Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. gegužės 9 d.

Kiek kartų girininkas turėtų ateiti į atkuriamą kirtavietę?

„Mūsų girios“
Vaclovas Trepėnaitis

Teisės aktų pataisose galima pasiklysti kaip miške

Dalyvaujant LMS Miško auginimo specialistų, Girininkų bendrijos tarybos posėdžiuose, kituose miškininkų pasitarimuose klausantis svarstomas miškininkystės aktualijas, susidaro vaizdas, kad iš šalies miškininkystėje taikomų teisės aktų, galima sakyti, vos ne kasmet pildomi, tikslinami yra Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai – bene labiausiai reikalingas teisės dokumentas kiekvienam girininkui, miškų atkūrimo specialistui, miškų kontrolieriui ir miško savininkui. Jie susilaukia iš gamybininkų daugiausia pastabų, kritikos. Mat, juose įdėtais 38 punktų reikalavimais bandoma teisiškai sureguliuoti iškertamų valstybinių ir privačių miškų atkūrimą, naujo miško įveisimą ne miško žemėse, privačiose valdose ir šių darbų kontrolę.
Pernai gruodžio viduryje vykusiame Girininkų bendrijos tarybos posėdyje ilgametis Jonavos miškų urėdijos Svilonių girininkijos girininkas Kęstutis Kakanis pradėjo diskusiją, kad kai kurie šių nuostatų reikalavimai gamyboje gali būti traktuojami dviprasmiškai, kaip tokiu atveju elgtis girininkui. Šių metų ,,Mūsų girių“ 1 nr. jis rašė, kad ,, ...nuostatai turėtų būti tikslūs, kaip Kelių eismo taisyklės, kuriose nėra neaiškumų ar dviprasmybių, arba tik rekomendacinio pobūdžio, kur pagal vietos sąlygas atkursime miškus ne blogesnius, negu laikantis griežtų normų“.
Viena iš šių nuostatų rengėjų – Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bitvinskaitė pripažįsta, kad miške kiekvieną veiksmą sunku reglamentuoti teisės aktu, todėl lieka laisvės interpretacijai. Be to, skiriasi miškininkų ir teisininkų požiūriai į miškininkystės teisės aktus. Teisininkų nuomone, nuostatuose neturėtų būti aprašomos miško atkūrimo vadovėlinės tiesos, o pateikiamos tik šio darbo teisinio reguliavimo taisyklės. Pasak Z. Bitvinskaitės, kiekvieną miškininkystės teisės akte keičiamą želdinių, žėlinių ar kitą apibrėžimą, formuluotę dar reikia derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija, kuriai būna nepriimtini kalbiškai kai kurie miškininkų specialistų siūlomi profesiniai teiginiai, sąvokos, pavadinimai ir dėl to jie keičiami, norminami.
Kaune, ASU Miš­kų ir eko­lo­gi­jos fa­kul­te­te kovo 9 d. vykusiame bendrame LMS Miško auginimo specialistų bendrijos ir Girininkų bendrijos tarybos narių susirinkime kilusiose diskusijose išryškėjo, kad vienaip šių nuostatų reikalavimus supranta miškų urėdijose miškų urėdo pavaduotojas, vyriausiasis miškininkas, miškų atkūrimo (želdinimo) inžinierius, kitaip praktinis jų įgyvendintojas – girininkas ar jo pavaduotojas. Dar kitaip gali suprasti miško savininkas, želdinių projektuotojas ar miškų kontrolierius. Vieni miškų urėdijų specialistai linkę gilintis į miškininkystės teisės aktų pokyčius, aktyviai dalyvauja jų svarstyme, teikia siūlymus tobulinimui, kiti nenori veltis į diskusijas, pasyviai laukia gatavos, išbaigtos instrukcijos.
Miško auginimo specialistų bendrijos narys, Kaišiadorių miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Marijonas Bernotavičius sakė, kad, įsigaliojus miškininkystės teisės akto kokiam pakeitimui, jis parengia šio dokumento naujos redakcijos komentarą ir elektroniniu paštu išsiunčia girininkams, kad tolimesnėje veikloje būtų mažiau neaiškumų ir nesusipratimų. Matyt, tokio paaiškinamojo komentaro reikėtų ir kitose miškų urėdijose. Gamybininkų svajonė – keičiamo miškininkystės teisės akto redakciją, jos paaiškinimus rasti Aplinkos ministerijos tinklapyje.
Kad Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus ar kitą miškininkystės teisės dokumentą visi vienodai suprastų ir jo laikytųsi, susikalbėtume profesiniais terminais, matyt, reikėtų kiekvienos miškininkystės srities teisės aktų rengėjo papildomo išaiškinimo, komentaro.
Pasiūlyta įsteigti ,,Mūsų giriose“ skyrelį, kuriame miškininkystės teisės aktų rengėjai pristatytų teisės aktų papildymus, pakomentuotų jų taikymą praktinėje miškininkystėje, atsakytų į iškilusius gamybininkams ar miško savininkams klausimus. Taip pat siūlyta miškininkystės juridinėms konsultacijoms pasinaudoti ir Valstybinės miškų tarnybos tinklapiu, kuriame miškininkai operatyviau galėtų rasti atsakymus į jų iškeltus klausimus.
ASU prof. Edvardo Riepšo manymu, tam galėtų pasitarnauti ir sudarytinas naujas miškininko (girininko) žinynas, kuriame šių nuostatų teisinius reikalavimus būtų galima išdėstyti suprantamiau, išsamiau kaip patarimus, rekomendacijas.

Spęstinos kasdieninės miško atkūrimo aktualijos

Aplinkos ministerijos Miškų departamente šių metų kovo 23 d. vykusiame LMS Miško auginimo specialistų bendrijos ir Girininkų bendrijos tarybos atstovų darbiniame posėdyje, dalyvaujant Miškų departamento Miškininkystės skyriaus specialistams, prof. Edvardui Riepšui, dar kartą diskutuota dėl esamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų praktinio taikymo girininkijose, miškų atkūrimo ir įveisimo projektų sudarymo, įveistų želdinių ir žėlinių apskaitos, jų įvertinimo formuluočių, ko būtų galima atsisakyti, ką supaprastinti.
Nemažai diskutuota dėl iškirsto miško atkūrimo būdo parinkimo girininkijose, įveistų miško želdinių ir žėlinių apskaitos metodikos, kiek kartų girininkas turėtų ateiti įvertinti jų būklę iki jaunuolyno amžiaus?
Į šių nuostatų tobulinimą vienas iš labiau įsigilinusių gamybininkų – Kaišiadorių miškų urėdijos vyr. miškininkas M. Bernotavičius diskusijoje pateikė tokią gamybinę situacija valstybiniame miške: 2010 m. plynai iškirsta biržė; po 1-2 metų girininkas ar jo pavaduotojas parengia kirtavietės atkūrimo projektą; 2012 m. pavasarį kirtavietė apželdoma ąžuolo, spygliuočių ir lapuočių želdiniais bei dalis paliekama žėlimui. Pagal nuostatų reikalavimus girininkas ar jo pavaduotojas 2012 m. vasarą (per 2 mėn. nuo darbų atlikimo) privalo ateiti į želdavietę įvertinti pavasarį pasodintų želdinių darbų kokybę, rudenį – atlikti želdinių apskaitą. 2013 m. gruodyje baigsis pagal Miškų įstatymo reikalavimus šios kirtavietės atkūrimui skirti treji metai, todėl bus privalu įvertinti miško atkūrimo būklę bei atlikti žėlinių apskaitą. 2014 m. pavasarį kirtavietės atkūrimu domėsis miškų kontrolė, todėl girininkui reikės eiti rodyti savo darbą, tų pačių metų rudenį – atlikti 3 metų želdinių apskaitą. 2015-2016 m. šioje buvusioje kirtavietę girininkas ar jo pavaduotojas privalės įvertinti minkštųjų lapuočių želdinius ir žėlinius. Po to teks 7-ais arba 8-ais metais (2017-2018 m.) įvertinti spygliuočių ir kietųjų lapuočių želdinius ir žėlinius. Plius dar kelis kartus čia teks ateiti girininkijos specialistams su želdinių ir žėlinių priežiūros bei apsaugos darbais. Įveisto jauno miško dar laukia ir miškotvarkininkų inventorizacinis įvertinimas, rengiant miškų urėdijoje miškotvarkos projektą. Anot M. Bernotavičiaus, tiek dėmesio skirti vienos kirtavietės atkūrimui būtų galima, jei girininkijos plotas siektų 1000 ha, o ne 3-5 tūkst. ha.
Girininkų bendrijos tarybos narės, Šiaulių miškų urėdijos Rėkyvos girininkijos girininkės Aurelijos Jočienės pastebėjimu, mišriu būdu atkuriamą mišką apskaitant, atskirus plotelius, kad surastų kirtaviečių sąžalynuose, girininkijų specialistai sklypelių ribas ženklina dažais ar ryškių juostų kaspinėliais.
Girininkų bendrijos atstovai siūlė grįžti prie ankstesnės nuostatų nuorodos: jeigu kirtavietėje želdiniai sudaro daugiau kaip 50 proc. ploto, atkuriamą mišką apskaityti pagal želdinių apskaitos metodiką, jei mažiau – pagal žėlinių apskaitos metodiką. Pasiūlyta įveistus mišrius želdinius apskaityti pirmais ir trečiais metais.
