Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2010 m. balandžio 15 d.

Kam tiesiamas kelias į Lietuvos miškus?

   Valstybiniai miškai valdomi neefektingai. Valstybinės įmonės—šalies urėdijos išlaikomos iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės.

   Šis įžūlus Laisvosios rinkos instituto melas veda vieno link: Lietuvos miškus paversti stambiojo kapitalo pigios žaliavos šaltiniu.

Aldona KVEDARIENĖ

   „Jūsų pasiūlyta kaina neatsveria savikainos “, -- Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas nesutiko perdirbėjams pusvelčiui parduoti medienos.

   „Ar jums skauda? Jūs -- valstybinė įmonė, jei kas, valstybė jus parems“, -- gundė verslininkas.

   „Tokiu atveju valstybė remtų ne mus, o jus. Tiksliau -- kitas valstybes, nes jūs joms išvežate medieną “, -- atrėžė urėdas.

   Netrukus pasirodė Lietuvos Laisvosios rinkos instituto (LLRI) studija apie neefektingai valdomus valstybės miškus ir iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės išlaikomas urėdijas.

   LLRI pamąstymai baigiami išvada – būtina privatizuoti ūkinius miškus.

   Tai ne pirmas kelias, tiesiamas valstybės turto link.

   „Miškininkystė – bene labiausiai šalyje korumpuota sistema,“ -- prieš keletą metų šį kelią jau taisė visuomeninės organizacijos „Transparency International“ padalinys Lietuvoje.

   Tik tuomet jo viešai paskleista žinia sensacija netapo. Sensacija buvo paaiškėjus, kad su korupcija kovojančius tyrėjus ir jų tyrimą ne vienu tūkstančiu litų parėmė viena stambi užsienio medienos perdirbimo įmonė.

Pavadino valstybės išlaikytiniais

   „Sunku patikėti, jog Laisvosios rinkos instituto pozicija iš idėjos, iš tikėjimo, kad Lietuvai taip būsią geriau“, -- LLRI išsakyta pozicija apie valstybinius miškus šokiravo jų valdytojus -- šalies miškų urėdijas.

   Jei ir iš idėjos, ji turi būti paremta tikrais faktais. O rašoma štai kas : „Šiuo metu valstybiniai miškai yra valdomi 42 miškų urėdijų, sudarytų iš 363 girininkijų, kurios yra susiskirstytos į 642 eiguvas. Ši sudėtinga biurokratinė struktūra yra išlaikoma iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės.“

   „Melas“, -- vienu balsu rėžė dviejų Žemaitijos miškų urėdijų ilgamečiai vadovai – kretingiškis Antanas Baranauskas bei telšiškis Bronislovas Banys ir klojo buhalterinius dokumentus, kuriuos sunku paneigti.

Uždirba milijonus

   Štai Telšių miškų urėdija praėjusiais metais iš viso gavo per 10,5 mln. Lt pajamų. Panašiai tiek pat uždirbo ir Kretingos miškų urėdija – 11,5 mln. Lt.

   Didžioji urėdijų pajamų dalis, žinoma, už parduotą medieną. Už ją Telšių miškų urėdija gavo veik 8 mln., Kretingos – 9 mln. Lt.

   Urėdijos uždirba ne tik iš miško, bet ir kitos veiklos: išaugina ir parduoda miško sodmenis, veža medieną ar teikia kitas paslaugas. Pavyzdžiui, Kretingos miškų urėdija veždama medieną per metus uždirba maždaug
1,5 mln. litų.

   Be to, urėdijos, kaip ir kiti juridiniai asmenys, dalyvauja įvairiuose Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamų darbų konkursuose. Vienas tokių -- Telšių miškų urėdijos laimėtas konkursas Žemaitijos nacionaliniame parke tvarkyti Siberijos pelkes.

Trečdalį atidavė biudžetui 

   „Kur dėjome 8 mln., kuriuos uždirbome iš miško?“ – Telšių miškų urėdas B. Banys atvertė mokesčių išklotines.

   „Iš mūsų, urėdijos, tai yra įrodoma štai šiais dokumentais, į valstybės biudžetą išplaukė 3 mln. 461 tūkst. litų“, -- rodė jis.

   Išplaukė jie įvairių mokesčių pavidalu.

   Pirmiausia visos šalies urėdijos moka 10 proc. nuo pajamų, gautų už medieną, mokestį. Ne nuo pelno, o nuo pajamų skaičiuojamą mokestį.

   Tokio mokesčio nemoka jokie uabai ar abai. Tokio mokesčio nemoka ir jokia kita valstybinė įmonė.

   „Taip, pajamų mokestį mokame tik mes, -- patvirtino Telšių urėdas. -- Štai sausio mėnesį gavome 1 mln. litų pajamų, tai pirmiausia 100 tūkst. litų sumokėjome biudžetui.“

   Praeitais metais Telšių miškų urėdija sumokėjo apie 700 tūkst. litų šio pajamų mokesčio.

