Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
miskasodis
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2010 m. balandžio 17 d.

Urėdijų vadovas: „Tapau sąmokslo auka“

Lietuvos žinios, 2010 m. balandžio 17 d.
Feliksas ŽEMULIS

   „Sąmokslas“, - taip generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas vadina kritinius rašinius apie Generalinę miškų urėdiją (GMU), kurie pastaruoju metu buvo paskelbti žiniasklaidoje.

   „Audiatur et altera pars“ (Išklausykite ir kitą pusę), - yra sakęs dar romėnų filosofas Seneca. Tačiau portalas nepasikalbėjo nei su manimi, nei su kitais GMU darbuotojais, nepasidomėjo mūsų turimais faktais. O pasakyti turime ką“, - kalbėjo B.Sakalauskas.

   - Prieš ką tas sąmokslas?

   - Prieš valstybinių miškų sistemą. Kadangi nepavyko jos sunaikinti jos kitais būdais, imtasi šantažo – jau tradicinio Lietuvoje susidorojimo su vadovais būdo juos dėl ko nors įtarus.
   Valstybinių miškų puolimas vyksta kryptingai ir jau daugiau nei dvejus metus. Anksčiau valstybės įmonės miškų urėdijos buvo kaltinamos, neva neaprūpina medienos perdirbimo pramonės žaliavomis, esą užuot tai dariusios daug jos eksportuoja į užsienį. Tačiau statistika parodė, jog iš Lietuvos valstybinių miškų eksportuojama medienos 3 kartus mažiau negu iš Latvijos, Estijos.
   Po to meluota, neva GMU trukdo pastatyti Lietuvoje medienos perdirbimo įmonę, nors šio projekto iniciatoriai net nepasirūpino atlikti esamų žaliavų studiją.
   Vėliau šio sąmokslo užsakovai bandė išsiderėti iš Vyriausybės, kad mediena jiems būtų parduodama išskirtinėmis sąlygomis. Nepavyko ir tai. Tada buvo pasiskųsta ankstesnės kadencijos Seimo Audito komitetui. Šis komitetas irgi nepritarė rinkos iškraipymui, tačiau skundo autorių pasiūlymu rekomendavo Valstybės kontrolei atlikti valstybinių miškų ūkio veiklos auditą ir įvertinti, ar efektyviai naudojamas miškų urėdijoms patikėtas valstybės turtas – miškai.
   Šis darbą Valstybės kontrolieriai dirbo beveik metus, kruopščiai patikrintas 2008-2009 m. laikotarpis, analizuoti ir 2001-2007 m. duomenys. Su kontrolės išvadomis galima susipažinti mūsų interneto svetainėje www.gmu.lt, čia pasakysiu tik svarbiausia: jokių kriminalų valstybinių miškininkų darbe kontrolieriai neaptiko. Tiesa, kai kurių trūkumų nustatyta ir mes juos pašalinsime. Be to, savo iniciatyva griežtindami vidaus kontrolę per pastaruosius keletą mėnesių atsisveikinome su keturiaisurėdais, kurių vadovaujamos urėdijos dirbo nepatenkinamai.
   Paaiškėjus, jog Valstybės kontrolė rimtų trūkumų valstybės miškuose nenustatė, buvo mesta kita korta – Laisvosios rinkos instituto pasiūlymas privatizuoti miškus.

Kratų nebuvo

   - Kaip tai susiję?

   - Nepavykus susidoroti per Valstybės kontrolę, nuspręsta sukelti privatizavimo ažiotažą. Privatizavimo priežastys buvo pateiktos absurdiškos: neva valstybinių miškų urėdijos dirba neefektyviai, privatūs miškai geriau prižiūrimi ir t.t. Nieko naujo, tie patys teiginiai, kuriuos dar prieš keletą metų surašė privačių miškų gynėjai Stasys Mizaras, Algirdas Brukas ir Algis Gaižutis. Į šį instituto darbą taip pat tilpo kai kurių medienos pramonininkų kaltinimai urėdijoms dėl neva per didelio medienos eksporto.
   Tačiau absurdiškam privatizavimo pasiūlymui pasipriešino tiek šalies valdžia, tiek visa visuomenė. Seimas nutarė, jog valstybinių miškų valdymo sistema veikia normaliai, urėdijos užtikrina valstybės joms patikėtas miškų priežiūros funkcijas. Aukščiausioji šalies valdžios institucija nusprendė išsaugoti miškų urėdijų, nacionalinių parkų ir kitiems valdytojams priskirtų valstybinės reikšmės miškų statusą ir esamą apimtį. Siūlymą privatizuoti miškus sukritikavo Mokslų Akademija, Rašytojų klubas, Žaliųjų judėjimas ir kitos organizacijos.
   Buvo pasitelkti irabsurdiški skundai. Šimtais adresų, tarp jų ir šalies valdžios institucijoms išplatintas 14 puslapių anoniminis laiškasapie neva didelę netvarką urėdijose, bet tik viena institucija, tiesa, stebėtinai greitai, inicijavo šio anoniminio skundo tyrimą. Aplinkos ministerija buvo įpareigota tam sudaryti auditorių grupę. Tačiau ir ši nustatė, jog dauguma laiško teiginių – melas.
   Skandinavijos medienos perdirbėjų pinigais buvo užsakytas ir apmokėtas korupcijos Lietuvos valstybinėje miškų sistemoje tyrimas. Žlugo ir jis, nes paaiškėjo, jog kitos sritys mūsų šalyje korumpuotos daug labiau negu miškininkystė.
Tai kas beliko šio sąmokslo užsakovams? Dveji metai atkaklių pastangų, valdžios kabinetų varstymo, o rezultatas – nulis! Tad griebtasi šmeižto ir šantažo.
   Aš čia neturiu galimybės detaliai analizuoti valstybės urėdijoms, GMU ir asmeniškai man pateikiamus kaltinimus, jūsų laikraštis tikriausiai neskirtų tam tiek vietos. Pasakysiu tik tiek: jokios STT kratos, kaip buvo skelbta, nebuvo atliktos nei GMU, nei mano namuose, ir niekas nekonfiskuota. Tai brutalus sąmoningas šmeižtas, kuriuo galbūt norima paveikti teisėsaugos institucijas ir valstybės vadovus. O atsakymus į daugelį kitų priekaištų galima rasti mano minėtoje GMU interneto svetainėje.

Pasijuto nesaugus

   - Vis kalbate apie užsakovus. Kas jie?

   - Kodėl turėčiau juos įvardinti, kai jie patys užsimaskavę? Pasaulyje įprasta – kai teroristai vykdo savo akciją, jie prisiima atsakomybę. O šiuo atveju yra kitaip. Kas Laisvosios rinkos instituto darbo užsakovas? Kas užsakė visą tą šmeižto kompaniją naujienų portale? Tie žmonės viešai neatsidengia. Aišku, mes žinome jų pavardes, tačiau man būtų pavojinga jas paskelbti, nes, kaip pastaruoju metu įsitikinau, mūsų valstybė savo piliečių negina. Matydamas, kaip klostosi įvykiai, jaučiuosi nesaugiai.

   - Tačiau juk GMU kreipėsi į Generalinę prokuratūrą?

   - Ten pareiškimų eilė didelė – kol apsvarstys, priims sprendimą, užsakovų užduotis bus atlikta. Kiek tokių atvejų pastaraisiais metais buvo! Paskui teismai kartais išsiaiškina, kad persekiota buvo be pagrindo, tačiau informacija apie išteisinimą jau net neskelbiama, nes mauro darbas jau padarytas, šmeižto banga nuvilnijo ir niekam tai nebeįdomu. Manau, beprasmiška kreiptis ir į žurnalistų etikos komisiją ar inspekciją. Jei toji „etika“ dabar tokia, kad leidžiama rašyti tik „į vienus vartus“, sąmoningai šmeižti, tai tegul patys žurnalistai ir svarsto. Juk tarp jų yra daug ir sąžiningų žmonių.

   - Užsiminėte apie neseniai atleistus miškininkus. Gal ir tai turėjo įtakos?

   - Jų nepasitenkinimą išnaudojo: prašė informacijos, pasiūlė įvykdyti kai kuriuos užsakymus. Važinėdami po urėdijas jose girdime – lankytasi emisarų, kurie klausinėjo: gal ką blogo žinote apie GMU ir jos vadovą? To teiravosi net kai kurių GMU darbuotojų. Tokiu būdu sudaromas psichologinis spaudimas. Juodųjų technologijų specialistai tai puikiai įvaldę. Net publikacijos portale skelbiamos dažniausiai vakarais – galbūt tam, kad naktimis nemiegotum ir neišlaikytum.

Miškasodis svarbiau

   - Tačiau koks to, kaip jūs sakote, sąmokslo tikslas?

   - Pakeisti miškininkystės vadovus ir tokiu būdu perimti valstybinių miškų valdymą. Pagal ankstesnius scenarijus sudraskyti valstybinę miškininkystę nepavyko, tai dabar užsimota prieš vadovus. Šio sąmokslo bendrininkai yra studijavę leninizmą ir gerai prisimena Molotovo priesaką: išgriauk stulpus ir tvora pati nugrius. Jiems svarbu pakeisti vadovus sau parankiais žmonėmis, kad galėtų turėti privilegijų ir išimčių perkant medieną ir t.t. Tai net neslepiama, apie tai rašoma dokumentuose Seimui, Vyriausybei ir kitur.

   - O galutinis siekis – privatizuoti valstybinius miškus?

   - Netikiu, jog tai paprastai padaryti įmanoma. Manau, tiesioginio valstybinio miškų privatizavimo Lietuvoje nebus. Tektų keisti Konstituciją, ir apskritai vargu ar valstybės vadovai tam ryžtųsi, kai nė viena pasaulio šalis neprivatizuoja savo miškų. Tačiau įmanomas, pavyzdžiui, kapitalo išsidalijimas akcijomis ir pan. Bet tai tik mano spėliojimas. Koks variantas būtų pasirinktas, juk niekas viešai nesvarsto.
   Yra ir dar viena šio puolimo prieš valstybines miškų urėdijas priežastis. Kai kurie ankstesnieji miškų ministrai, o vėliau, panaikinus Miškų ūkio ministeriją, ir tuometiniai GMU atsakingi darbuotojai darė nuolaidų kai kuriems medienos perdirbėjams. Skolos miškų urėdijoms buvo pasiekusios 46 mln. litų. Būta ir tyčinių bankrotų, po kurių šios skolos urėdijoms dingdavo tarsi į vandenį. Tokiu būdu šalies valstybinė miškininkystė neteko apie 26 mln.litų. Kartu su Aplinkos ministerija nusprendėme imtis principingų veiksmų, pavyzdžiui, buvo nurodyta parduoti medieną tik toms bendrovėms, kurios yra neskolingos. Po keleto metų skola sumažėjo iki 2 mln., o už išreikalautas skolas galėjome modernizuoti medelynus. Tačiau toks mūsų principingumas sukėlė didžiulį kai kurių turtingų ir įtakingų žmonių pasipiktinimą - mus pradėta kaltinti visomis nuodėmėmis. Tai tęsiasi ligi šiol.
   Nė vienas žmogus nėra geležinis, aš – taip pat. Kartais pasvarstau: gal reikėjo būti mažiau principingam ir griežtam, gal vertėjo nusileisti raginimams suteikti kai kuriems pirkėjams išimčių kaip tai darė mano pirmtakai? Mainais už tai gal būčiau turėjęs ramybę? Tačiau savo principingumo nesigailiu, nors ir brangiai tenka už jį mokėti. Valstybinių miškininkų darbo dėka per pastaruosius metus pavyko valstybės miškų vertę padidinti 1 milijardu litų ir dabar vien jų mediena vertinama 8 milijardais. Tai didžiulis šalies turtas, jos stabilumo garantas. Visos pasaulio valstybės tai gerai suvokia.
   Dabar mūsų viltys – Seimas ir Aplinkos ministerija. Per visus 14 metų, kuriuos dirbu šiame poste, ne kartą įsitikinau, jog objektyviausi sprendimai priimami Seime. Tai labiausiai demokratiška šalies institucija. Situaciją miškuose gerai supranta ir Aplinkos ministerija. Tad noriu paraginti visus savo kolegas – daugiau kaip tūkstantį valstybės miškuose dirbančių žmonių - kantriai reaguoti į šią mūsų juodinimo akciją. Atsidėkime svarbesniam šio meto rūpesčiui – miškasodžiui. Šiemet mums reikia atkurti per 9 tūkst. ha kirtaviečių, taip pat įveisti 811 ha naujų miškų. Tai šventa mūsų pareiga, kas benutiktų.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2010 04 17
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai