Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
miskasodis
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. spalio 28 d.

„Ūkininko patarėjas“: Sugriautas mitas apie pavyzdingą Švedijos miškininkystę

Švedijos gamtos išsaugojimo draugijos (SSNC) pranešimas „Švedijos miškininkystės modelis slaptai“ sudrumstė mūsų šalies politikų, siūlančių reformuoti Lietuvos miškų sektorių būtent pagal švedišką modelį, ir kai kurių miškininkystės pareigūnų bei miško savininkų organizacijų vadovų nuotaikas.

Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP“ korespondentas

Spalio 27 d. „Ūkininko patarėjas“ straipsnyje „Sugriautas mitas apie pavyzdingą Švedijos miškininkystę“ rašo, kad SSNC pranešimas grindžiamas tyrimų, atliktų nuo 2007 iki 2010 metų, rezultatais. Pranešime teigiama, kad didžiuliai Švedijos natūralių miškų plotai dėl plynųjų kirtimų virsta milžiniškomis kultivavimo sritimis, o tai kelia grėsmę biologinei miškų įvairovei.
 „Biologiškai vertingi miškai yra plynai kertami nerimą keliančiais tempais ir dideli natūralių miškų plotai yra nuolat ardomi“, – rašoma SSNC pranešime. O vietoj natūraliai augusių medžių sodinami ištobulinti sodinukai ir egzotiškų rūšių medeliai. 
Kaip teigiama pranešime, po daugiau nei šimto metų intensyvios miškininkystės Švedijos gamtovaizdyje beveik visiškai dominuoja tvarkomi įvairių stadijų miškai po plyno kirtimo – daugelis jų kurį laiką bus nederlingi. Tačiau nepaisant tarptautinio susitarimo iki 2020 metų mažiausiai 17 proc. didinti saugomos žemės plotą nuosekliuose ir ekologiškai tipiškuose arealuose, miškų sektorius plynai kerta didžiulius išlikusių natūralių augaviečių plotus. Pranešime apgailestaujama, kad šiandien Švedijoje yra saugoma mažiau kaip 4 proc. produktyvių medynų.
Gamtos išsaugojimo draugija pažymi, kad Švedijoje iki šiol nėra produktyvaus miško apsaugos veiksmų plano, o paskutiniai likę natūralūs miškai vis tiek yra kertami plynai. „Kadangi plyno kirtimo būdas, kuris beveik išimtinai yra taikomas praktikoje, šiandien yra stipriausias veiksnys, vedantis Švedijos miškų biologinės įvairovės krizės link, vartotojai ir gamintojai visoje Europoje turi žinoti švedų metodus“, – rašoma pranešime.
„Mes esame labai susirūpinę dėl miško ekosistemos ir mums gėda, kad tokia turtinga šalis kaip Švedija veiksmingai neapsaugo miško biologinės įvairovės, kad siektų nacionalinių ir tarptautinių aplinkos tikslų ir įsipareigojimų“, – apgailestauja SSNC viceprezidentė Karin Astrom.  Kitas pranešimo bendraautoris Malin Sahlin teigia: „Vertingi natūralūs miškai pavirto vienarūšėmis plantacijomis su tokio paties amžiaus ir rūšies medžiais. Ir toliau didėja Raudonasis rūšių sąrašas, o mūsų vietos dokumentavimas demonstruoja, kad dėmesys, rodomas nykstančioms rūšims miškuose, kurie yra paruošti plynam kirtimui ar jau yra plynai iškirsti, praktiškai neegzistuoja, nes registruojami į Raudonąjį sąrašą įeinančių nykstančių rūšių arealai yra kertami nerimą keliančiais tempais.“ 

 „Ūkininko patarėjas“ kalbino generalinį miškų urėdą Benjaminą Sakalauską, kuris „ŪP“ sakė, kad ir urėdijų specialistai lankėsi pas Skandinavijos šalių miškininkus. Tačiau tik pažintiniais tikslais. Gen. urėdas pripažįsta, kad Švedijos ir Suomijos medienos ruošos technologijos ir naudojama technika yra tobuliausia, tose šalyse dominuoja plynieji kirtimai. Pasak B. Sakalausko, biologinės įvairovės išsaugojimo prasme mūsų miškininkai eina absoliučiai skirtingu, negu švedai, keliu. „Pas mus plynieji kirtimai keičiami į neplynuosius, kurie jau siekia apie 30 proc. visų kirtimų. Todėl mums švedų ūkininkavimas miškuose nepriimtinas. Mes savo ūkininkavimo principus patobulinome, atsižvelgdami į Centrinės Europos šalių principus, kurių vienas svarbiausių tikslų – biologinės įvairovės išsaugojimas. Ir šia prasme galime didžiuotis – Lietuvoje biologinės įvairovės gausa yra didžiausia iš visų ES valstybių“, – pareiškė gen. urėdas.
Ir iš tikrųjų mūsų natūralūs miškai yra apsaugoti – visi jie (apie 500 tūkst. ha) priklauso saugomoms teritorijoms pagal natūralumo lygį. B. Sakalausko teigimu, Lietuvoje nėra absoliučiai natūralių miškų. Yra tik artimi taigai, kur nėra jokių žmogaus veiklos pėdsakų. Bet pas mus, plėtojant ekonomiką, dalis miškų turi būti eksploatuojama. „Aš manau, kad balansas tarp biologinės įvairovės saugomo ploto ir eksploatacinių miškų Lietuvoje yra optimalus“, – sakė gen. urėdas B. Sakalauskas.
Be to, sąlygos biologinei įvairovei egzistuoti mažiausiai pažeidžiamos vykdant neplynuosius kirtimus, kurių kasmet daugėja. Na, o atkuriant plynųjų kirtimų vietas, spygliuočiai mišrinami su lapuočiais.

Kaip straipsnyje teigia „Ūkininko patarėjas“, kai internete angų kalba pasirodė Švedijos gamtos išsaugojimo draugijos pranešimas „Švedijos miškininkystės modelis slaptai“, Lietuvos generalinės urėdijos vadovo iniciatyva jis buvo išverstas į lietuvių kalbą ir išplatintas Seimo nariams.
Taip pasielgta neatsitiktinai. Valstybinių miškų pareigūnai nuolat barami esą dėl netinkamo ūkininkavimo ir kaip pavyzdys jiems brukamas švedų miškininkystės modelis.
„SSNC pareiškimas yra teisingas, drąsus ir paskelbtas laiku. Greičiausiai bus sustabdyta tai, kas vadinama stebuklinga ekonomika. Jokio stebuklo ten nėra. Mūsų valstybiniai miškai biudžetą papildo daugiau negu švedų. Švedijos valstybinių miškų sektorius per programas ir įvairioms valstybinėms miškininkystės institucijoms skiriamas lėšas iš valstybės biudžeto dotuojamas apie 40 mln. eurų. Tuo tarpu Lietuvos valstybinių miškų sektorius nedotuojamas, o papildo biudžetą daugiau nei 40 mln. Lt „dividendų“. Šiais metais planuojama į valstybės biudžetą sumokėti 195 mln. Lt, tai sudaro 38 proc. visų pajamų“, – „ŪP“ aiškino gen. urėdas B. Sakalauskas. Pasak jo, kai kurie mūsų politikai ir kiti suinteresuoti asmenys lygina švedų ir mūsų valstybinių miškų ūkių rodiklius, nekreipdami dėmesio į tai, kad kai kurios švedų akcinės bendrovės užsiima ne tik miško auginimu, bet ir gamina celiuliozę. „Jie vieno hektaro miško rodiklius pateikia kartu su pajamomis už celiuliozę. Tokiu atveju bendras vidaus produktas padidėja net šešis kartus. Tai kam lyginti nepalyginamus dalykus“, – stebisi B. Sakalauskas.
Matyt, jausdamas nuoskaudą dėl nuolatinių priekaištų, jog atseit prastai ūkininkaujama, gen. urėdas pareiškė: „Mes pateikiame alternatyvius argumentus, bet kai kam jie neįdomūs, nenaudingi ir dėl to neskelbiami(...).

GMU info parengta pagal „ŪP“
Su visu straipsniu galite susipažinti laikraščio „Ūkininko patarėjas“ 2011 m. Spalio 27 d. Nr. 127 

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 10 28
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai