Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. gegužės 8 d.

Baltijos jūros regiono miškų bei vandens tinklas ir bebrai

„Mūsų girios“
Dr. Olgirda Belova
LAMMC Miškų institutas

(Tęsinys, pradžia – 3 nr.)

Bebrų išteklių naudojimas turi remtis jų kasmetine apskaita, bebraviečių apsauga nuo nepagrįsto ardymo, biotechnija ir racionaliu naudojimu. Apskaita vykdoma tiesiogiai stebint, gaudant gyvagaudžiais spąstais arba pagal bebrų mitybinę veiklą, atsižvelgiant į nukirstų bei nevisiškai nukirstų medžių skersmenį (V.S. Pojarkovo metodu), kai perskaičiavimo koeficientas yra 4. Lytinis dimorfizmas išreikštas silpnai, todėl sugauto žvėries lytis gali būti nustatoma palpuojant. Taip pat sunkiai praktiškai atskiriamas gyvo žvėries amžius – tam gali padėti gaudytojo patirtis ir žvėrių išorinių požymių stebėjimas.
Rekomenduojamos biotechninės priemonės, kontroliuojant bebrų mitybos bazę bei vandens režimą. Nekeliančių pavojaus miškui ar ūkininkų valdoms bebraviečių prieigose palei kanalus ir 10 m atstumu nuo jų esantys karklynai yra pagrindinis mitybos baras ir saugomi nuo iškirtimo. Rekomenduotinas karklų kirtimas ,,ant kelmo”. Nesant karklynų, taikomas atraktyvus šėrimas karklų, drebulių šakomis ir medelių kamienais pavasarėjant ir rudenį. Kitaip bebrai pasiskirsto plačiai ir didėja jų veiklos teritorija. Vandens režimas kontroliuojamas valant apleistus kanalus ūkininkavimui netinkančiose vietose. Bebravietėse, kur kyla potencialus pavojus medynui ar ūkininkų valdoms, karklynų sąžalynai pašalinami, išeliminuojant bebrų mitybos bazę ir įveisiant bebrų nemėgiamas rūšis. Pamiškės laukuose esantys kanalai privačiose valdose turi būti savininkų atitinkamai prižiūrimi, užkertant kelią įsikurti bebravietei: palei griovius iškertami karklynai, kiti krūmynai, medžiai, šienaujama žolė, išvalomas melioracinių kanalų dugnas. Bebravietės turi būti kontroliuojamos ir prevencinės priemonės taikomos jau pradinėje stadijoje esant pirmiems užtvindymo požymiams medynuose, ir paliekamos ten, kur užtvindymas negresia.
Bebrų populiacijai kontroliuoti ir racionaliai naudoti rekomenduojama 15-20 proc. sumedžiojimo – gaudymo norma. Nekontroliuojamos ir nenaudojamos vietinės bebrų populiacijos gausa miškų urėdijų palankiuose biotopuose gali viršyti plotų ekologinę talpą. Be to, pernelyg gausioje populiacijoje išauga invazinių ir bakterinių ligų grėsmė (pvz., tuliaremija). O pakankamas plėšrūnų ar parazitinių ligų poveikis, sumažinąs gausą, nėra realus.
Nerekomenduojama viršyti 20 proc., nes silpnėja vietinė populiacija, atsižvelgiant į palyginti lėtą rotaciją (kas 3-eji metai). Kasmetinis 15 proc. išėmimas stabilizuoja populiaciją, o pagausėjus žvėrių ir jų daromos žalos mastui – 20 proc., iš jų 50 proc. sudaro jauni bebrai. Palankiausias metas medžioti bebrus yra gruodžio – kovo mėn., kai geriausi kailiai, o gaudyti selektyviniais spąstais spalio – kovo mėn. Atsižvelgiant, kad bebrai aktyviausi tamsiuoju paros laiku, prožektorių uždraudimas sunkina jų atrankinį medžiojimą. Kita vertus, efektyvus medžiojimas su urviniais šunimis, naudojant gaudykles (narvelius), graibštus bebrams ištraukti iš vandens. Taikant bebrų gaudymą selektyviniais spąstais, tie patys spąstai gali būti perkeliami į kitą neperspektyvinę (likviduotiną) bebravietę. Periodiškai bebrai gaudytini visoje teritorijoje pagrindinėse potencialios žalos miškui vietose. Reproduktorius bebrus patartina palikti nelikviduotinose bebravietėse, atsižvelgiant