Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. kovo 9 d.

Dar apie vilką

„Mūsų girios“, 2011/2

Pastaruoju metu kilo polemika dėl vilko, kaip rūšies, išsaugojimo ir šių žvėrių sumedžiojimo kvotos Lietuvoje. Vasario pradžioje Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas sumažino vilkų sumedžiojimo kvotąnuo 60 iki 40 individų. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į visuomeninių bei nevyriausybinių organizacijų išsakytus argumentus.

Sprendžiant šį klausimą, vilką ir jo vaidmenį gamtoje bei žmogaus ūkyje reikia kuo geriau pažinti.
Grobuonys, tarp jų – ypač vilkas, yra svarbus miško ekosistemos komponentas. Ganyklinėje mitybos grandinėje vilkas sudaro paskutinę grandį. Jis yra miško ekologinės piramidės viršūnėje ir išsilaiko augalėdžių gyvūnų, mintančių miško ir lauko augalija, dėka.
Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje vilkų mitybą tyrinėjo dr. J. Prūsaitė (1961). Jos duomenimis, vilkų maisto sudėtyje stirnos tuomet sudarė 28 proc., kiškiai – 7 proc., šernai – 3 proc., pelėnai – 2 proc., arkliena (masalas) – 12 proc., nežinomi žinduoliai – 9 proc., augalinis maistas – 7 proc., naminiai gyvuliai – 12 proc. ir šunys – 1 proc. Tuo metu Lietuvoje vilkų buvo apie 100, stirnų – 27 tūkst., briedžių (1100), tauriųjų elnių (380) ir šernų (4100), dar nedaug. Tarp kanopinių žvėrių gausiausia buvo stirnų, kurios ir dominavo vilkų maisto sudėtyje.
Kaimyninėse šalyse pagrindinis vilko maistas yra kanopiniai gyvūnai. Svarbūs vilko mityboje ir kiškiai, barsukai, lapės, mangutai, peliniai graužikai, vištiniai ir antiniai paukščiai, naminiai gyvuliai ir šunys. Gyvūninį maistą papildo augalinis (įvairios miško uogos ir vaisiai). Šiltuoju metų laiku vilkai yra sėslesni ir jų mityboje vyrauja vidutinio dydžio ir smulkūs žinduoliai. Pavasarį, vasarą ir ypač rudenį vilkai užpuola į ganyklas išgintus naminius gyvulius. Daugiausia papjauna avių, ožkų, veršelių ir kumeliukų. Pokario metais vilkai naktį apdraskė su kumele besiganantį mūsų kumeliuką, kuriam iš šlaunies išplėšė raumens gabalą. Veterinaras žaizdą apibarstė kseroformo milteliais, ir ji užgijo...
Įsimaišęs į kaimenę vilkas paprastai nepasitenkina viena avimi, o papjauna bent kelias. Nuo vilkų nukenčia ir šunys. Žiemą, kai prasideda klajonės, pagrindinis vilkų maistas yra kanopiniai žvėrys. Jie medžioja stirnas, elnius, briedžius ir šernus. Vilkų aukomis tampa ne tik kanopinių jaunikliai. Jų gaujos persekioja ir papjauna ir suaugusius žvėris. Vidutinis vilkų pulkelio (šeimos) dydis yra 1–2 suaugę žvėrys, 3 – 6 šiųmetukai ir 1–3 metinukai, t.y. 5–11 plėšrūnų. Kiekvienas vilkų pulkelis (šeima) turi savo atskirą medžioklės teritoriją, kurios ribos žymimos šlapalu ir ginamos nuo kitų. Kai šeimyniniai(ės) vilkų pulkeliai (rujos) laikinai susijungia sėkmingesnei kanopinių medžioklei, jie sudaro gaujas, kuriose būna iki 12–16 plėšrūnų. Vilkų gūžtos esti ne arčiau kaip 6–12 km viena nuo kitos, o medžioklės ploto spindulys yra 3–6 km. Jauniklių auginimo metu vilkai nemedžioja arčiau kaip 5–6 km nuo gūžtos, nors netoliese ganosi naminiai gyvuliai. Rudenį vilkų šeimos – suaugę ir jaunikliai, kurie mokomi medžioti, dažniau užpuola naminius gyvulius ganyklose ir aptvaruose. Iš esmės vilkai yra sėslūs, savo teritoriją apleidžia labai nenoriai ir tik tuomet, kai pradeda stokoti maisto. Ieškodami grobio per vieną naktį jie gali nueiti 25–40 km, o kartais net iki 70 km (Geptner ir kt., 1967).