Prof. Edvardas Riešas pažymėjo, jog girininkas, jaučiantis atsakomybę už atkuriamą mišką, dar prieš medyno kirtimą turėtų matyti viziją, kaip atkurs mišką. Būdamas girininku, jis įvertindavo kirtavietėje pomiškio gausą, atžėlimo galimybes, ateidavo į želdavietę ir antrais metais po pasodinimo, kur reikėdavo, želdinius papildydavo, neskaičiuodamas atėjimo kartų.
Norėdamas būti labiau užtikrintas miško atkūrimo sėkme, Jonavos miškų urėdijos Svilonių girininkijos girininkas Kęstutis Kakanis sakė taip pat nueinantis į želdavietę pasižiūrėti ir antrais po pasodinimo metais, įvertina kitų medelių sužėlimo galimybę.
Girininkų praktiniu įsitikinimu, laikytis 100 proc. sumanyto miško atkūrimo projekto miške ne visuomet išeina – gamta padaro savo korekcijas. Pasodinus mišrius spygliuočių želdinius (pavyzdžiui, 5P5E), po metų kitų pridygsta vagose savaiminių pušaičių, eglaičių, berželių ar kitų medžių rūšių. Auga mišrus medynas. Deja, sudarant miškų urėdijoje naują miškotvarkos projektą, girininkai neretai susilaukia nepalankaus atkurto medyno įvertinimo. Palyginęs miško atkūrimo projektą su faktine jaunuolyno rūšine medelių sudėtimi, taksatorius konstatuoja, jog girininkui nepavyko atkurti projektuotos rūšių sudėties jaunuolyno; skaičiuojama, kiek procentų pagal projektą veistų sodinukų neišaugo medeliais (išdžiūvo, buvo užstelbti kitų, pakenkti kenkėjų, žvėrių). Tai išmuša ,,iš vėžių‘‘ ir patyrusį girininką.
Ką daro vėliau kitoje atkuriamoje kirtavietėje taip ,,pamokytas“ girininkas? Jis, gamybininkų teigimu, iškerta įveistuose želdiniuose atsiradusius savaiminius žėlinius, kad būsimas medynas nevirstų mišriu jaunuolynu (iš želdinių ir žėlinių) ir vėliau niekas jam nepriekaištauja dėl nukrypimų nuo miško atkūrimo projekto...
Gamybininkų pastebėjimu, sudaryto miško atkūrimo projekto svarba sumenksta, pasiekus želdiniams ar žėliniams jaunuolyno amžių. Inventorizuodamas buvusioje didelėje kirtavietėje atkurtą jauną medyną, taksatorius pagal rastas augančias medžių rūšis jį suskaido atskirais sklypeliais ir girininko atliktas skrupulingas želdinių ir žėlinių apskaitymas netenka prasmės. Pasiūlyta formuojant mišrų ateities jaunuolyną labiau apibrėžti, kiek procentų galima medžių rūšių sudėties paklaida (nukrypimas) nuo projektinės jų rūšių sudėties; koks jaunas medynas pagal rūšių sudėtį yra laikomas grynu, kokiais atvejais gali būti skaidomas atskirais sklypais pagal kitas rūšis.
Taip pat pastebėta, kad praktiniame darbe girininkai skirtingai suvokia želdinių ir žėlinių tankio sąvoką ir įvairiai taiko apskaitoje (vieni želdinių tankį skaičiuoja visame želdomame plote, kiti – 1 ha). Miško auginimo bendrijos specialistų manymu, reikėtų dar kartą įvardinti, kad visam želdomam sklypui skaičiuojamas sodmenų poreikis, o želdinių tankis – tik ploto vienete (1 ha).
Girininkų bendrijos tarybos kai kurie nariai klausė, iš kokių lėšų urėdijose apmokėti už sužėlusių atžalų naikinimą kirtavietėse iki projekto sudarymo, nuo kurio termino skaičiuoti kirtavietės atkūrimo laiką, jeigu pratęsiamas į kitus metus biržės iškirtimo laikas?

Pastabos dėl ąžuolų bei plantacinių želdinių veisimo tvarkos privačioje žemėje

Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyr. specialistės Z. Bitvinskaitės ir kitų pastebėjimu, įsigaliojo netoleruotina praktika privačioje ne miško žemėje veisti ąžuolo želdinius jiems nelabai tinkamose augavietėse, siekiant gauti didesnę ES paramos išmoką. Tokių parengtų ir patvirtintų projektų, Z. Bitvinskaitės teigimu, ypač apstu Rytų Lietuvos regione. Dėl to pernai buvo kreiptasi ir į Žemės ūkio ministeriją.
Abejuose bendrijų posėdžiuose atkreiptas dėmesys į ginčytiną, bet dažnai praktikuojamą ąžuolų veisimą Nc ir Lc augavietėse, kaip pagrindinę želdinių rūšį. Kalbėjusių miškininkų manymu, šioje augavietėje ąžuolas gali želti ar veistinas tik kaip priemaiša kitoms rūšims. Radikalesniųjų požiūriu, veisti ąžuolą pievose – yra ąžuolynų programos didinimo parodija.
Kokiose augavietėse veistini ąžuolo želdiniai, prieš kelerius metus dr. Antanas Malinauskas buvo atlikęs užsakomąjį darbą ir parengęs rekomendacijas. Tačiau privačių žemių želdinių projektuotojai teigia jų nematę ir vadovaujasi nuostatų reikalavimais.
Miško auginimo specialistų bendrijos nariai atkreipė dėmesį ir į želdinių veisimo žemės ūkio žemėse technologinius pažeidimus. Anot kaišiadoriškio M. Bernotavičiaus, pastaruoju metu (po Miško įveisimo taisyklių pakeitimo) projektuotojų atnešamuose tvirtinti privačių žemių apželdinimo projektuose želdiniai dažnai būna suprojektuoti visame žemės sklypo plote, nepaliekant tuščios ribinės 15 m juostos su kitu žemės sklypo savininku, neprojektuojamos priešgaisrinės mineralizuotos juostos. Be to, netiriamas želdaviečių dirvožemis arba atliekama tik jo tyrimo imitacija – iškasama lauke duobelė. Taip gudraujama, kad už apželdintą plotą būtų kuo didesnė išmoka. Principingam miškų urėdijos vyr. miškininkui ar miškų urėdo pavaduotojui netvirtinus tokio projekto, jų teikėjai bando užginčyti, kad nepažeidžia esamų teisės aktų reikalavimų.
Prof. E. Riepšo pastebėjimu, teisės aktuose nėra tinkamai apibrėžtas ir kasmet vis labiau populiarėjantis hibridinės tuopos, drebulės ar kitų medžių rūšių plantacinių želdinių veisiamas privačioje žemėje. Tai komercinės paskirties trumpos apyvartos želdiniai, kuriems neturėtų būti taikomi Miškų įstatymo reikalavimai. Jie neturėtų būti apskaitomi šalies miškais. Kadangi didesnės ES išmokos yra skiriamos už hibridinės drebulės įveisimą (apie 10 500 Lt/ha), ši rūšis, kaip ir ąžuolas, tampa vis labiau dominuojanti laukų želdiniuose. Jos sodinukai vežami iš Latvijos, nežiūrint klonų savybių, turimų tinkamų augaviečių, viliantis, kad bus daug pelningos medienos po 20-25 metų.

Kas keistina Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose?

Diskusijose prieita nuomonės, kad Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų pakeitimo projekte darytina per 10 pataisymų. Pavyzdžiui, nuostatų 30 punkte įteisinti, kad sklypuose ar jų dalyse, kuriuose taikytas želdinimas arba mišrus miško atkūrimo būdas (želdinimas ir žėlimas), apskaita turi būti atliekama pirmais ir trečiais metais po želdinių pasodinimo, žėlinių – trečiaisiais metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo; 31 punktą pripažinti netekusiu galios; 25 punkte įteisinti reikalavimą, kad veisiant mišką privačioje žemėje, kaimyninių sklypų savininkų sutikimai būtų patvirtinti notaro; 34 punkte – minkštųjų ir kietųjų lapuočių bei spygliuočių kokybės vertinimas atliekamas kartu – 7-8 metais; pakeisti nuostatų 5 priedą (Miško želdinimo ir žėlimo projekto formą): 1.1 punkte nustatyti, kad želdinių tankio grafoje turi būti nurodytas projektuotų medžių rūšių sodinamas tankis pagal medžių ir krūmų rūšis; 1.2 punkte (mišraus miško atkūrimo būdo) – medžių ir krūmų rūšių sodinamas tankis ir želiančių medžių rūšių normatyvinis (14 punkto) tankis pagal projektuotas medžių rūšis; 1.3 punkte – normatyvinis (pagal 14 punktą) tankis pagal projektuotas medžių rūšis 1 ha; 7 priedą išdėstyti nauja redakcija, atsižvelgiant į nuostatų tekste padarytus pakeitimus ir nustatyti, kad vertinant miško želdinių ir žėlinių kokybę būtų leidžiama iki 20 proc. projektuotos rūšinės sudėties paklaida.
Bendru sutarimu prieita nuomonės, kad Aplinkos ministerijos Miškų departamentas turėtų inicijuoti Miško atkūrimo ir įveisimo rekomendacijų rengimą ir prašyti ASU Miškų ir ekologijos fakulteto organizuoti šia tema girininkų kvalifikacijos kėlimo kursus. Taip pat kreiptasi į prof. E. Riepšą pateikti pasiūlymus dėl rengiamo nuostatų projekto priedo ,,Vyraujančios tikslinės medžių rūšys miškui įveisti“.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 05 09
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai