Miškų reforma: vėl į pradinį tašką

   „Jei nerandame veiksmingo būdo, kaip atlikti reformą ir iš esmės pagerinti sąlygas visiems šio sektoriaus dalyviams, nereikėtų keisti nusistovėjusios tvarkos“, – įsitikinęs Jonas Šimėnas.

"Baltijos miškai ir mediena", 2009 m. birželis
Albertas Žostautas

   Gegužės 20 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas antrąkart praėjusį mėnesį svarstė Aplinkos ministerijos teikiamus valstybinių miškų reformos variantus. Į komiteto posėdį atvyko visų pagrindinių šios srities institucijų atstovai ir žemesnių struktūrinių padalinių vadovai: aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, viceministras Ramūnas Kalvaitis, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius dr. Valdas Vaičiūnas, Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento direktorius Robertas Klovas, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, Miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius bei viceprezidentas Antanas Juodvalkis, akademikas Leonardas Kairiūkštis, Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) rektorius prof. Romualdas Deltuvas, Lietuvos miškų instituto direktorius prof. Remigijus Ozolinčius, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) direktorius Albinas Tebėra, urėdų gamybinio susirinkimo pirmininkas Faustas Bakys, Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktorius Rytis Kuliešis, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Algirdas Rauka, Girininkų tarybos pirmininkas Raimondas Juzikis ir kt.

Reikia aiškiai žinoti
   „Netiesa, kad Lietuvos valstybiniuose miškuose viskas blogai, ir todėl reikia reformos. Šiandien valstybinis miškų ūkis neblogai prižiūrimas ir tikrai geriau tvarkomas negu privatusis sektorius, nors, žinoma, ir pastarajame yra labai gražių pavyzdžių“, – pradėdamas posėdį sakė komiteto pirmininkas J. Šimėnas. Pasak jo, reformos daromos tada, kai norima pasiekti didesnio veiklos efektyvumo. Todėl, pasak jo, labai svarbu aiškiai matyti būsimus rezultatus ir būdus, kaip tie rezultatai bus pasiekiami. „Deja, kol kas aiškaus vaizdo nematome ir todėl vis grįžtame prie siūlomų reformos variantų“, – kalbėjo komiteto pirmininkas. Jis prisipažino, kad, nors ir stengėsi, iki šiol dar nesuprato LMSA pirmininko A. Gaižučio siūlomos reformos esmės. Anot komiteto pirmininko, visiškai neaišku, kaip šalies biudžetas galėtų pasipildyti 200 mln. litų, apie kuriuos kalba LMSA vadovas.

Du variantai
   Aplinkos ministras G. Kazlauskas ir Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius V. Vaičiūnas dar kartą pristatė du siūlomos reformos variantus. Pirmasis – šalies urėdijos būtų sujungiamos į vieną stambią valstybės įmonę su daugybe padalinių, antrasis – būtų paliekama dabartinė miškų urėdijų struktūra, tik keturios mažiausios būtų prijungtos prie kitų.

Neardyti dabartinės struktūros
   Akademikas L. Kairiūkštis, prof. A. Juodvalkis, KMAIK direktorius A. Tebėra, generalinis urėdas B. Sakalauskas, urėdų gamybinio susivienijimo pirmininkas F. Bakys, Girininkų tarybos pirmininkas R. Judikis, PMSA direktorius R. Kuliešis, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas A. Rauka aiškiai pritarė, kad netikslinga ardyti dabartinę šalies urėdijų struktūrą, ir su išlygomis buvo linkę palaikyti antrąjį siūlomos reformos variantą.

Pasigęsta nuoseklumo
   LŽŪU rektorius prof. R. Deltuvas, Lietuvos miškų instituto direktorius prof. R. Ozolinčius, LMSA pirmininkas A. Gaižutis, pirmiausia remdamiesi kitų valstybių patirtimi, pritarė pirmajam – vienos stambios urėdijos – modeliui.
   Generalinis urėdas B. Sakalauskas nesutiko dėl mechaninio kitų šalių patirties taikymo Lietuvoje ir prašė reformos rengėjų būti nuoseklių – užbaigti pritaikyti Lenkijos modelį mūsų šalyje. Pasak generalinio urėdo, nuo lenkiško modelio prieš 7–8 metus ir buvo pradėta miškų sektoriaus pertvarka Lietuvoje, todėl reikėtų tą modelį įgyvendinti iki galo.

Netikslinga daryti reformą
   Posėdyje dalyvavę Aplinkos apsaugos komiteto nariai iš esmės tik tikslinosi siūlomų reformos variantų niuansus ir viešai savo nuomonės nepareiškė.
   Baigdamas posėdį komiteto pirmininkas J. Šimėnas konstatavo, kad nė vienas iš pateiktų variantų neduoda apčiuopiamos ekonominės naudos, o įvairios žalos galėtų padaryti nemažai. „Todėl šiuo metu nėra tikslinga daryti jokios valstybinių miškų reformos, tiesiog reikia stengtis gerai dirbti“, – sakė komiteto pirmininkas. Anot jo, bus rengiami pasiūlymai naujai Miškų įstatymo redakcijai. Juos patvirtinus Seime, bus galima veiksmingiau valdyti dabartinį šalies miškų ūkį.