Vilko vaidmuo miško ekosistemose dvejopas. Medžiodamas kanopinius žvėris, bebrus, kiškius bei pelinius graužikus vilkas mažina jų gausą. Jis taip pat neleidžia elniniams žvėrims susitelkti ir išvaiko juos iš miško jaunuolynų. Kad vilkai ir lūšys atlieka svarbų elninių žvėrių piemenų miškuose vaidmenį, patvirtino specialūs tyrimai Tatrų nacionaliniame parke. Teritorijoje, kurią kontroliavo vilkai ir lūšys, miško želdiniai stirnų ir elnių buvo pažeisti kelis kartus mažiau, negu ten, kur šie grobuonys nesilankė (Novakova, Hanzl, 1968). Dėl kanopinių gausos ir jų pasiskirstymo teritorijoje reguliavimo vilkas ir lūšis miškų ūkyje yra labai naudingi.
Grobuonys, tarp jų – ir vilkai, būtini sėkmingam jų aukų egzistavimui. Jie apvalo kanopinių žvėrių kaimenes nuo nepilnaverčių, ligotų ir parazitų apniktų gyvūnų. Nustatyta, kad Kanados miškingose teritorijose vilkų ir baltauodegių elnių santykis turi būti 1:100, vilkų ir briedžių 1:30 (Pimlot, 1969). Baltarusijoje, esant vilkų ir kanopinių santykiui 1:22 – 1:36, jie sumažina briedžių kaimenę iki 20 proc., stirnų – 23 proc. ir šernų – 22 proc. Tarp papjautų briedžių šiųmetukai sudaro 57 proc., šernų – 78 proc. Tarp suaugusių žvėrių patelės atitinkamai sudaro 64 proc. ir 70 proc.. Per metus vilkui reikia apie 500–800 kg maisto (Kučmel, 2001).
Vilkų ir jų aukų skaičiaus santykį būtina reguliuoti. Šiuo metu Lietuvos miškuose yra apie 112 tūkst. stirnų, 18 tūkst. tauriųjų elnių ir 6,7 tūkst. briedžių. Atsižvelgiant į D. Pimloto (1969) duomenis, pas mus vilkų ir stirnų santykis galėtų būti apie 1:200, vilkų ir elnių – 1:100, vilkų ir briedžių 1:30. Tai apytikriai santykiai, kuriuos reikia patikslinti. Pagal šiuos grobuonio ir aukų skaičiaus santykius Lietuvos miškuose galėtų būti apie 1000 vilkų. Tačiau Lietuva ne miškais apaugusi Britų Kolumbija. Todėl vilkų gausą tenka kontroliuoti dėl jų daromų nuostolių šalies gyvulininkystei ir medžioklės ūkiui. Nepriklausomoje Lietuvoje 1934–1939 buvo 100–250 vilkų. Karo metais vilkų labai pagausėjo ir 1948 m. jų priskaičiuota 1725. Per 12 metų buvo sumedžioti 3244 vilkai. Po to, apskaitos duomenimis, 1960–1970 m. Lietuvoje buvo 50–100, 1980–1990 m. – 300–350 ir 2000 m. – 550 vilkų. Miškininkų atliktos apskaitos duomenimis, 2010 m. kovo mėnesį minimalus vilkų skaičius buvo 270 žvėrių, esant ekologiškai optimaliam jų skaičiui apie 200 individų (Baltrūnaitė, Balčiauskas, 2010). Prof. P. Jurgensono duomenimis, vilkų populiacijoje šiųmetukai sudaro apie 300 proc., metinukai – 50 proc., o antramečiai vilkai – tik 30 proc. Autorius nurodo, kad norint sulaikyti tolimesnį gausumo augimą reikia sumedžioti ne mažiau kaip 50–60 proc. visų vilkų (Medžioklėtvarkos pagrindai. M., 1966). Vilkų sumedžiojimo kvota Lietuvoje 2010–2011 m. medžioklės sezoną – 50–60 individų, arba apie 20 proc. prieš jauniklių atsivedimą yra labai taupi, minimali ir užtikrinanti tolimesnį populiacijos augimą.
Sovietmečiu vilkus medžiojo visus metus, tačiau neišnaikino. Be to, į mūsų šalį jie ateina iš Latvijos ir Baltarusijos, kurioje kasmet iš 2000 buvo sumedžiojama apie 1100 (55 proc.) vilkų, tačiau jų nemažėjo (Kučmel, 2001).
Nėra abejonės, kad vilką Lietuvoje reikia išsaugoti kaip rūšį, tačiau jų skaičių būtina kontroliuoti.

Prof. Vytautas Padaiga

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 03 09
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai