Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. kovo 19 d.

Lietuvos valstybiniai miškai: prioritetai ir iššūkiai

Didėjantys mokesčiai, privalomas pelno atskaitymas į šalies biudžetą. Kokie dar iššūkiai laukia valstybinių miškų valdytojų – šalies miškų urėdijų? Kalbamės su generalinio miškų urėdo pavaduotoju ekonomikai Gintaru Visalga.

Žurnalas „Miškai“
Aldona Kvedarienė

Nors Lietuvos Vyriausybė ir Europos Komisija vis žada mums ekonomikos augimą, tebejaučiame krizės alsavimą. O kokie metai jos akivaizdoje buvo valstybiniams miškams?
Krizės akivaizdoje galime pasidžiaugti – praėjusieji metai valstybiniams miškams buvo vieni iš sėkmingiausių. Dėl sutelkto ir subalansuoto darbo šalies urėdijos praėjusiais metais gavo beveik 70 mln. litų pelno. Šalies biudžetui jos sumokėjo daugiau nei 109 mln. litų mokesčių. Tai netgi daugiau nei prieš krizę, pvz., miškų sektoriui palankiausiais 2008-aisiais metais. Tuomet sumokėta šiek tiek daugiau nei 100 mln. litų mokesčių.
Per pastaruosius trejus metus valstybinių miškų sektoriaus į valstybės biudžetą mokami veiklos ir pelno mokesčiai padidėjo daugiau nei 300 %. Taigi labai didelė dalis lėšų iš valstybinių miškų patenka į biudžetą. Lyginant su kitomis valstybinėmis įmonėmis – didžiausia.
Pernai mūsų apyvarta buvo 550 mln. litų. Sumokėti mokesčiai sudaro 43 % visų urėdijų pajamų. Nėra kitos tokios lietuviškos apyvartos įmonės, kuri mokėtų tokio dydžio mokesčius.
ASU pernai atliko mokslinius praktinius skaičiavimus. Pateikti duomenys rodo, jog valstybinių miško įmonių valstybei mokamų mokesčių dydžiai, apskaičiuoti nuo gaunamų pajamų, yra vieni didžiausių ir tarp kaimyninių valstybių. Štai miškų ūkio veiklos ir pelno mokesčių santykis su pajamomis 2010 m. Latvijoje sudarė 6, Švedijoje – 10, o Lietuvoje – 17 %.

Tačiau miškų savininkai nuolat sako, jog valstybinių miškų valdytojai nemoka išteklių mokesčio. Jei jo nemoka savininkai, tai miškai, kuriuos jie naudoja, yra jų nuosavybė, o štai urėdijos pelną semia iš valstybės turto.
Miško išteklių mokestį (privalomuosius atskaitymus nuo pajamų už parduotą medieną) mes mokame. 15 % nuo pajamų. 10 % yra tiesioginis išteklių mokestis, kuris mokamas į valstybės biudžetą, o 5 % – į bendrų reikmių programą, kurią administruoja Aplinkos ministerija. Iš šios programos lėšų finansuojami ir miško savininkai: už šias lėšas jiems rengiami įvairūs mokymai, leidžiami informaciniai leidiniai, rengiamos kitos priemonės.
Per pastaruosius penkerius metus miško išteklių mokestis padidėjo 3,2 karto ir 2011 m. pasiekė 25 % viso naudojamo ilgalaikio turto vertės. Miško išteklių mokestis yra 6 kartus didesnis už kitų gamtos išteklių mokestį. Per 2011 m. miškų urėdijos jo sumokėjo daugiau kaip 75 mln. litų.

Ar šalies urėdijos valstybės biudžetui dar turės atiduoti ir pusę savo pelno?
Taip, atsirado naujas mokestis – pelno įmokos mokestis. Praeitų metų pabaigoje, prieš pat Naujuosius metus, Seimas priėmė Valstybės ir savivaldybės įmonių ir Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymų pataisas, pagal kurias valstybės įmonės 50 % ataskaitinių finansinių metų pelno turės skirti valdomo turto savininkei – valstybei – išmokėti. Šio įstatymo pataisos įsigaliojo nuo sausio 1 d. Vadinasi, šalies urėdijos valstybei turės atiduoti dalį jau pernykščio pelno. Atėmus praradimus „Snoro“ banke jo urėdijose liko apie 39 mln. litų. Tad valstybei jos turės atiduoti dar 14 mln. litų.

Sakot, atėmus praradimus „Snore“. Daug prarado urėdijos?
Kartu sudėjus apie 30 mln. litų.

Pusę pelno! Tai ar nereikia mesti akmens į valstybės daržą? Ar ne ji turėjo prižiūrėti privačius bankus? Pusę turto iš miškų nusinešė bankas, kitą pusę reikia atiduoti miegantiems valstybės valdininkams išlaikyti.
Mes nemėtome akmenų į svetimą daržą – stengiamės ravėti savus. Prarado tos urėdijos, kurios neįvertino rizikos ir pinigus laikė viename banke. Dvi urėdijos – Kupiškio ir Biržų parado daugiau nei 90 % visų savo lėšų.

Ką jos dabar darys?
GMU buvo sudaryta komisija, kuri išnagrinėjo šių urėdijų kitų metų veiklos planus. Jos negalės daryti investicijų, didinti darbuotojams atlyginimų, tačiau pelną, tegu ir nedidelį, turės uždirbti.

O kitos urėdijos? Koks planuojamas šių metų pelningumas?
2012 m. planuojame gauti 40 mln. litų mažiau pelno. Kirtimų apimtys išlieka tos pačios – kirsime apie 3,5 mln. kietmetrių. Tačiau šių metų medienos pardavimo konkursuose pastebėjome medienos paklausos bei jos kainos mažėjimą. Ypač sumažėjo smulkios bei malkinės medienos paklausa. Bendras medienos kainos sumažėjimas yra apie 10 %.
Prognozuojama, jog tokia tendencija išliks, tad šiais metais tikimės gauti apie 30 mln. litų pelną.

Kadangi pusę pelno turite atiduoti valstybei, jį ir sumažinsite?
Medienos kainą nustato ne urėdijos, o rinka. Nė viena urėdija medienos pardavimų kainų tyčia nemažino ir nemažins. Be to, didėja medienos ruošos savikaina – brangsta degalai, rangovų paslaugos, atlyginimai taip pat turi tendenciją didėti, nes krizės metu jie buvo 30 % sumažinti. Susidarius tokiai padėčiai, natūralu, jog mažėja pelnas.
Tačiau vidutinę pelno normą, kuri mums nustatyta aplinkos ministro įsakymu, bet kokiu atveju įvykdysime.

Kokia ji?
Šįmet, kaip ir pernai, – 5 % gautų pajamų. Mes šiemet planuojame 7 % pelningumo rodiklį.

O pernai kiek procentų pajamų sudarė 70 mln. litų pelnas?
13 %. Tačiau šįmet planuojama pelno dalis valstybei mažai pasikeis. Kaip sakiau, iš pernykščio pelno jai teks 14 mln. litų, iš planuojamo šiųmečio – 13 mln. litų.

Ar šios įstatymo pataisos yra laikinos, ar amžiams?
Įstatymo pataisos neterminuotos.

Jei kasmet pusę pelno reikės atiduoti valstybei, ar nenukentės miškai, jų atkūrimas, ugdymas, apsauga?
Pelnas – išeitinis rodiklis. Jis gaunamas atėmus visas turėtas išlaidas. Kitaip sakant, pirma patiriamos išlaidos ir tik po to skaičiuojama, kiek liko pelno. Todėl jo dalies grąža valstybei privalomiesiems miškų ūkio darbams įtakos neturės.
Miškų atkūrimas, jų apsauga ir priežiūra ir toliau išliks svarbiausiu prioritetu. Šiems darbams urėdijos kasmet skiria apie 150 mln. litų savo uždirbtų lėšų. Panašiai tiek, kiek ir apvaliosios medienos ruošai. Šios išlaidos 2011 m. sudarė 78 % nenukirsto miško kainos.
Atiduodami pusę pelno valstybės biudžetui galbūt neturėsime pakankamai pinigų investicijoms, t. y. teks mažinti investicijas į medienos, biomasės ruošos, kitus mechanizmus, tačiau miškų ūkinė veikla išliks stabili.

Pastaraisiais metais valstybinių miškų ūkis tikrai nemažai investavo į savo techninę ir materialinę bazę. Šiandien jis niekuo nesiskiria nuo pažangiausių Europos šalių, o galbūt yra netgi modernesnis, tad, manau, nieko tokio, jei kurį laiką šioms investicijoms bus skiriama mažiau lėšų. Bet jei taupymas užtruks? Juk technologijos vietoje nestovi.
Iš tiesų per 2002–2010 m. urėdijų materialinė ir techninė bazė nuolat gerėjo, jų turtas per šį laikotarpį padidėjo beveik du kartus ir viršijo pusę milijardo litų.
Artimiausiais metais valstybinio miškų sektoriaus turto ir kapitalo pokyčių kreivė, žinoma, nebus tokia kylanti į viršų, tačiau naujų technologijų neatsisakysime.
Kaip žinote, miškų urėdijose diegiama moderni antžeminė miškų gaisrų stebėjimo sistema, 19 urėdijų ją jau turi, 2012–2013 m. ji bus įrengta ir likusiose 6 urėdijose. Iš viso tam bus panaudota apie 46,6 mln. litų, iš kurių 29 mln. litų – ES paramos lėšos.
Naujoms technologijoms diegti urėdijos ketina kooperuoti savo lėšas. Tam yra pakeistas Miškų įstatymo 7 straipsnis, kuris leis jungtinės veiklos sutarties pagrindu kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui. Jis būtinas miškams nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, kenkėjų, ligų, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, saugoti. Taip pat kooperuotomis lėšomis bus diegiama miškų ūkio veiklos integruotos apskaitos ir informacinė sistema. Integruotos miškų urėdijų informacinės sistemos kūrimas yra vienas iš prioritetinių 2012–2013 m. miškų sektoriaus veiklos uždavinių.

Urėdijų buhalterinė apskaita, kaip dabar ir auditas, bus bendra?
Taip, bendroje duomenų bazėje bus vykdoma ne tik visų urėdijų buhalterinė apskaita, bet ir kaupiama, saugoma, analizuojama jų ūkinė informacija.
Bendra urėdijų informacinė sistema, kaip ir jau pradėjusi veikti apvaliosios medienos elektroninė pardavimo sistema, didins valstybinių miškų sektoriaus veiklos skaidrumą, kontrolę ir patikimumą.

Kokių dar naujų darbų šįmet ketina imtis miškininkai?
Nauja valstybinių miškų sektoriaus prioritetinė veikla – biokuro gamybos didinimas. Tai daryti mus įpareigoja Seimo, Vyriausybės, Aplinkos ministerijos bei Europos Tarybos teisės aktai.
Pernai urėdijos prie privažiuojamų kelių jau įrengė 1 600 miško kirtimo atliekų sandėliavimo vietų, šįmet jos numatė pagaminti ir parduoti 250 tūkst. kietmetrių miško atliekų biokurui. Tai sudarys 7 % bendros kirtimo normos.

Ar urėdijoms ši gamyba apsimokės?
Iš biomasės gamybos numatoma gauti apie 10 mln. litų papildomų pajamų.

O pelno? Neseniai važinėjau po Labanoro girininkiją. Mačiau surištas ir gražiai prie kelio sukrautas šakas. Nedrįsau girininko klausti, kiek esant šiandieninėms degalų kainoms atsiėjo atvežimas, tačiau, anot girininko, paruoštas šakas šilumos tiekėjai perka po 4 litus už kubinį metrą.
Urėdijos yra pelno siekiančios įmonės, tad nepelningai jos nedirbtų. Dabar mes matome, jog biomasės iš valstybinių miškų pasiūla per dvejus metus padidėjo 2,5 karto. O dėl kainos, tai vienokia ji už šakas, suspaustas į volus, kitokia – už dengtas popieriumi.

Ką reiškia šakas dengti popieriumi?
Iki šiol šakos buvo tik kraunamos į krūvas, kitos – suspaudžiamos į volus. Kol kas taikyti tik šie du biomasės gamybos būdai. Tačiau atsižvelgdamos į kitų šalių – Švedijos, Latvijos, Suomijos patirtį kitais metais urėdijos privalės numatyti kirtimo atliekų dengimą tam tikru popieriumi.

Tai joms reikės įsigyti tam skirtą techniką?
Dengiant miško atliekas popieriumi, prie bet kokio traktoriaus pritvirtinamas specialus mechanizmas, į kurį dedamas popieriaus ritinys. Tokių mechanizmų urėdijos turi, reikia įsigyti tik popieriaus. Žinoma, dengiant popieriumi biomasės kubinio metro savikaina padidės 2–3 litais, tačiau ir pardavimo kaina bus didesnė. Tad pajamos turėtų atstoti sąnaudas.

Prieš porą metų svečiavausi pas miško savininką nuo Kavarsko – Sigitą Acą. Ot keikėsi jis: pritempė į pakeles kauges šakų, kelmų, o niekas jų neima. Ir iš urėdijų, kaip matau pagal oficialią statistiką, užpernai nupirkta 74,8, o pagaminta 90, pernai pagaminta 210, nupirkta 155,2 tūkst. kub. m biokuro. 2011 m. planuojama 250 tūkst. kub. m.
Tačiau ir paklausa padidėjo. Per šiuos dvejus metus biomasės nupirkta 30 % daugiau. Ir šis poreikis didės. Energetikos ministerijos duomenimis, daugėja biokuro katilinių statybų, tad turėtų padidėti ne tik atliekų, bet ir malkų paklausa.
Kaip girdime, atsinaujinančios energetikos plėtrą siūloma paskelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu, o šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2015 m. padidinti iki 70 %, 2020 m. – iki 85 % nuo suvartojamo šilumos poreikio.
Tad miškų urėdijos turi tam ruoštis.

Ačiū už pokalbį.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 03 19
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai