Nauja Nacionalinė miškų ūkio plėtros programa revoliucijų nežada

„Mūsų girios“, 2011 / 10
Nerijus Kupstaitis
Aplinkos ministerijos Miškų departamento
Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas

Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa rengiama, svarstoma ir tobulinama jau maždaug metus. Programa turėtų pakeisti 2002 m. patvirtintos Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijos nuostatas, susijusias su miškų ūkio plėtros strateginiais tikslais ir uždaviniais šiems tikslams pasiekti. Naująją programą numatoma tvirtinti Vyriausybėje, taip šiam dokumentui suteikiant jo svarbai adekvatų svorį. Šiame straipsnyje pristatomas programos projektas, kurio nuostatos dar gali keistis, kol jį patvirtins Vyriausybė.
Poreikis miškų ūkio strategijos pakeitimams brendo jau nuo 2004 m., Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsiradus galimybei gauti Europos Sąjungos finansinę paramą miškų ūkiui 2004-2006 m. laikotarpyje, o ypač įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą, kur ES paramos miškams ir miškų ūkiui galimybės išsiplėtė tiek remiamų veiklų, tiek ir finansine apimtimi. Galutinis sprendimas rengti programą buvo priimtas įgyvendinant Vyriausybės 2008-2012 m. programos priemonę, kuria buvo numatyta parengti viso miškų sektoriaus plėtros programą. Tiesa, 2010 m. pabaigoje Vyriausybės sprendimu rengiamos programos apimtis buvo susiaurinta iki miškų ūkio dalies, o laikotarpis sutrumpintas iki 2020 m.

Ilgas kelias balanso beieškant
Aplinkos ministerija Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos rengimą inicijavo 2010 m. Laimėjęs viešųjų pirkimų konkursą pagal sutartį su Aplinkos ministerija pirminį šios programos projektą (tuo metu dar laikotarpiui iki 2025 m.) parengė Darnaus vystymosi institutas, pasitelkdamas miškų srities mokslininkų pagalbą. 2011 m. vasarį rengėjai šį projektą pristatė Miškų ūkio konsultacinei tarybai, kurios nariai – miškininkystės mokslų, miškų urėdijų, medienos pramonės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai – pateikė daug esminių pastabų ir pasiūlymų dėl programos tobulinimo. Buvo nutarta projektą koreguoti iš esmės, šis darbas jau persikėlė į Aplinkos ministerijos Miškų departamentą. Į projekto tobulinimą vėl buvo įtraukti jau minėtų organizacijų ir kitų suinteresuotų institucijų specialistai.
Aplinkos ministerijos Miškų departamento, kartu su kitomis miškų ūkio institucijomis ir organizacijomis iš esmės pataisytas programos projektas, sutrumpinus programos įgyvendinimo laikotarpį iki 2020 m., dar kartą buvo apsvarstytas Miškų ūkio konsultacinėje taryboje šių metų birželį. Čia jau buvo diskutuojama dėl konkrečių miškų ūkio plėtros uždavinių 9-erių metų laikotarpiui, o ypač dėl jų vertinimo kriterijų skaitinių išraiškų, kurias planuojama pasiekti 2020 metais. Projektas vėl buvo taisomas, nors šie taisymai jau daugiau buvo skirti konkrečioms detalėms.
Galiausiai šių metų liepos pabaigoje Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos projektas pateiktas viešam svarstymui, paskelbiant jį internete ir paprašant visų neabejingų mūsų šalies miškų ir jų ūkio ateičiai prisidėti prie Lietuvos miškų ūkio politikos formavimo, pateikiant savo siūlymus projektui. Iki rugpjūčio vidurio elektroniniu paštu sulaukta ir nevyriausybinių organizacijų, ir atskirų asmenų įvairaus lygio pastebėjimų ir pasiūlymų, neretai ir prieštaraujančių vienas kitam. Pagal galimybes ir pasiūlymų suderinamumą projektas buvo dar kartą taisomas.
Nors visi šie parengiamieji žingsniai iš esmės nebuvo privalomi pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau jie įprasti rengiant nacionalines miškų programas kitose Europos šalyse, o be to, mano nuomone, jie labai svarbūs, siekiant turėti kuo kokybiškesnę ir realiai įgyvendinamą miškų ūkio plėtros strategiją.

Tai kurlink plėtosim miškų ūkį?
Toks ar panašus klausimas kilo kiekvienam, kuris pradėjo skaityti šį straipsnį ir neapsiribojo pavadinime pateikta informacija, kad Nacionalinė miškų ūkio plėtros programa revoliucijų nežada.
Iš viso programoje keliami penki strateginiai miškų ūkio plėtros tikslai. Pirmasis – išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus ir jų išteklius. Tai kitų tikslų įgyvendinimą lemiantis siekis. Sekantis tikslas – užtikrinti racionalų Lietuvos miškų išteklių naudojimą ir didinti medynų produktyvumą. Toliau seka siekis didinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą visuomenės subalansuotų poreikių tenkinimo kontekste. Be to, yra numatoma išsaugoti ir didinti miško ekosistemų tvarumą, jų ekologinį ir socialinį vaidmenį, atsižvelgiant į klimato kaitos įtaką, taip pat skatinti miškų mokslo ir visuomenės dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant miškų ūkio politiką, užtikrinti subalansuotą miškų mokymo plėtrą. Tokiu būdu strateginiai tikslai apima svarbiausius miškų ūkio dalykus, o šiems tikslams pasiekti suformuluoti uždaviniai (kurių iš viso numatyta daugiau kaip trisdešimt) nepalieka nuošalyje nei vieno bent kiek svarbesnio miškų ūkio politikos klausimo.
Gal ir subjektyvu atrodys išskirti keletą uždavinių iš jų gausos, tačiau nepretenduodamas pateikti pačių svarbiausių, kai kuriuos uždavinius norėčiau paminėti:
- Padidinti šalies miškingumą iki 34,2 proc., įveisiant mišką nenaudojamose ir žemės ūkiui netinkamose žemėse, miškų urėdijoms tam tikslui kasmet perduodant ne mažiau kaip 1000 ha valstybės nuosavybėje esančių nenaudojamų žemių, taip pat finansiškai skatinant įveisti miškus privačioje ir valstybinėje žemėje bei tobulinant medžių savaiminukais apaugusių ne miško žemių priskyrimo miškams tvarką. Toks uždavinys padidinti miškingumą vienu proc. per devynerius metus nėra labai ambicingas, bet yra svarbus miškų išsaugojimo ir plėtros garantas augančio visuomenės poreikio vis daugiau miško žemių naudoti kitoms reikmėms kontekste.
- Atnaujinti ūkinę – komercinę veiklą visuose žemės reformai nepanaudotuose rezervuotuose nuosavybės teisių atkūrimui miškuose, juos parduodant aukcionuose arba priskiriant valstybinės reikšmės miškams. Tai nėra naujas uždavinys, greičiau įsisenėjęs galvos skausmas, tačiau sprendimas leisti parduoti šiuos miškus aukcionuose turėtų padėti išjudinti ir šią problemą iš mirties taško.
- Padidinti smulkios nelikvidinės medienos ir miško kirtimo atliekų panaudojimo biokurui apimtis, skatinti energetinių miško plantacijų veisimą ne miško žemėje. Tokį uždavinį padiktavo pastarųjų metų tendencijos atsinaujinančių energijos išteklių politikoje ir rinkoje. Užsibrėžtas pasiekti rezultatas – miško kirtimo atliekų ir smulkios nelikvidinės medienos panaudojimo biokurui apimtis padidinti iki 500 tūkst. m³ – pakankamai ambicingas, tačiau realus.
- Skatinti tiesioginės finansinės naudos neteikiančių miško ūkinių priemonių vykdymą privačiuose miškuose, ypač jaunuolynų ugdymą, želdinių ir žėlinių priežiūrą, miško atkūrimą vertingų rūšių ir nustatytų parametrų sodmenimis, tuo siekiant pagerinti šių miškų infrastruktūrą ir formuoti ekonomiškai vertingesnius medynus. Tai vėlgi pakankamai konkrečiai suformuluotas ir naujas uždavinys, kuris turėtų paskatinti miško savininkus investuoti į savo miškus.
- 2014-2020 m. programiniame laikotarpyje miškų ūkio priemonėms skirti ne mažiau kaip 10 proc. visos kaimo plėtrai numatytos Europos Sąjungos paramos, efektyviai panaudoti šią paramą planuojant priemones ir įsavinant lėšas, tuo išnaudojant papildomas galimybes investuoti į miškus ir miškų ūkį. Šiuo uždaviniu siekiama išlaikyti Europos Sąjungos finansinės paramos miškų ūkiui apimtis 2007-2013 m. lygyje.
- Didinti neplynų pagrindinių miško kirtimų apimtis valstybiniuose miškuose, remiantis moksliškai pagrįstais pasiūlymais, atsižvelgiant į miškų funkcinę paskirtį, augavietes, jų ekologines savybes, visuomenės sampratą, taip pat skatinti plėtoti neplynus pagrindinius miško kirtimus privačiuose miškuose. Nors neplyni miško kirtimai sudaro mažesniąją pagrindinių kirtimų dalį ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose, bet tokiu uždaviniu aiškiai išreiškiama nuostata prioritetą atiduoti neplyniems kirtimams.
Kaip jau minėjau, čia išskirti uždaviniai nebūtinai yra svarbesni už kitus nepaminėtus, tačiau kartu su aukščiau vardintais miškų ūkio plėtros tikslais jie rodo, kad jokių revoliucijų naujasis strateginis dokumentas nenumato, o numato nuoseklią subalansuotą ir realiai įgyvendinamą miškų ūkio plėtrą.

Sėkmingam įgyvendinimui nepakanka vien gerų uždavinių ir priemonių
Žinoma, realiam įgyvendinimui ypatingai svarbus bus konkrečių veiksmų ir priemonių planas su konkrečiais priemonių finansavimo šaltiniais. Yra numatyta, kad Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa bus įgyvendinama pagal trejiems metams sudaromą tokį planą. Pirmasis konkrečių veiksmų ir priemonių planas 2012-2014 m. bus rengiamas iš karto, kai tik Vyriausybė patvirtins čia aptariamą Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą.
Programos įgyvendinimo veiksmus ir priemones numatoma finansuoti valstybės biudžeto specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, miškų urėdijų ir kitų valstybinių miškų valdytojų, ES finansinės paramos fondų ir kitomis lėšomis.
Programos įgyvendinimo metu yra numatyta parengti programos tarpines ataskaitą, jas paskelbti viešai, o šių ataskaitų pagrindu peržiūrėti likusius neįgyvendintus tikslus ir uždavinius, taip pat jų vertinimo kriterijus, pagal poreikį koreguoti programą, o korekcijas viešai svarstyti ir derinti.
Geriau ar blogiau pavyks įgyvendinti programą, priklausys ne vien nuo suformuluotų priemonių ar joms skirtų lėšų, bet, manau, labiau priklausys nuo kiekvieno bet kuriame lygmenyje programos įgyvendinime dalyvaujančio asmens atsakomybės supratimo, platesnio miškų reikšmės suvokimo ir noro prisidėti prie Lietuvos miškų išsaugojimo ir miškų ūkio plėtros.