Valstybiniai miškai
Svetain?s medis  Valstybiniai miškai Mikinink? knygoje ikalbingi skai?iai
Prad?dami 2008 metus tiek mikininkai, tiek visi alies gyventojai gali diaugtis: Lietuvoje mik? daug?ja. iuo metu jie sudaro 32, 7 proc. valstyb?s teritorijos daugiau kaip 2 mln. hektar?. Palyginimui keletas skai?i?. 1938 m. Lietuvos mikingumas buvo 21,8 proc., 1948 m. tik 19,7 proc., 1983 m. 27,9 proc., 1991 m. - 29,8 proc. Vien nuo 2001 m. sausio 1 d. miko em?s plotas padid?jo 115,4 t?kst. ha, arba 1,8 proc.
Ikalbingas ir tas faktas, jog beveik 20 proc. alies medyn? yra brand?s. Pokariu toki? buvo tik 9 procentai, mat prie kar?, jo metu bei pokariu mikai buvo labai ikirsti ir mikininkams teko uauginti nauj? miko pamain?. Utat dabar galima be jokio nuostolio gamtai dal? brandi? medyn? kirsti juk nepaliksi p?ti. Pastaraisiais metais valstybiniuose mikuose ikertama 3,6 3,7 mln. kubini? metr? medienos.
Madaug pus? miku apaugusios em?s yra valstybiniai mikai, kuriuos prii?ri 42 valstyb?s ?mon?s - ur?dijos. Beveik 35 proc. mik? yra privat?s, likusi dalis rezervuoti nuosavyb?s teis?s atk?rimui.
iuos ir daug kit? skai?i? galima rasti Generalin?s mik? ur?dijos prie Aplinkos ministerijos leidinyje Lietuvos valstybiniai mikai 2007, kur? neseniai ileido Lutut?s leidykla. Suildo ?dom?s faktai
i kiek daugiau nei pusimt? puslapi? turinti knygel? tik i pirmo vilgsnio atrodo sausa. J? suildo ne tik spalvingos nuotraukos, bet ir ?dom?s faktai.
Tarkim, tokie, jog ur?dijos apie 100 150 t?kst. kubini? metr? medienos ikerta maiau, negu leidia aplinkos ministro patvirtintos metin?s kirtim? apimtys, kitaip tariant taupomas mikas. Be to, vis daniau plynieji kirtimai kei?iami neplynaisiais. Antai 2006 metais neplynieji sudar? 25,6 proc. pagrindini? kirtim?, arba deimtadaliu daugiau negu 2004 metais.
? mik? at?jo naujos, iuolaikin?s technologijos, kurios ekologikos bei patogios ir mikui, ir j? prii?rintiems mon?ms. Dauguma medienos dabar igabenama i biri? medve?mis ir savikrov?mis priekabomis.
Jau retai pamatysi mike riaumojan?ius, d?mais apsipylusius traktorius, kurie nupjautus medius ivelka. 2000 metais alies ur?dijose buvo 100 traktori?, po eeri? met? j? beliko 24. Mik? nesiaub? gaisrai
Mikininkai diaugiasi, jog pra?jusiais metais nedaug b?ta miko gaisr? vasara buvo lietinga. Be to, mikai buvo itis? par? stebimi, pasteb?jus kad ir menk? d?m?, ugniagesi? automobiliai skub?davo jo link. Kaitri? 2006-?j? vasar? gaisrai nuostoli? buvo padar? daugiau.
V?s?s pra?jusi? met? orai trukd? plisti ir kinivarpoms, kuri? antpl?d? pranaavo Miko sanitarin?s apsaugos tarnyba. Masini? paeidim? eglynuose, kuriuos taip m?gsta iev?grauiai tipografai, buvo ivengta.
Kita maloni inia uosiai jau nebedi?na taip spar?iai, kaip tai buvo pastaraisiais metais nuo 1996 -?j?, kai iuos medius apniko grybin?s ligos.
Generalin? mik? ur?dija vienu i prioritetini? savo udavini? pasirinko alies mik? atk?rim? bei mikingumo didinimo programos ?gyvendinim?. Pastaraisiais metais daug l?? buvo skirta medelynams modernizuoti, kad juose b?t? galima iauginti daug ir ger? sodmen?. 2001-2005 m. mik? ur?dijos ?veis? 4878 ha, 2006 m. 1278 ha, 2007 m. 1284 ha nauj? mik?. Suma?jo neteis?t? kirtim?
Valstyb?s mikinink? prii?rimuose mikuose priskai?iuojama per du t?kstan?ius rekreacini? objekt?, o jie, kaip inome, skirti miko lankytoj? poilsiui. Tai didelis ir nepigiai kainuojantis valstyb?s mikinink? darbas.
Be to, mik? ur?dijos kasmet apie pus? milijono lit? skiria laukinei gyv?nijai gausinti ir saugoti. Antai Panev?io mik? ur?dijos globojamame Paili? stumbryne, kur pai?r?ti i? galing? v?ri? suvaiuoja daugyb? moni?, neseniai ?rengta patogi ir saugi regykla, nutiestas paintinis takas po vietos mik?.
Pastaraisiais metais suma?jo miko vagi?. Kod?l ilgapir?iai, ligi tol ?junk? ? mik?, ?mai tapo gerie?iais? Paslaptis paprasta: mik? ur?dijos labai suaktyvino kov? su mikavagiais, kone be perstojo budi savo mikuose, tikrina ?tartinus automobilius juose ir t.t.
tai kod?l per 2007 met? pirm?j? pusmet? medienos neteis?tai ikirsta beveik tre?daliu maiau negu per t? pat? 2006 met? laikotarp?. Be to, miko vagyst?s tapo menkos, dideli? grobstym? retai bepasitaiko. O prie kelet? met? vagys padarydavo mikams ir mikininkams dideli? nuostoli?. Dauguma medienos Lietuvai
Neseniai kai kurie kritikai tikino, es? dauguma medienos igabenama i Lietuvos. Pasklaid? knygos Lietuvos valstybiniai mikai 2007 puslapius ?sitikinsite, jog tie kritikai neteis?s: didioji dalis medienos parduodama vietiniams vartotojams Lietuvos rinkai.
Antai 2006 metais vietiniai vartotojai nupirko 2 mln. 695 t?kst., arba 81 proc., viso parduoto apvaliosios medienos kiekio (kiek daugiau negu 2005 m.). Usienio rinkai buvo parduota tik 18,9 proc. medienos.
Ir dar viena gera inia - pajam? i valstyb?s mik? kasmet daug?ja ir jos svariai papildo Lietuvos id?. 2003 m. alies biudetui buvo sumok?ta 76,3 mln. Lt, o 2006 m. 96 mln. Lt mokes?i?.
Did?jo ir pajamos, ir ilaidos
Valstyb?s ?mon?s mik? ur?dijos, kuri? alyje yra 42, pra?jusiais metais gavo daugiau kaip pus? milijardo lit? pajam?, arba 123,2 mln. Lt daugiau nei 2006 metais. Ta?iau padid?jo ir ilaidos: jos 2007 metais siek? 424,4 mln. Lt (57,7 mln. Lt daugiau nei 2006 metais)
ie ir kiti ikalbingi statistikos rodikliai paaik?jo, kai mik? ur?dijos galutinai baig? skai?iuoti darbo 2007 metais rezultatus. Kaip inoma, ur?dijos patik?jimo teise valdo, prii?ri, saugo, gausina ir naudoja daugum? mik? - vien? didiausi? m?s? alies atsikurian?i? gamtos itekli?, visos visuomen?s turt?. Daugiausia privalomiems
Privalomiesiems darbams - mikams atkurti, apsaugoti ir tvarkyti pernai ileista 184,7 mln. Lt (2006 metais 148,5 mln. Lt).
O dabar apie iuos svarbiausius mikinink? darbus isamiau. Mik? atk?rimo ir ?veisimo darbams - s?klin?ms plantacijoms, klon? rinkiniams bei bandomiesiems ?liniams ?veisti, prii?r?ti ir saugoti, miko s?kloms ruoti, sodmenims auginti, mikui atkurti ir veisti, eldiniams prii?r?ti ir saugoti nuo v?ri? buvo panaudota beveik 58,7 mln.Lt.
Mik? sanitarinei ir priegaisrinei apsaugai, taip pat laukinei gyv?nijai gausinti ir saugoti, miko paaid? prevencijai ileista 7,2 mln. Lt. Antai buvo pastatyti 5 ir suremontuoti 29 miko gaisr? steb?jimo boktai (tai kainavo 339 t?kst. Lt), mineralizuota priegaisrini? juost? u 582 t?kst. Lt.
Mik? tvarkymo darbai (miko ugdymas, sausinamojo tinklo ?rengimas, remontas ir priei?ra, miko keli? ir tilt? statyba, priei?ra ir remontas, aplinkosaugos ir rekreacijos objekt? ?rengimas ir tvarkymas, vidin?s mikotvarkos projekt? rengimas ir koregavimas, pagrindini? miko kirtim? biri? projektavimas, valstybin?s reikm?s mik? atribojimas ir paym?jimas nat?roje, taip pat j? valdymo teis?s registravimas, miko mokslinio tyrimo ir mokymo objekt? ?rengimas ir priei?ra, miko em?s ?sigijimas) kainavo beveik 42,5 mln. Lt. Neauginsi - nekirsi
Mikas prasideda nuo ma? s?kleli?, ir kasmet ur?dijose j? paruoiama daiginti vis daugiau. Juk s?kl? reikia, pavyzdiui, atkuriant legendinius Lietuvos ?uolynus parengta ir pradedama ?gyvendinti ?uolyn? atk?rimo valstybiniuose mikuose programa.
Be to, s?kl? ir sodmen? teiraujasi ir priva?i? mik? savininkai. Siekiant patenkinti j? poreikius ir gausinti mik? ?vairov?, valstybiniuose miko medelynuose buvo auginama dar daugiau negu ankstesniais metais bei ?vairesnio asortimento lapuo?i? medi? ir kr?m? r?i? sodmen?. Tam 2007 metais mik? ur?dijose surinkta 93,5 t s?kl? (2006 metais 73,4 t).
Valstybiniai mikininkai siekia, kad mikai aliuot? ir teikt? visokeriop? naud? valstybei bei jos mon?ms. Bet pirmiausia juk mik? reikia pasodinti arba pad?ti jam atelti pa?iam. Pernai mik? ur?dijose atkurta 10038 ha ikirst? bei ?veista 1391 ha nauj? mik? em?s ?kiui netinkamuose plotuose (2006 metais i? darb? apimtys atitinkamai buvo 9941 ir 1278 ha).
Atkurti ar ?veisti mik? tik pus? darbo: j? b?tina prii?r?ti, saugoti nuo kenk?j? ir v?ri?. Mik? ur?dijos pra?jusiais metais eldinius ir ?linius prii?r?jo ir saugojo 32,3 t?kst. ha plote, ugdymo kirtimais sutvark? 16,2 t?kst. ha valstybini? mik?. Mikams alos jau maiau
Mik? gaisrai gamtai ir mon?ms padaro didiul? al?. Tod?l valstybiniai mikininkai daro visk?, k? gali, jog gaisrai nekilt?. Na, o jei vis d?lto i nelaim? itinka stengiasi kuo grei?iau uslopinti liepsn?, kol ji pla?iai nepaplito. Beje, valstyb?s mikininkai gesina ne tik valstybinius, bet ir priva?i? savinink? mikus.
Pernykt? vasara buvo v?si ir lietinga, tad gaisr? nebuvo labai daug - kilo 251 miko gaisras, apdeg? 38 ha mik? (vidutinis gaisro plotas 0,15 ha). 2006 metais Lietuvos mikuose buvo uregistruota net 1545 gaisr?, jie buvo ap?m? 1199 ha, vidutinis gaisro plotas buvo 0,78 ha.
alies mik? ur?dijos priegaisrinei apsaugai 2007 metais ileido 4,9 mln. Lt. Atnaujinta bei ?rengta 12,6 t?kst. km priegaisrini? mineralizuot? juost?.
Pager?jo ir apsauga nuo neteis?t? kirtim?: mik? ur?dij? pareig?nai valstybiniuose mikuose nustat? 205 neteis?t? miko kirtim? atvejus, j? metu ikirsta 1,2 t?kst. ktm medienos (2006 metais nustatyta 346 atvejai ir 1,8 t?kst. ktm neteis?tai ikirstos medienos). ?rengia poilsiavietes
Keliai mik? arterijos, b?tinos sanitarinei, priegaisrinei mik? apsaugai, taip pat paruotai medienai igabenti, atokias vietoves pasiekti. Nuo j? b?kl?s nemenka dalimi priklauso mik? ur?dijos gamybin? veikla. Pra?jusiais metais buvo suremontuota ir prii?rima 22,6 t?kst. km keli?.
Kitas valstyb?s mikinink? r?pestis - sudaryti kuo palankesnes s?lygas mon?ms mikuose pails?ti. Tuo pa?iu mikai saugomi nuo nepageidaujamo poveikio. Mik? ur?dijos 2007 metais aplinkosaugos ir rekreacijos objektams ?rengti bei tvarkyti skyr? 3,6 mln. Lt.
Iki pra?jusi? met? pabaigos visos mik? ur?dijos pareng? byl? ir pateik? teritoriniams em?tvarkos skyriams ?registruoti Nekilnojamojo turto registre valstyb?s vardu 312,1 t?kst. ha valstybin?s reikm?s mik? (30 proc. vis? perduotin? mik? plot?). Padid?jo ne tik pelnas
Mik? ur?dijos 2007 metais gavo 515,5 mln. Lt pajam?, arba 123,2 mln. Lt daugiau nei 2006 metais. Pagrindinis pajam? altinis apvalioji mediena ir nenukirstas mikas (atitinkamai 463,3 mln. Lt ir 3,4 mln. Lt). Apvaliosios medienos parduota 3147,3 t?kst. m (182,9 t?kst. m maiau negu 2006 metais). U parduotas s?klas ir sodmenis, kitas prekes bei suteiktas paslaugas gauta 48,8 mln. Lt.
Ta?iau ?mon?s pajamos negali b?ti tapatinamos su pelnu juk kiekviena ?mon? turi ir ilaid?. Bendros vis? alies mik? ur?dij? ilaidos 2007 metais buvo 424,4 mln. Lt (57,7 mln. Lt daugiau nei 2006 metais). Didesn?s ilaidos susidar? d?l to, jog buvo diegiamos naujos darbo technologijos, gerokai pabrango degalai bei padid?jo medienos ruoos ?kainiai (pavyzdiui, 1 m3 apvaliosios medienos gamybos ilaidos padid?jo net 6,4 Lt jos pasiek? 40,8 Lt).
Ir vis d?lto valstybinis mik? ?kis gavo 74 mln. Lt neaudituoto grynojo pelno. I jo 34 mln. Lt buvo rezervuota valstybin?s reikm?s miko em?s ?registravimui Nekilnojamo turto registre.
? valstyb?s biudet? sumok?ta 133,3 mln. Lt mokes?i? (2006 m. 96 mln. Lt). Privalom?j? atskaitym? ? valstyb?s biudet? i pajam? u parduot? aliavin? medien? ir nenukirst? mik? priskai?iuota 23,3 mln. Lt.
Visose alies mik? ur?dijose dirbo 2948 specialistai (1998 m. 4384). 
|
