Lietuvos miškų retenybė – stumbrai

   Daugelyje pasaulio šalių jau seniai nebėra stumbrų, tačiau Lietuvoje šių egzotiškų žvėrių pamatyti galima. Šį žvėrį daugelio valstybių gamtininkai įrašė į Raudonąsias knygas. O Lietuvoje jais rūpinasi Panevėžio miškų urėdijos miškininkai, - apie tai informuojama žurnalo “Best in Lithuania” 2008 metų antrajame numeryje.
   1969 metais į Panevėžio rajono Pašilių mišką iš Pamaskvės buvo atvežta keletas stumbrų, ir nuo to laiko jie čia tvirtai įsikūrė – vieni aptvare, o kiti laisvėje, mat subrendusius jaunus patinus per rują vyresni buliai iš bandos išgena.
   Šiuo metu aptvare gyvena daugiau kaip 20 stumbrų, laisvėje po visos Lietuvos miškus jų klajoja dvigubai daugiau. Pastaruosius pamatyti nelengva:  stumbrų ir klausa puiki, ir žmogų jie užuodžia dar už keleto šimtų metrų. Tačiau aptvare jie kaip ant delno. Ypač, kai stumbrininkas Rytas Papšys į lovius įberia runkelių ir kitokių šių žvėrių skanėstų:  tuomet stumbrai atžingsniuoja pasistiprinti.
   Aišku, šių galingų žvėrių nepaglostysi – jie ir baikštūs, ir neretai agresyvūs, ypač aptvaruose. Kad lankytojai galėtų juos pamatyti iš arti ir tuo pat metu būtų saugūs, stumbryno šeimininkė  Panevėžio miškų urėdija virš aptvaro tvoros surentė apžvalgos aikštelę. Aplink aptvarą įrengtos atokvėpio pavėsinės, pasivaikščiojimo takai, netoliese – laužavietė su poilsio baldais.
   Be abejo, šių retenybių priežiūra Panevėžio miškininkams kainuoja, tačiau miškų urėdas Daugirdas Lukoševičius sako, jog ne viskas pinigais matuojama. “Koks miškas be žvėrių, ir dar tokių egzotiškų?” – juokauja urėdas.
   Per 36 Pašilių stumbryno egzistavimo metus čia gimė 126, laisvėje – perpus mažiau stumbrų jauniklių, mat laisvėje jie gal ir laimingesni, bet gyventi jiems ten sunkiau. Beje, “lietuviškiems” stumbriukams suteikiami vardai prasideda raide G, o sugalvoja tuos vardus šiuos žvėris pamėgę vaikai.
   Stumbryne lankytis galima kasdien, išskyrus sekmadienius, nuo 10 iki 16 val. Šeriami šie žvėrys rytą, neretai šios “vaišės” užtrunka neretai iki pietų. Ekskursijos vadovas stumbrininkas R.Papšys, kuris dėl stumbrų prieš keliolika metų paliko Kauną ir įsikūrė šiame nuošaliame miške, papasakos jums daug įdomaus apie savo globotinius, be kurių jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo, nors kartais ir jam tenka sprukti nuo šių nenuspėjamų žvėrių.
   Miške netoli stumbryno, šalia Linkavos upelio, Panevėžio miškininkai įrengė pusės kilometro ilgio “Girinio taką”. Abipus šio tako galima pamatyti populiariausius Lietuvoje medžius, susipažinti su miško priežiūros ir apsaugos darbais, o prie tako stūksančiuose „Girinio rūmuose” - miško gyventojų muziejus. Iš bokštelio – regyklos atsiveria  miškų apsupto Linkavos upelio slėnio vaizdai.
   2008 m. kovo 15 d. publikaciją apie Panevėžio miškų prižiūrimą Pašilių stumbryną išspausdino ir „Valstiečių laikraštis“: http://www.valstietis.lt/Girių-galiūnai-stebina-akrobatiniais-šuoliais-1207-1-327s.html