   Be to, urėdijos, kaip ir bet kokios kitos įmonės moka darbuotojų pajamų mokestį. Telšių miškų urėdijoje kasmet tai sudaro apie pusę milijono litų.

   SODRAI Telšių miškų urėdija pernai sumokėjo 1,2 mln., darbuotojų sveikatai -- apie 200 tūkst. litų.

   Šalies urėdijos dar moka ir turto mokestį, t.y. moka mokestį už turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą. Telšių urėdijoje jis siekia taip pat apie 200 tūkst. litų.

   Nors miško darbas miškuose nė kiek ne lengvesnis nei žemės, miškininkas, skirtingai nei žemdirbys, dažyto dyzelino negauna. Jis jį perka už visą kainą ir moka visą akcizo mokestį. „Kadangi labai daug sudeginame kuro, mokame gana didelį akcizo mokestį, per metus -- apie 0,5 mln. litų“, -- sakė B.Banys.

   Tik pelno mokestis nedidelis – apie 50 tūkst. litų , kadangi ir pelno nėra daug – 249 tūkst. litų.

   „Taigi iš viso pernai sumokėjome 3 mln. 461 tūkst. litų“, -- dar kartą pabrėžė Telšių urėdas.

   Tai sudaro 33 proc. visų urėdijos gautų pajamų.

Grąžina miškui 

   Kur Telšių miškų urėdija dėjo nuo tiesioginių mokesčių valstybės biudžetui likusius uždirbtus pinigus?

   Visos šalies urėdijos, taigi ir Telšių, vykdo privalomuosius miškų įveisimo bei jų priežiūros darbus.

   Miško ūkio darbai – tai miško atkūrimas, miško apsauga, miško tvarkymas. „Šiems darbams praeitais metais iš viso išleidome 3 mln. 390 tūkst. litų“, -- pateikė skaičius urėdas.

Valstybei – ir ilgalaikės investicijos

   „Iš šių trijų milijonų litų dar pusė milijono tenka valstybei mokesčių pavidalu, mat mokamas atlyginimas už miško ūkio darbus, o likusią dalį pajamų – apie 2,7 milijono litų valstybė atgavo natūra, tai yra mišku“, -- sveria urėdas B.Banys.

   Be to, racionaliai ūkininkaudama urėdija valstybei miško ir sutaupo.

   Miškotvarkos instituto apskaičiavimu, Telšių miškų urėdijos miškuose, viename jų hektare kasmet priauga po 6,39 kubo medienos. Tuo tarpu urėdijoje per praėjusius metus iš hektaro iškirsta vidutiniškai po 2,6 kubo medienos.

   „Taigi kiekviename miško hektare apie 3,79 kubų išaugintos medienos mes paliekame valstybei. Kitaip sakant sutaupome. Ar privatininkas savo miške kaupia atsargas valstybei, ateities kartoms?“, -- retoriškai klausė urėdas.

   B.Banio teigimu, tokiu būdu valstybei urėdija sukaupė veik 70 tūkstančių kubų išaugintos medienos, kurios vien stataus miško kaina – veik 3 milijonai litų.

   „Sudėkime visas dovanas valstybei: sumokėtus mokesčius – 3,461 milijono litų, valstybės deleguotiems ir privalomiems miško ūkio darbams išleistus 2,7 milijono litų ir sutaupytą medieną už veik 3 milijonus litų. Viso – 9 milijonai litų. Tai -- visos mūsų pajamos, gautos už medieną,“ – B. Banys teigė iš valstybės nepaėmęs nė cento.

Mokesčiai didėjo

   Kretingos miškų urėdas A.Baranauskas tvirtino sumokėjęs panašiai tiek pat mokesčių, kaip ir jo kaimynas. Kolegą jis tik papildė, jog valstybė praėjusiais metais mokesčius didino ir miškininkams. Turto mokestis nuo pusės procento padidėjo iki dviejų, pajamų mokestis – nuo penkių iki dešimties procentų.

   Urėdijų turtas kasmet didėjo. Pavyzdžiui, Kretingos miškų urėdijoje nuo 3 mln. išaugo iki 9 mln. litų.

   „Man priekaištavo, kam pirkau brangią užsienietišką techniką. Atsakau: turėjome 12 miškavežių, dabar – tik tris. Tačiau miško išvežame daugiau. Ir pigiau kainuoja“, -- A.Baranauskas piktinosi, jog kritikuojamas už investicijas.

   Urėdijų turtas – juk ne urėdo, o valstybės. Valstybė turėtų džiaugtis įgyjanti jo kuo daugiau. O gal šis valstybės turtas ir gimdo įvairias miškų reformos studijas, su realybe prasilenkiančias pozicijas?

Siūlo kurti AB

   Nors LLRI siūlo ūkinius miškus privatizuoti, vargu ar ši jo idėja įgaus sparnus. Prie valstybės miškų budi visuomenė: ji jau patyrė, kas atsitiko su privatizuotomis paežerėmis, tad į miškus privatininkų taip lengvai neįsileis.

   Todėl vis dažniau pasigirsta nuomonių, jog valstybinė įmonė kaip tokia atgyveno ir ją reikia keisti akcine bendrove.

   „Akcinės bendrovės negalėtų valdyti miškų patikėjimo teise taip, kaip juos valdo valstybinės įmonės -- urėdijos. Greičiausia bendrovės turėtų juos nuomotis. Tai – latviškas variantas“, -- Kretingos miškų urėdas gerai žino kaimynų latvių patirtį.

   Keletą kartų ten vežė ir savo kolegas iš Lietuvos.

Latviams reforma atsirūgo

   1993 metais Latvijoje valstybinių miškų įmonių turtas buvo perleistas už labai mažą kainą tų įmonių darbuotojams.

   Miškus valdančios įmonės Latvijoje buvo privatizuotos panašiai, kaip Lietuvoje gamyklos.

   Liepojoje, į kurią tąkart vyko lietuviai miškininkai, įmonės direktorius su 24 darbuotojais tapo akcinės bendrovės bendrasavininkiais.

   Miškas buvo valstybės -- bendrovė jį nuomojosi.

   „Tačiau tuoj pat tas akcines bendroves nupirko „Latvijas Finieris““,-- pastebėjo Kretingos urėdas.

   „Latvijas Finieris“ – švedų kapitalo stambus baldų bei faneros plokščių pramonės koncernas.

   Jam perėjo ir Latvijos miškų nuoma.

   A.Baranauskas pamena, iš ekskursijos po Latvijos miškus grįžtantys jo kolegos negalėjo atsistebėti: tokio analogo, kokį jie išvydo, pasaulyje nebuvo.

   Šiandien buvę latviai miškininkai neslepia: skauda jiems širdį dėl svetimiems atiduotų miškų.

Ar milijardieriai -- lietuviai?

   Nėra šiandien dar apskaičiuota, kiek tiksliai kainuoja Lietuvos miškai. Tačiau, neabejotina, jų vertę skaičiuoti tektų milijardais.

   „Yra žinoma, jog į mišką įdėtos lėšos grįžta po 50 metų. Koks verslininkas norės tokios investicijos?“ -- retoriškai klausė Telšių miškų urėdas.

   Nebent tas, kuriam miško reikia kaip neišsenkančios žaliavos šaltinio.

   Kas šiandien Lietuvoje turi milijardų milijardus ir kam stinga miško žaliavos?

„Ikea“ paslaptis

   Panašu, jog LLRI siūlymai reorganizuoti šalies valstybinių miškų valdymą žengiant privatizacijos keliu surašyti pasinaudojant dviem šiuolaikinio kompiuterio nuorodomis: „Copy“ ir „Paste“.

   Laisvąją rinką propaguojantys ekonomistai remiasi 2006 metais korupciją tiriančios visuomeninės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos padalinio atliktu Miškų sektoriaus žvalgomuoju tyrimu.

   Jau tuomet apklausti respondentai tvirtino, jog valstybinių miškų valdymas kaip toks nėra tinkamas.

   LLRI remdamasis „Transparency International“ tyrimu nutylėjo, kad žvalgybą jai už 20 tūkstančių litų užsakė Lietuvos gamtos fondas, o faktiškai finansavo pasaulinio garso švedų baldų bendrovė „Ikea“.

   Neilgai trukus „Ikea“ įkėlė koją ir į Lietuvą – įsigijo plokščių ir baldų gamybos bendrovę „Girių bizonas“ Kazlų Rūdoje.

   „Ikea“ Lietuvoje nuolat trūksta žaliavos. Dėl jos vieni iš „Ikea“ vadovų lankėsi pas tuometį Lietuvos premjerą Gediminą Kirkilą.

   Ką tuometis premjeras švedų ponams pažadėjo iki šiol neaišku: pasitarimas vyko už uždarų durų – į jį nebuvo pakviesti už šalies miškų ūkį atsakingi vadovai.

   Švedų baldų koncerno “Ikea“ metinė apyvarta – triskart didesnė už Lietuvos valstybinį biudžetą.

   Įkirtimas:

   Valstybei – per 100 milijonų litų mokesčių

* 2009 metais šalies urėdijos gavo virš 350 mln. lt pajamų. Jų tarpe už parduotą medieną -- 307 mln. lt

* Gavo pelno apie 5 mln. lt

* Šalies miškų urėdijos sumokėjo 89 mln. lt už rangovų paslaugas apvaliosios medienos ruošai.

* 2009 m. šalies miškų urėdijos sumokėjo mokesčių:

a) privalomųjų atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką bendrosioms miškų ūkio ir valstybės biudžeto reikmėms tenkinti - 23 mln. lt

b) SODRAI -- virš 33 mln. lt

c) turto mokesčio – 5 mln. lt

d) kitų mokesčių – 35 mln. lt

* Iš viso šalies urėdijos 2009 m. sumokėjo beveik 100 mln. lt įvairių mokesčių.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2010 04 15
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai