apie šiuos svarbiausius miškininkų darbus išsamiau. Miškų atkūrimo ir įveisimo darbams - sėklinėms plantacijoms, klonų rinkiniams bei bandomiesiems žėliniams įveisti, prižiūrėti ir saugoti, miško sėkloms ruošti, sodmenims auginti, miškui atkurti ir veisti, želdiniams prižiūrėti ir saugoti nuo žvėrių buvo panaudota beveik 58,7 mln.Lt.
   Miškų sanitarinei ir priešgaisrinei apsaugai, taip pat laukinei gyvūnijai gausinti ir saugoti, miško pažaidų prevencijai išleista 7,2 mln. Lt. Antai buvo pastatyti 5 ir suremontuoti 29 miško gaisrų stebėjimo bokštai (tai kainavo 339 tūkst. Lt), mineralizuota priešgaisrinių juostų už 582 tūkst. Lt.
   Miškų tvarkymo darbai (miško ugdymas, sausinamojo tinklo įrengimas, remontas ir priežiūra, miško kelių ir tiltų statyba, priežiūra ir remontas, aplinkosaugos ir rekreacijos objektų įrengimas ir tvarkymas, vidinės miškotvarkos projektų rengimas ir koregavimas, pagrindinių miško kirtimų biržių projektavimas, valstybinės reikšmės miškų atribojimas ir pažymėjimas natūroje, taip pat jų valdymo teisės registravimas, miško mokslinio tyrimo ir mokymo objektų įrengimas ir priežiūra, miško žemės įsigijimas) kainavo beveik 42,5 mln. Lt.

Neauginsi - nekirsi

   Miškas prasideda nuo mažų sėklelių, ir kasmet urėdijose jų paruošiama daiginti vis daugiau. Juk sėklų reikia, pavyzdžiui, atkuriant legendinius Lietuvos ąžuolynus – parengta ir pradedama įgyvendinti Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programa.
   Be to, sėklų ir sodmenų teiraujasi ir privačių miškų savininkai. Siekiant patenkinti jų poreikius ir gausinti miškų įvairovę, valstybiniuose miško medelynuose buvo auginama dar daugiau negu ankstesniais metais bei įvairesnio asortimento lapuočių medžių ir krūmų rūšių sodmenų. Tam 2007 metais miškų urėdijose surinkta 93,5 t sėklų (2006 metais – 73,4 t).
Valstybiniai miškininkai siekia, kad miškai žaliuotų ir teiktų visokeriopą naudą valstybei bei jos žmonėms. Bet pirmiausia juk mišką reikia pasodinti arba padėti jam atželti pačiam. Pernai miškų urėdijose atkurta 10038 ha iškirstų bei įveista 1391 ha naujų miškų žemės ūkiui netinkamuose plotuose (2006 metais šių darbų apimtys atitinkamai buvo 9941 ir 1278 ha).
   Atkurti ar įveisti mišką – tik pusė darbo: jį būtina prižiūrėti, saugoti nuo kenkėjų ir žvėrių. Miškų urėdijos praėjusiais metais želdinius ir žėlinius prižiūrėjo ir saugojo 32,3 tūkst. ha plote, ugdymo kirtimais sutvarkė 16,2 tūkst. ha valstybinių miškų.

Miškams žalos jau mažiau

   Miškų gaisrai gamtai ir žmonėms padaro didžiulę žalą. Todėl valstybiniai miškininkai daro viską, ką gali, jog gaisrai nekiltų. Na, o jei vis dėlto ši nelaimė ištinka – stengiasi kuo greičiau užslopinti liepsną, kol ji plačiai nepaplito. Beje, valstybės miškininkai gesina ne tik valstybinius, bet ir privačių savininkų miškus.
    Pernykštė vasara buvo vėsi ir lietinga, tad gaisrų nebuvo labai daug -  kilo 251 miško gaisras, apdegė 38 ha miškų (vidutinis gaisro plotas – 0,15 ha). 2006 metais Lietuvos miškuose buvo užregistruota net 1545 gaisrų, jie buvo apėmę 1199 ha, vidutinis gaisro plotas buvo 0,78 ha.
   Šalies miškų urėdijos priešgaisrinei apsaugai 2007 metais išleido 4,9 mln. Lt. Atnaujinta bei įrengta 12,6 tūkst. km priešgaisrinių mineralizuotų juostų. 
   Pagerėjo ir apsauga nuo neteisėtų kirtimų: miškų urėdijų pareigūnai valstybiniuose miškuose nustatė 205 neteisėtų miško kirtimų atvejus, jų metu iškirsta 1,2 tūkst. ktm medienos (2006 metais nustatyta 346 atvejai ir 1,8 tūkst. ktm neteisėtai iškirstos medienos).

Įrengia poilsiavietes

   Keliai – miškų arterijos, būtinos sanitarinei, priešgaisrinei miškų apsaugai, taip pat paruoštai medienai išgabenti, atokias vietoves pasiekti. Nuo jų būklės nemenka dalimi priklauso miškų urėdijos gamybinė veikla. Praėjusiais metais  buvo suremontuota ir prižiūrima 22,6 tūkst. km kelių.
   Kitas valstybės miškininkų rūpestis - sudaryti kuo palankesnes sąlygas žmonėms miškuose pailsėti. Tuo pačiu miškai saugomi nuo nepageidaujamo poveikio. Miškų urėdijos 2007 metais aplinkosaugos ir rekreacijos objektams įrengti bei tvarkyti skyrė 3,6 mln. Lt.
   Iki praėjusių metų pabaigos visos miškų urėdijos parengė bylų ir pateikė teritoriniams žemėtvarkos skyriams įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu 312,1 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų (30 proc. visų perduotinų miškų plotų).

Padidėjo ne tik pelnas

   Miškų urėdijos 2007 metais gavo 515,5 mln. Lt pajamų, arba 123,2 mln. Lt daugiau nei 2006 metais. Pagrindinis pajamų šaltinis – apvalioji mediena ir nenukirstas miškas (atitinkamai 463,3 mln. Lt ir 3,4 mln. Lt).  Apvaliosios medienos parduota 3147,3 tūkst. m³ (182,9 tūkst. m³ mažiau negu 2006 metais). Už parduotas sėklas ir sodmenis, kitas prekes bei suteiktas paslaugas gauta 48,8 mln. Lt.
   Tačiau įmonės pajamos negali būti tapatinamos su pelnu – juk kiekviena įmonė turi ir išlaidų. Bendros visų šalies miškų urėdijų išlaidos 2007 metais buvo 424,4 mln. Lt (57,7 mln. Lt daugiau nei 2006 metais). Didesnės išlaidos susidarė dėl to, jog buvo diegiamos naujos darbo technologijos, gerokai pabrango degalai bei padidėjo medienos ruošos įkainiai (pavyzdžiui, 1 m3 apvaliosios medienos gamybos išlaidos padidėjo net 6,4 Lt – jos pasiekė 40,8 Lt).
   Ir vis dėlto valstybinis miškų ūkis gavo 74 mln. Lt neaudituoto grynojo pelno. Iš jo 34 mln. Lt buvo rezervuota valstybinės reikšmės miško žemės įregistravimui Nekilnojamo turto registre.
   Į valstybės biudžetą sumokėta 133,3 mln. Lt mokesčių (2006 m. – 96 mln. Lt). Privalomųjų atskaitymų į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką priskaičiuota 23,3 mln. Lt.
Visose šalies miškų urėdijose dirbo 2948 specialistai (1998 m. – 4384).