į tai, kad veisiasi viena bebrų pora šeimoje. Pagavus vieną reproduktorių bebrą, bebravietė išlieka, nes kitą veisimosi laikotarpį netekto bebro vietą užima ateivis partneris arba lytiškai subrendęs jauniklis. Gausių šeimų apgyvendintose ir likviduotinose bebravietėse patartina įrengti po 3 spąstus skirtingose vietose. Į spąstus, palikus dviems savaitėms, patenka daugiau suaugusių bei dalis jaunų bebrų, o į palikus pakartotinai ilgesniam nei 2 savaitėms, sugaunama daugiau jaunų bebrų. Rekomenduojama tose pačiose neperspektyvinėse bebravietėse kitą sezoną organizuoti pakartotiną bebrų gaudymą.
Paplitęs bebrų užtvankų ardymas skatina šių žvėrių statybinę (rekonstrukcinę) veiklą. Atliktais tyrimai nustatyta, kad bebrai pajėgūs atstatyti užtvankas vidutiniškai per 24 val.
Atsižvelgiant į būtinybę reguliuoti bebrų populiacijos gausą, kad būtų sumažinta bebrų daroma žala žmogaus ūkinės veiklos objektams bei užtikrinta žuvų migracijos kelių tinkama būklė, aplinkos ministro 2003 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 265 įteisinta bebrų populiacijos gausos reguliavimo tvarka. Pagal ją yra išskiriamos bebravietės, kuriose dėl bebrų veiklos iškyla grėsmė automobilių kelių, geležinkelio, vandens saugyklų pylimų, pastatų ar kitų ūkinės veiklos objektų saugumui, dėl patvankos semiami žemės ūkio pasėliai, miškas arba patvanka yra saugomų ir globojamų žuvų migracijos keliuose. Šios bebravietės traktuojamos kaip neperspektyvios (likviduotinos) ir nurodomos likviduoti, išardant bebrų įrengtas patvankas, trobeles, sutvarkant jų išraustus vandens telkinių krantus ar pylimus per leidžiamą bebrus medžioti laikotarpį (nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.). Užtvankų ardymas ir bebravietės likvidavimas leidžiamas tik gavus Regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą.
Rudeninis bebraviečių likvidavimas – pavojingas šių gyvūnų išgyvenimo žiemą požiūriu. Todėl patartina neardyti bebraviečių nuo lapkričio iki kovo, atsižvelgiant į konkrečių metų nevegetacinio laikotarpio atšiaurumą. Tokiu atveju rekomenduotinas plačiai daugelyje šalių pripažintas užtvankos vandens nuleidimas, įrengiant pralaidas – nuleidimo vamzdžius. Bet šis metodas tinka vietose, kur priimtinas laikinas užmirkimas. Nors šios priemonės įrengimui ir priežiūrai reikia papildomų darbo sąnaudų, bet nuslopinamas nutekamo vandens sukeliamas triukšmas ir netrikdomi žvėrys. Jeigu nuleidimas pernelyg silpnas, tuomet bebrai toje pačioje bebravietėje įrengia kitą užtvanką. Nuleidimo vamzdis turi būti apsaugotas didelio skersmens vielos tinklu, kitaip bebrai gali užkimšti vamzdį kaip užtaiso išardytą užtvanką. Vamzdis gali būti plastikinis, didesnio skersmens. Gali būti įrengiami vienas ar keli drenažo vamzdžiai.
Taigi, bebrai yra priskiriami žalingiems gyvūnams ūkiniu požiūriu ir kertinėms rūšims moksliniu požiūriu (vaidinantiems lemiamą vaidmenį biologinei įvairovei palaikyti). Be to, jie yra ir vandenų užterštumo rodiklis, nes vengia užterštų telkinių. Galima žmogaus ir bebro koegzistencija sudaro sąlygas, reikalingas išgyventi daugeliui kitų rūšių, kartu apsaugant gyvybės grandinę, nuo kurios mes patys priklausome. Visai nepriimtina situacija „nėra rūšies – nėra problemos“. Todėl svarbu rasti kompromisinį sprendimą, nesunaikinant gyvūnų rūšies ir išsaugant jų buveinėse nesudarkytus miškus.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 05 08
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai